Vienas iš svarbiausių ir nuostabiausių žmogaus jutimų - rega. Tačiau, plačiai paplitus kompiuteriams, mobiliesiems telefonams, regėjimas prastėja vis jaunesniems žmonėms ir kasmet daugėja žmonių, turinčių regėjimo problemų. Labiausiai paplitusi akių liga - miopija (trumparegystė). Tai būsena, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus.
Regėjimo problemos ir jų priežastys
Miopijai būdingi simptomai: mirgėjimas akyse, galvos skausmas, neryškus tolimas ir ryškus artimas vaizdas, į tolį žiūrima prisimerkus, akys greitai nuvargsta. Kasdieninis sėdėjimas prie televizoriaus bei nuolatinis darbas kompiuteriu labai apkrauna akių raumenis. Vaikai dažniausiai kenčia nuo žvairumo, įvairių įgimtų patologijų, refrakcijos sutrikimų: trumparegystės, astigmatizmo ar toliaregystės.
Kaip pastebėti regėjimo problemas?
Tėveliai turėtų nuolat stebėti savo vaikus, atkreipti dėmesį į tai, ar nėra kokių nors požymių, galinčių rodyti silpną ar silpstantį vaiko regėjimą. Galbūt vaikas ėmė dažniau skųstis, kad jam skauda akis. Galbūt pastebite, kad į kokį nors objektą jis žvelgia ne tiesiai, o viena veido puse. Šie požymiai gali rodyti vienokį ar kitokį regėjimo pablogėjimą.
Televizorius ir kompiuteris - didžiausi priešai
Vaikams augant, atsiranda papildomų veiksnių, veikiančių jų akis. Vienas labiausiai paplitusių yra pernelyg ilgas televizoriaus žiūrėjimas. Mažo vaiko dar ne iki galo susiformavusioms akytėms televizorius tikrai kenkia. Vis dėlto šiais laikais vaikų akims padaromos žalos dydžiu televizorių jau ima lenkti kompiuteris, mobilieji telefonai, skaitmeninių žaidimų aparatai. Su šiais įrenginiais daug laiko praleidžiantiems vaikams padidėja trumparegystės atsiradimo ir progresavimo rizika - būtent dabar pastebima itin plintanti trumparegystė tarp mokyklinio amžiaus vaikų.
Kiekvienas simbolis (raidė, paveiksliukas ir kt.) kompiuterio monitoriuje yra sudarytas iš mažyčių taškelių - jis nėra vientisas kaip, tarkim, spausdintame tekste. Dėl to tekstas mirga, o žiūrėjimas į monitorių labiau vargina akis.
Rekomendacijos tėvams
Geriausia, kad vaiko kambaryje apskritai nebūtų televizoriaus, o kompiuterinių žaidimų laiką tėveliai kontroliuotų ir griežtai ribotų. Vaikams iki dvejų metų televizorius ir kompiuteris apskritai turėtų būti tabu, o 2-5 metų vaikams šis laikas turėtų būti ribojamas iki 1 val. per dieną. Mokyklinio amžiaus vaikui rekomenduojama dirbti kompiuteriu ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną darant pertraukas kas dešimt arba dvidešimt minučių, priklausomai nuo amžiaus. Po darbo, žaidimų kompiuteriu rekomenduojama 2-3 valandas nežiūrėti televizijos laidų.
Akių mankšta ir mityba
Akių pratimų reikšmė regėjimui pagerinti neabejotina. Tačiau pratimai turi būti atliekami sistemingai, t.y. nuolatos, pageidautina kasdien. Mokslininkai ištyrė, kad būnant lauke žmogaus organizme gaminamos medžiagos, kurios stabdo trumparegystės progresavimą. Todėl ir vaikams, ir paaugliams, ir suaugusiems labai naudingas judėjimas gryname ore.
Pratimai akims
- Akių mankštos pratimai nuima akių įtampą, gerina regėjimą, stiprina akių raumenis.
- Žiūrėkite pora sekundžių žemyn ir staigiai pakelkite žvilgsnį aukštyn.
- Užmerkite vieną akį, o kitą atmerkite plačiai.
- Galvą laikykite tiesiai ir žiūrėkite į kairę, vėliau į dešinę.
- Žvelkite į tolį 5 sekundes, vėliau 5 sekundes žiūrėkite į artimą objektą esantį 30 cm atstumu pvz.: pirštą.
Mitybos rekomendacijos
- Reikėtų mažiau vartoti cukraus, nes jis labai kenkia akių lęšiukui.
- Žinotina ir tai, kad bloga mityba didina kataraktos ir tinklainės degeneracijos tikimybę.
- Mažiau vartokite gyvulinių riebalų, venkite druskos.
- Daugiau gerkite skysčių, rinkitės rupių miltų gaminius.
- Daugiau valgykite morkų, špinatų, pomidorų, vartokite maisto papildų, kurių sudėtyje yra vitaminų A, C ir E, mėlynių ekstrakto ir liuteino.
- Regėjimui gerinti patartina valgyti migdolų, bruknių, erškėtuogių ir šermukšnių vaisių, žalias daržoves, taip pat įvairių žolių (pavasarinės dilgelės lapų, krapų).
Judėjimas ir poilsis
Vaiko akims teigiamos įtakos turi 2-3 valandas per dieną trunkantys judrūs žaidimai lauke. Tada akys gauna reikiamo deguonies ir iš aplinkos oro, ir dėl pagerėjusios kraujotakos. Šiais laikais mokyklinio amžiaus vaikams pamokų ruoša užima nemenką laisvalaikio dalį, todėl rekomenduotina, ruošiant namų darbus, daryti pertraukas - kas 1 valandą po 15 min., o kas 3 val. pertrauka turėtų būti ne trumpesnė nei 1 valanda, ją praleidžiant lauke, gryname ore.
Ikimokyklinis ugdymas ir ugdymosi sritys
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:
- „Mūsų sveikata ir gerovė“
- „Aš ir bendruomenė“
- „Aš kalbų pasaulyje“
- „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
- „Kuriu ir išreiškiu“
Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
Ugdymo(si) kontekstų tipai
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
- Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
- Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.
Ugdymosi srities paskirtis
Ugdymo(si) srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę.
2-3 metų vaikai vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi (tarp dviejų nubrėžtų linijų ir pan.), įveikdami kliūtis (ką nors peržengdami), lipdami į kalniuką. 3-6 metų vaikai juda spontaniškai, atlieka veiksmus su skirtingo dydžio, svorio ar formos priemonėmis, žaidžia įvairius imitacinius bei judriuosius žaidimus, kuriuose lavinami visi pagrindiniai judesiai: šliaužimas, ropojimas, ėjimas, bėgimas, šuoliukai, laipiojimas, pralindimas, metimai, pusiausvyros pratimai.
Nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami vaikai išbando savo kūno judėjimo galimybes; lavina pagrindines fizines ypatybes (vikrumą, lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją, jėgą); mokosi saugiai keisti pradines kūno padėtis ir atlikti įvairius veiksmus rankomis, kojomis; išlaikyti kūną statinėje būsenoje; judėti (ne)persikeldami erdvėje; įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi.
3-6 metų vaikai lavina rankos judesių tikslumą, akies ir rankos koordinaciją ką nors dėliodami, konstruodami, verdami, piešdami ir kt.
Siekiama padėti vaikams suprasti jų poreikius atitinkantį dienos ritmą ir jo laikytis. Vaikai ugdosi dienos ritmo (aktyvumo ir poilsio derinimo) pajautą, kai kasdienių veiklų metu yra mokytojo skatinami atpažinti kūno siunčiamus signalus: gerą nuotaiką, žvalumą, energingumą, dėmesingumą arba nuovargį, mieguistumą, irzlumą, negalėjimą susikaupti.
Vaikų piešiniai: langas į pasąmonę
Jau pusantrų metų mažylis sugeba tvirtai paimti į rankas teptuką ar pieštuką ir valingai vedžioti juo baltą popieriaus lapą. Pastebėta, kad viso pasaulio vaikų piešinių raida yra tokia pati arba labai panaši. Todėl apžvelgsime pagrindines reikšmes ketverių metų ir vyresnių vaikų piešiniuose, kai vaikas sąmoningai piešia visiems pažįstamus, o kartais sunkiai paaiškinamus ir neretai tėvams keliančius nerimą vaizdus. Psichologai aiškina, kad spontaniškai nupieštas piešinys - tiesiausias raktas į vaiko pasąmonę.
Vaikai dažniausiai piešia pasaulį tokį, kokį suvokia. Nesibaiminkite, jei popieriuje pavaizduotas mažojo pasaulis jums pasirodė grėsmingas. Neretai piešinių tematiką lemia dienos atsitiktinumai, patirti įspūdžiai, matyti animaciniai filmai, todėl nusakyti vaiko būsenos iš vieno ar kelių piešinių neįmanoma. Geriausias būdas „perskaityti“ mažojo dailininko piešinius - juos rinkti ir atidžiai sekti pokyčius. Specialistai pataria visada kitoje piešinio pusėje užrašyti datą, kad prireikus galėtumėte jį susieti su konkrečiais įvykiais.
Jeigu pastebite, kad vienas po kito piešinių siužetai agresyvūs, tai gali būti pirmieji depresijos ženklai. Net jeigu vaikas išoriškai atrodo tylus ir paklusnus, tikėtina, kad užslėpta ir užgniaužta agresija vėliau gali prasiveržti. Depresiją taip pat išduoda tokie ženklai, kaip trečdalis piešiamo lapo, skurdi spalvų paletė, dažnai piešiamos geometrinės figūros.
Namo, žmogaus ir medžio simbolika
Psichologams tokių duomenų pakanka, kad galėtų įvardyti, kaip vaikutis jaučiasi ir kokia jo psichologinė sveikata. Namas vaiko piešiniuose atskleidžia socialinį jausmą, šeimyninį gyvenimą, saugumo pojūtį. Durys bei langai atspindi vaiko uždarumą ar atvirumą. Medis simbolizuoja vaiko ego ir ambicijas. Kuo piešinyje augalas atrodo sveikesnis ir storesnis, tuo mažasis tapytojas pasižymi didesne energija. Medis su lapais ir vaisiais reiškia patiriamą meilės ir draugystės pilnatvę.
Jei pastebėjote, kad mažasis juos piešia nenatūralius, tarsi iš degtukų, gali būti, jog kompleksuoja dėl išvaizdos arba yra įsitikinęs, kad nemoka piešti. Pasak psichologų, tai rodo, jog mažasis tokiu būdu išreiškia savo nevisavertiškumo jausmą, pavyzdžiui, blogai jaučiasi, kai negali ar nepavyksta atlikti tam tikrų užduočių. Tikriausiai sutiksite, kad lengviausiai piešinyje atpažinti žmogeliukų veido bruožus, kurie neretai atspindi tuometinę vaiko nuotaiką.
Spalvų reikšmės
Paprastai atžalos piešiniuose vyraujanti juoda spalva tėvams kelia didžiausią nerimą. Tačiau tokie vaikai sugeba lengvai prisitaikyti prie likimo staigmenų. Juoda spalva turi pasitikėjimo savimi bei drąsos reikšmę. Kita vertus, gali pranašauti ir psichologines problemas, kurias vaikas nesąmoningai slepia po juodu šydu, nenorėdamas apie tai garsiai šnekėti ar kitaip išreikšti jausmus.
Paprastai vaiko piešinio centre vaizduojamas svarbiausias šeimos narys (juo gali būti ir pats vaikas), pakraštyje - mažiau svarbūs nariai. Šeimos narių svarbą atspindi ir vaizduojamų figūrų dydis, tarpusavio santykis. Paprastai jaunesnius brolius ir seseris vaikas vaizduoja mažesnius už save, tėvus - didesnius.
Jei vaikas dažnai ją renkasi, greičiausiai yra energingas, sportiškas ir aktyvus. Visgi ta pati spalva gali reikšti polinkį į agresiją. Mėlyna spalvą mėgstantis vaikas yra uždaras ir ramus. Piešiniuose dominuojanti mėlyna gali perspėti tėvus, kad jie per daug reikalauja iš atžalos. Blogesnis variantas - mėlynos ir juodos spalvų derinys. Žalia simbolizuoja smalsumą, pažinimą ir gerovę. Geltona - pažinimo, smalsumo ir gyvenimo džiaugsmo spalva. Jos atspalviams pirmenybę teikiantis vaikas linkęs į naujoves ir greitai padaromus dalykus. Ją mėgstantis vaikas lengvai prisitaiko, yra komunikabilus. Ruda simbolizuoja saugumo pojūtį. Dažnai ja piešiantis vaikas yra kantrus, lėtas.
Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD)
Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi dėmesio išlaikymo sunkumai, neatidumas, užmaršumas, atidėliojimas, emociniai protrūkiai, impulsyvumas. Sutrikimo simptomai dažniausiai pasireiškia vaikystėje, todėl sutrikimas diagnozuojamas ganėtinai anksti. Moksliniuose šaltiniuose minima, kad ADHD paplitimas pasauliniu mastu siekia nuo 6.7 - 7.8% tiriant vaikus iki aštuoniolikos metų imtinai.
Remiantis R. Žukauskiene (2012) matyti, jog tėvai atlieka labai svarbią rolę vaikų vystymesi ir prisitaikyme socialinėje erdvėje, todėl pačių tėvų psichinė sveikata tampa svarbiu faktoriumi, sąlygojančiu vaiko raidą. Tėvai, kurių vaikams nustatytas ADHD, dažnai jaučia pasitikėjimo savimi bei žinių apie ligą trūkumą. Žinoma, kad tokių vaikų motinoms būdingas didesnis streso, socialinės izoliacijos, savęs kaltinimo, depresijos pasireiškimas.
ADHD valdymas
Tėvai ir vaikai susitaria, už kokį elgesį bus skiriami apdovanojimai, už kokį bausmės bei susitariama, koks apdovanojimas ir bausmė yra skiriama. Svarbu, kad pačiame susitarime dalyvautų ir vaikas. Tuomet už kartu priimamus sprendimus jaučiama didesnė atsakomybė.
Sudaroma pasiekimų lenta, kurioje žymimas kiekvienas tinkamas elgesys, darbas, už kurį skiriama žvaigždutė. Surinkus tam tikrą kiekį žvaigždučių, jas galima iškeisti į apdovanojimą. Taikomos loginės pasekmės. Pavyzdžiui, jeigu vaikas sulaužė savo žaislus, tuomet dabar jam teks žaisti su sulaužytais žaislais.
Labai svarbu atkreipti dėmesį kada ir kiek dažnai vaikui yra skiriamas grįžtamasis ryšys apie jo elgesį. Kartu su vaiku nusprendžiama kokio elgesio siekiama. Svarbu tai, kad vienu metu turėtų būti siekiama ne daugiau kaip dviejų elgesio pokyčių. Kartu su vaiku susitariama, koks apdovanojimas jo lauks, kai tikslas (elgesys) bus pasiektas. Pats apdovanojimas neturi būti didelis. Galimi apdovanojimų variantai: laisvo laiko kartu leidimas pasivaikščiojant, gaminant maistą, piešiant arba skiriamas papildomas laikas prie kompiuterio, lauke, su draugais.
Po netinkamo elgesio vaikas turėtų sulaukti grįžtamojo ryšio apie tai, kas buvo netinkama. Situacijos sprendimo būdas - akcentuoti, kad spardymas nėra priimtinas veiksmas ir kartu su vaiku sudaryti alternatyvių veiksmų spyrimui sąrašą.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Atraskite geriausias dvikalbes stovyklas vaikams Lietuvoje – kalbos, kultūros ir tapatybės puoselėjimas
- Klubo Sąnario Uždegimas Vaikui: Simptomai, Priežastys Ir Gydymas