Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Dažniausia moterų ginekologinė liga - įvairios kilmės makšties gleivinės uždegimas. Beveik visos nors kartą gyvenime juo perserga. Rečiau pasitaiko gimdos, jos kaklelio, mažojo dubens organų uždegimas.

Makšties mikroflora ir uždegimai

Įprastai makštyje gyvena daugybė įvairių mikrobų, kurių tik 1 ml išskyrų randama daugybė (nuo 108 iki 109) ir net 5-15 rūšių bakterijų bei grybelių. Tai normalu. Vienos bakterijos gyvena naudodamos deguonį, kitos yra gajos ir be jo. Sutrikus mikroorganizmų pusiausvyrai, deguonies nenaudojančiųjų padaugėja šimtus ir tūkstančius kartų. Todėl kyla bakterinė vaginozė, bene dažniausia moters makšties liga, kuri gydytojų paprastai nelaikoma uždegimu, nes makšties išskyrų tepinėlyje nerandama uždegiminių ląstelių.

Iš tiesų bakterinė vaginozė - tai disbakteriozės forma. Įprastai turėtų vyrauti pieno rūgšties bakterijos, kurios gamina pieno rūgštį (todėl sveikos moters makšties išskyrų terpė rūgštinė). Sergant bakterine vaginoze ši terpė tampa šarminė.

Bakterinės vaginozės simptomai

Moteriai peršti makštį, ji pastebi, kad kelnaites tepa gausios pilkšvos išskyros, kurių kvapas primena sklindantį nuo žuvies, ypač prausiantis muilu. Nemalonų kvapą kartais jaučia aplinkiniai, o tai moterį verčia jaustis labai nepatogiai.

Bakterinės vaginozės pavojai nėštumo metu

O per nėštumą bakterinė vaginozė gali paskatinti prieš laiką nutekėti vaisiaus vandenis ir gimdymą. Bakterinė vaginozė gali būti pavojinga moteriai, planuojančiai gimdos šalinimo, gimdos kaklelio ar kitą, net ir nedidelę ginekologinę operaciją. Makštyje išplitęs užkratas gali pakilti aukščiau ir sukelti gimdos, mažojo dubens uždegimą, negys pooperacinis pjūvis, audiniai gali supūliuoti.

Diagnostika

Bakterinei vaginozei nustatyti neužtenka vien moters skundų. Būtina atlikti ginekologinę apžiūrą, paimti makšties išskyrų tepinėlį. Tiriant išskyras vertinamos jose esančios makšties epitelio ląstelės, jų pokyčiai, žiūrima, ar yra uždegiminių ląstelių (leukocitų), pieno rūgšties lazdelių, taip pat nustatomas išskyrų rūgštingumas.

Jei neaptinkama uždegiminių ir pieno rūgšties lazdelių, o makšties epitelio ląstelės pakitusios, jas aplipusios tam tikros bakterijos, jei tepinėlio reakcija šarminė, tada teigiama, kad moteris serga bakterine vaginoze.

Leukocitai tepinėlyje

Jei makšties tepinėlyje randama daug leukocitų, manoma, kad moteris serga makšties uždegimu. Jis gali būti sukeltas grybelio, trichomonų ar kitų bakterijų. Dažniausiai priežastis būna grybeliai arba trichomonos. Grybelinis uždegimas dažniau vargina moteris, kurios vartojo antibiotikų, kontraceptines tabletes, turi kontraceptinę spiralę arba serga cukralige. Grybeliai puola ir nusilpus imunitetui, taip pat per nėštumą. Kartais uždegimas kyla grybeliu užsikrėtus nuo lytinio partnerio.

Makšties uždegimai nėštumo metu

Tačiau jei moteris skundžiasi peršuliu, gausiomis, nemalonaus kvapo ar kitaip pakitusiomis išskyromis, nėštumą prižiūrintis gydytojas atlieka tyrimus ir patikslina, ar priežastis - uždegimas, ar tai išskyrų pagausėjo dėl nėštumo. Šiuo metu visų nėščiųjų patikra dėl lytinių organų infekcijos, išskyrus B grupės streptokokinį užkratą, nėra privalomoji. Dėl B grupės streptokokinio užkrato nėščioji tiriama trečią nėštumo trimestrą.

Gydymas

Moteriai, kuri serga vaginoze ar makšties bei išorinių lyties organų uždegimu, dažniausiai skiriamas vietinis gydymas, t. y. žvakutės, tabletės, makšties globulės arba kremas, kurį reikia sustumti specialiu instrumentu. Gydytojas skiria vaistų pagal ligos sukėlėją. Pavyzdžiui, grybelinės kilmės uždegimą gydo vaistais nuo grybelių, o trichomonoms įveikti skiria geriamųjų antibakterinių vaistų.

Gydant bakterinę vaginozę partnerio gydyti nereikia. O jei moteriai dažnai kartojasi grybeliniai uždegimai, ko gero, ją užkrečia partneris, todėl tenka gydyti ir jį. Kai nustatoma, kad makšties uždegimo priežastis - trichomonos, partnerį taip pat visada būtina gydyti.

Higienos patarimai

Moteris turėtų mūvėtų medvilnės arba bambuko pluošto kelnaites, vengti sintetinių, nes grybelis sparčiau dauginasi, jei šilta ir drėgna. Labai svarbu, kad džinsai ir kitokios kelnės nebūtų labai aptemptos ir nespaustų išorinių lyties organų. Būtina dažnai juos apiprausti, kad uždegiminės išskyros nedirgintų išorinių lyties organų, nes esant grybeliniam uždegimui grybelis dažniausiai paveikia ir juos. Todėl moterį vargina ne tik makšties, bet ir išorinių lyties organų niežulys, juos peršti.

Kiti lyties organų uždegimai

Gimdos, jos kaklelio ir priegimdžio, kiaušintakių, mažojo dubens uždegimų sukėlėjai dažniausiai plinta lytiniu būdu. Šių organų uždegimus sukelia chlamidijos, gonokokai, kartais - mišrūs sukėlėjai. Šie uždegimai gydomi antibiotikais, kurie veikia ligos sukėlėjus. Šie gali būti nustatomi ištyrus gimdos kaklelio išskyras. Jei uždegimą sukėlė trichomonos, skiriami geriamieji vaistai. Antibiotikų turi vartoti ir partneris, nes gydant vien moterį liga nepraeina.

Šių ligų prevencija visada yra susijusi su saugiu seksualiniu elgesiu. Abu partneriai turi būti vienas kitam ištikimi, o jei jie keičiami, būtina naudoti barjerines apsaugos priemones (prezervatyvus).

Profilaktika

Lankytis pas ginekologą tik dėl uždegimo profilaktikos tikrai nereikia, nes kartais, būna, organizmas pats išsigydo ir tikrinant jokie pokyčiai neaptinkami. Be to, profilaktiniai tyrimai dėl galimo uždegimo neatliekami, nes jų neapmoka ligonių kasa. Patarčiau į ginekologą kreiptis tada, kai atsiranda galimo uždegimo požymių: gausių, gelsvų ar žalsvų, putotų ar nemalonaus kvapo išskyrų (ypač jei jos pūlingosios). Kartais lytinių takų uždegimas nustatomas, kai moteris ateina pas gydytoją sutrikus mėnesinėms. Ištyrus išskyras, galima nustatyti uždegimo pobūdį ir jį išgydyti be jokių komplikacijų.

Nėštumo metu pagausėjusios išskyros yra dažnas reiškinys ir paprastai yra norma, susijusi su nėštumo fiziologija. Apibendrinant šiandien turimus duomenis, galima teigti, kad nėra pagrįstų tyrimų, kad mažos rizikos grupės nėščiųjų tyrimas ir gydymas dėl besimptomės bakterinės vaginozės mažina priešlaikinio gimdymo ir kitų komplikacijų riziką, todėl nerekomenduojamas. Tirti rekomenduojama tik didelės rizikos grupių nėščiąsias, jau patyrusias vėlyvąjį persileidimą ar priešlaikinį gimdymą.

Taip pat tikslinga būtų tirti nėščias moteris, kurios skundžiasi gausiomis ar įtartinai pakitusiomis išskyromis, siekiant iki 20 nėštumo savaitės diagnozuoti BV, kai anksti paskirtas gydymas dar galėtų sumažinti akušerinių komplikacijų riziką. Geriausia tai atlikti dar iki pastojant, t.y. planuojant nėštumą.

žymės: #Nestumo

Panašus: