Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima tendencija, kad gimsta vis daugiau ne lietuvių tautybės žmonių. Santaros klinikų gydytojai teigia, kad pasitaiko dienų, kai kas trečias gimęs kūdikis nėra lietuvis. Didžiąją dalį jų sudaro ukrainiečiai ir baltarusiai, tačiau Vilniuje gimsta vis daugiau piliečių iš Vidurinės Azijos ir Afrikos.
Ši tendencija kelia susirūpinimą daliai Vilniaus gyventojų, kurie jau skundžiasi dėl užsieniečių kalbos girdėjimo. Jie baiminasi, kad lietuviai taps mažuma Vilniuje. Tačiau istorikas Vytautas Ališauskas ramina, kad Vilnius dabar yra labiausiai lietuviškas miestas per visą savo istoriją.
Noela iš Kamerūno teigia, kad jai gimdyti Lietuvoje buvo lengviau nei pirmąją dukrą Kamerūne. Ji baigė Vilniaus Mykolo Romerio universitetą ir planuoja su šeima gyventi Lietuvoje."Atvykau studijuoti, baigiau Lietuvoje, o tada gavau galimybę čia dirbti. Todėl nusprendžiau čia pasilikti", - TV3 Žinioms sakė Noela.
Užsieniečių gimdymų skaičius auga
Santaros klinikų Akušerijos skyriaus gydytojų teigimu, pastaraisiais metais užsieniečių motinų, gimdančių Lietuvoje, skaičius didėja."Pasitaiko dienų, kai trečdalis pacienčių nėra lietuvės", - sako Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja Virginija Paliulytė.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje kasmet gimdo apie pusę tūkstančio užsieniečių. Pernai Vilniuje gimė 265 ne Lietuvos piliečiai. Daugiausia gimdymų atlieka emigrantės iš Ukrainos ir Baltarusijos - po maždaug šimtą. 26 motinos yra Rusijos pilietės.
"Turime iš Kirgizijos, turime iš Namibijos, turime iš Nigerijos, Libano ir Pakistano", - sako V. Paliulytė.Tuo tarpu Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos skyriaus vedėjas Egidijus Jakiūnas sako, kad laikui bėgant gimdo vis daugiau moterų iš šalių, esančių toliau nuo Lietuvos."Jei prieš 5 metus buvo Baltarusijos Respublikos piliečių, prieš 2 metus jų buvo daug iš Ukrainos, dabar yra žmonių iš toliau - Indijos, Pakistano", - sako E. Jakiūnas.
Pernai Lietuvoje gimė beveik 19 tūkst. kūdikių, beveik tūkstančiu mažiau nei ankstesniais metais. Tačiau tai, kad lietuves, kurios gimdo mažiau, pakeičia kitų tautybių moterys, ir jų ypač daug Vilniuje, ne visiems patinka.
Vilniečiai neslepia nepasitenkinimo
Vilniečiai neslepia nepasitenkinimo vyraujančiomis tendencijomis sostinėje.
- "Aš neigiamai žiūriu, neturėtume leisti tiems naujokams daugintis. Kodėl? Mes norime, kad lietuviai gyventų Lietuvos sostinėje."
- "Tai nėra pliusas unikalumui, bet, žinoma, taip yra pasaulyje, kaip ir visose kitose šalyse."
- "Jei ateina specialistai, aš visiškai sutinku, bet jei ateina tik tokie žmonės, ir dėl jų yra daugiau nusikaltimų, aš kažkaip nematau to labai teigiamai."
Tačiau tai, kas labiausiai neramina vilniečius, yra tai, kiek Vilnius išliks lietuviškas, kai užsieniečių skaičius didės.
- "Aš nematau nieko blogo, kad jie šluoja gatves ir plauna indus."
- "Žinoma, norėčiau, kad būtų daugiau tų lietuvių."
- "Žmonės, atvykę iš kitų miestų, sako, kad Vilniuje negirdi daug lietuvių kalbos, o dabar jos girdisi dar mažiau, todėl savaime suprantama, kad nenaudočiau teigiamos konotacijos."
Donatas Burneika, Socialinių mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, neslepia, kad Vilnius yra spalvingas miestas."Vilnius tampa vis labiau etniniu požiūriu įvairus, ir aš manau, kad artimiausiu metu pasieksime tokią pačią situaciją kaip sovietmečiu, praktiškai, kad lietuviai nesudarys daugumos gyventojų Vilniuje", - hipotezę kelia D. Burneika.
Jau dabar tik 67 procentai Vilniaus gyventojų yra lietuviai, 15 procentų - lenkai, o 10 procentų - rusai.Tačiau amžiaus pradžioje ir tarpukariu dar mažiau žmonių save laikė lietuviais - vos vienas procentas Vilniaus gyventojų. Nors ekspertai nemano, kad tokia statistika yra netiksli, lietuviai Vilniuje daugiau nei šimtmetį buvo etninė mažuma.
"Pradedant nuo Gedimino laikų, kai buvo kviečiami užsienio meistrai, buvo daug slaviškos kilmės žmonių, vadinamųjų rusėnų, kaip ir XVIII amžiuje, ir XVII amžiuje po epidemijų", - sako istorikas V. Ališauskas.
Specialistai nerimauja, kad nauji imigrantai daugiakultūriame Vilniuje formuos getus."Dažniausiai jie nebus turtingiausios grupės, jie susitelks tam tikrose miesto vietose, blogiausiose vietose, ir susidarys kažkokie getai", - sako D. Burneika.
Žymūs Lietuvoje gimę lietuviai
Nepaisant demografinių pokyčių, Lietuva ir toliau yra gimtinė daugeliui talentingų ir žymių žmonių. Štai keletas iš jų:
| Data | Asmuo | Veikla |
|---|---|---|
| 1934 m. kovo 1 d. | Vincas Kisarauskas | Tapytojas, vienas žymiausių lietuvių ekslibrisų kūrėjų. |
| 1913 m. kovo 4 d. | Kazimieras Žoromskis | Lietuvių tapytojas. Sukūrė savitą oparto atmainą - vadinamąjį optinį impresionizmą. |
| 1920 m. kovo 4 d. | Zenonas Puzinauskas | Lietuvos krepšininkas, lengvaatletis, krepšinio treneris, sporto organizatorius. 1937 ir 1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionas. |
| 1925 m. kovo 4 d. | Kazys Morkūnas | Lietuvos vitražistas. Vienas žymiausių lietuvių vitražų kūrėjų. |
| 1808 m. kovo 5 d. | Simonas Konarskis | 1830-1831 m. sukilimo veikėjas. Po sukilimo išvyko į Prancūziją, kur įkūrė organizaciją „Jaunoji Lenkija“. Organizavo naują sukilimą. 1838 m. suimtas Rusijos policijos; 1839 m. vasario 27 d. sušaudytas Vilniuje. |
| 1937 m. kovo 5 d. | Raimondas Vabalas | Lietuvos kino režisierius. 1964 m. sukūrė pirmąjį lietuvišką spalvotą vaidybinį filmą „Marš, marš, tra-ta-ta!“. Kiti žinomi filmai: „Laiptai į dangų“ (1968), „Smokas ir Mažylis“ (1975, pagal J. Londoną). |
| 1918 m. kovo 6 d. | Adolfas Ramanauskas-Vanagas | Vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadas, Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas. |
| 1861 m. kovo 7 d. | Jonas Šliūpas | Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, gydytojas. |
| 1869 m. kovo 7 d. | Donatas Malinauskas | Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas. Didžiojo Vilniaus Seimo (1905 m.) narys, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios akto signataras. |
| 1877 m. kovo 8 d. | Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana | Lietuvių rašytoja. Žymiausi kūriniai: „Sename dvare“ (1922) ir „Irkos tragedija“. |
| 1927 m. kovo 8 d. | Gediminas Jokūbonis | Lietuvos skulptorius. Vienas žymiausių darbų - A. Mickevičiaus paminklas Vilniuje (1984). |
| 1760 m. kovo 9 d. | Antanas Strazdas | Lietuvių kunigas ir poetas. |
| 1917 m. kovo 9 d. | Algirdas Julius Greimas | Lietuvių ir prancūzų semiotikas, mitologas. |
| 1876 m. kovo 10 d. | Edmundas Alfonsas Frykas | Architektas. Projektavo Seimo ir Teisingumo ministerijos pastatus Kaune (dabar Nacionalinė filharmonija), Marijampolės geležinkelio stotį. |
| 1893 m. kovo 10 d. | Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis | Lietuvos architektas, visuomenės veikėjas. Modernistinės architektūros Lietuvoje pradininkas. |
| 1903 m. kovo 10 d. | Antanas Poška | Lietuvos keliautojas, antropologas, žurnalistas. Vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. |
| 1930 m. kovo 10 d. | Justinas Marcinkevičius | Vienas žymiausių lietuvių poetų, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje. Poezijos pavasario laureatas (1965), Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2001), Baltijos Asamblėjos premijos laureatas (2005), J. G. Herderio premijos laureatas (2005), Nacionalinės pažangos premijos laureatas (2008). |
| 1912 m. kovo 11 d. | Levas Vladimirovas | Lietuvos knygotyrininkas ir bibliotekininkas. Informacinės visuomenės teorijos kūrėjas Lietuvoje. |
| 1900 m. kovo 14 d. | Jonas Prapuolenis | Lietuvos baldų dizaineris. Sukūrė apie 150 baldų komplektų privatiems interjerams ir viešosioms įstaigoms. 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje jo baldai laimėjo aukso ir sidabro medalius. |
| 1909 m. kovo 15 d. | Jonas Žemaitis | Vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadų. |
| 1940 m. kovo 15 d. | Vladas Česiūnas | Lietuvos irkluotojas, treneris. |
| 1846 m. kovo 16 d. | Jurgis Bielinis | Lietuvių knygnešys, publicistas. Apie 32 metus platino draudžiamą lietuvišką spaudą. |
| 1907 m. kovo 16 d. | Vytautas Kazimieras Jonynas | Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius. |
| 1939 m. kovo 16 d. | Jonas Strielkūnas | Lietuvos poetas, vertėjas. Neo romantinei kūrybai būdinga klasikinė ketureilio forma. Poezijos pavasario laureatas (1991), Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1996), Jotvingių premijos laureatas (2001). |
| 1947 m. kovo 16 d. | Raimundas Katilius | Lietuvos smuikininkas virtuozas, pedagogas. Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas (1995). |
| 1899 m. kovo 19 d. | Juozas Matulis | Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas. |
| 1609 m. kovo 22 d. | Jonas Kazimieras | Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1648-1668). Zigmanto Vazos sūnus. Paskutinis Vazų dinastijos atstovas. |
| 1786 m. kovo 22 d. | Joachimas Lelevelis | Lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros globėjas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų. |
| 1868 m. kovo 22 d. | Vilhelmas Storosta-Vydūnas | Lietuvos filosofas, rašytojas. Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas. Lietuvos universiteto garbės daktaras (1928). Nuo 1907 m. pasirašinėjo pseudonimu Vydūnas. |
| 1845 m. kovo 24 d. | Juozas Miliauskas-Miglovara | Lietuvos poetas, publicistas. |
| 1885 m. kovo 25 d. | Juozas Balčikonis | Lietuvių kalbininkas, vienas iš „Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorių. |
| 1930 m. kovo 25 d. | Vytautas Ambrazas | Kalbininkas, lietuvių kalbos sintaksės tyrinėtojas. |
| 1831 m. kovo 26 d. | Prasidėjo sukilimas Žemaitijoje. | Sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė laikinąją Raseinių apskrities vyriausybę; Benediktas Kalinauskas buvo paskirtas jų kariuomenės vyriausiuoju vadu. |
| 1885 m. kovo 26 d. | Borisas Dauguvietis | Lietuvos teatro režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas. |
| 1898 m. kovo 26 d. | Antanas Gustaitis | Lietuvos karinis veikėjas, aviacijos inžinierius, lakūnas. Brigadierius generolas (1937). Lėktuvų ANBO kūrėjas (iš sakinio „Antanas nori būti ore“ pirmosios žodžių raidės), 1934 m. su trimis lėktuvais apskrido Europos sostines. |
| 1899 m. kovo 26 d. | Pranas Skardžius | Lietuvos kalbininkas. Vienas iš Lietuvių kalbos draugijos įkūrėjų. Lietuvos mokslų akademijos narys (1941). |
| 1880 m. kovo 27 d. | Feliksas Vizbaras | Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas. |
| 1940 m. kovo 27 d. | Antanas Šurna | Lietuvos aktorius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2012). |
| 1951 m. kovo 28 d. | Kęstutis Antanėlis | Lietuvos kompozitorius, architektas, dailininkas. 1971 m. pirmasis Europoje ir antrasis pasaulyje pastatė Andrew Lloyd Webber roko operą „Jėzus Kristus superžvaigždė“. |
| 1697 m. kovo 30 d. | Jonas Juraga-Giedraitis | Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos ir teisės daktaras. 1752-55 m. - Vilniaus universiteto rektorius; Jam vadovaujant 1753 m. Vilniaus universitete įsteigta Astronomijos observatorija ir Matematikos ir fizikos kabinetas, pradėtas dėstyti Naujųjų laikų filosofija. |
| 1861 m. kovo 30 d. | Gabrielė Petkevičaitė-Bitė | Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės ir politikos veikėja. |
| 1894 m. kovo 30 d. | Juozas Tonkūnas | Lietuvos švietimo ministras (1934-1939), LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas. |
| 1880 m. kovo 31 d. | Petras Kalpokas | Vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. pirmosios pusės lietuvių tapytojų, scenografų ir freskų kūrėjų. XX a. pradžioje išgarsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Latvijoje, buvo Kauno meno mokyklos profesorius, Tapybos studijos vadovas. |
Šie pavyzdžiai rodo, kad Lietuva ir toliau duoda pasauliui talentingų žmonių, kurie prisideda prie įvairių sričių. Nepaisant demografinių iššūkių, svarbu puoselėti lietuvišką tapatybę ir kultūrą, integruojant naujus gyventojus į visuomenę.
žymės: #Gime
Panašus:
- Poilsis Latvijoje su vaikais: geriausios vietos ir patarimai
- Neįtikėtinas poilsis Latvijoje prie jūros su vaikais: geriausi kurortai ir pramogos, kurių negalite praleisti!
- Dirbtinis Apvaisinimas: Latvijos Įstatymai Ir Kaip Tai Veikia Lietuvoje – Viskas, Ką Reikia Žinoti!
- Lenkų kultūros ir švietimo paslaptys Lietuvoje, kurios jus nustebins!
- Gimdymo Eiga: Sužinokite, Kaip Atpažinti Gimdos Kaklelio Atsidarymo Etapus!