Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Atvejo vadybos procesas Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2018 m. Atvejo vadyba tai pagalbos teikimo vaikui ir šeimai „metodas“ įteisintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.

Atvejo vadyba - tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą (tėvams, įtėviams, globėjams) ar vaiko besilaukiančiai moteriai organizavimas ir teikimas, siekiant formuoti ir stiprinti šeimos narių įgūdžius ir motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema, padėti įveikti iškilusius sunkumus, kurių sistemingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir ugdytų tėvus savarankiškai spręsti iškilusias problemas, užtikrinant vaiko teises ir teisėtus interesus.

Atvejo vadybos tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) nustato vaiko ir jį auginančio (-ių) atstovo (-ų) pagal įstatymą ar jo besilaukiančių (-io) asmenų (-ens) (toliau - šeima), fizinio asmens, vykdančio vaiko laikinąją priežiūrą, atvejo vadybos inicijavimo ir taikymo, atvejo nagrinėjimo, pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikių vertinimo, kompleksinės pagalbos plano sudarymo ir įgyvendinimo, šeimos stebėsenos, pagalbos plano peržiūros, atvejo vadybos proceso užbaigimo, atvejo vadybos koordinavimo savivaldybėje tvarką.

Atvejo Vadybos Inicijavimas ir Taikymas

Atvejo vadyba inicijuojama ir taikoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VVTAĮT) arba jos įgaliotam teritoriniam skyriui, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį.

Dėl atvejo vadybos proceso taikymo į socialinių paslaugų įstaigą gali kreiptis vaiko teisių apsaugos skyrius, patys tėvai, išplėstinė šeima, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigos, bendruomenės ar kitos organizacijos, turinčios informacijos ar matančios, kad šeimai, auginančiai vaikus, ar vaiko besilaukiančiai mamai reikalinga pagalba.

VVTAĮT arba jos įgaliotas teritorinis skyrius raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo dienos kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą ar kitą įstaigą, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje (toliau - socialinių paslaugų įstaiga), prašydamas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos vaikui ir jo šeimai suteikimą.

Po to, kai VVTAĮT arba jos įgaliotas teritorinis skyrius kreipiasi dėl atvejo vadybininko paskyrimo, jis raštu informuoja šeimą apie šį kreipimąsi ir suteikia informaciją, kokia socialinių paslaugų įstaiga šeimai teiks atvejo vadybos paslaugas (nurodomas įstaigos pavadinimas, adresas, bendrasis telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas).

Atvejo vadybininką darbui su šeima paskiria savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs prašymą inicijuoti atvejo vadybos procesą.

Socialinių paslaugų įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 4 punkte nurodyto prašymo gavimo dienos, paskiria atvejo vadybininką ir socialinį darbuotoją, dirbsiantį socialinį darbą su šeima (toliau - socialinis darbuotojas darbui su šeima), jei jis iki tol nebuvo paskirtas, ir apie tai raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja VVTAĮT arba jos įgaliotą teritorinį skyrių bei šeimą, kuriai bus taikoma atvejo vadyba (nurodomos atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo darbui su šeima pareigos, vardai, pavardės, telefono ryšio numeriai, elektrinio pašto adresai).

Atvejo vadybininkas yra specialistas - socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, kuris sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl susidariusios situacijos šeimoje.

Atvejo vadybininkas, gavęs įsakymą darbui su šeima, susipažįsta su gauta informacija. Pirminis kontaktas su šeimos nariais vyksta telefonu, informuojant, apie gautą prašymą dėl atvejo vadybininko paskyrimo jų šeimai ir derinant susitikimo datą, ir laiką.

Sutartu laiku atvejo vadybininkas vyksta į šeimą kartu su paskirtu socialiniu darbuotoju, dirbsiančiu socialinį darbą su šeima, atlikti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą. Poreikio vertinimas yra atliekamas surenkant bendrą informaciją apie šeimą, atliekant socialinės rizikos veiksnių vertinimą.

Bendraujant su šeima siekiama išsiaiškinti šeimoje esančius sunkumus ir stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ar vaiko problemas.

Jei atvejo vadybos procesas yra inicijuotas pačios šeimos, šeima gali bet kuriuo momentu atsisakyti atvejo vadybos, pateikdama atvejo vadybininkui laisvos formos rašytinį prašymą, nurodydama nutraukimo priežastį.

Pagalbos Poreikio Vertinimas

Atvejo vadybininkui atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio įvertinimą ir nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba neskiriama, tačiau vaikui ir (ar) šeimai užtikrinamas reikalingų paslaugų, nustatytų vertinimo metu, teikimas.

Vertinimo metu nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba neskiriama, tačiau šeimai ir vaikui užtikrinamas reikalingų paslaugų, numatytų vertinimo metu teikimas.

Socialinių paslaugų įstaigos vadovas informuoja VVTAĮT arba jos įgaliotą teritorinį skyrių apie priimtą sprendimą neskirti atvejo vadybos, argumentuodamas tokį sprendimą, ir apie tai, kaip ir kokios paslaugos bus užtikrintos vaikui ir (ar) šeimai.

Pagrindiniai Principai

Atvejo vadybos procese svarbu laikytis šių principų:

  • Šeimos įgalinimas: Padėti šeimai ir vaikui identifikuoti ir tinkamai išnaudoti turimus išteklius, nustatyti ne tik socialinės rizikos veiksnius, su kuriais susiduria šeima ir vaikas, bet ir jų stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ir (ar) vaiko problemas, gerinti šeimos situaciją.
  • Paslaugų nedubliavimas: Įvertinti, kokias paslaugas šeima ir (ar) vaikas jau gauna kitose paslaugų teikimo vietose (pvz., mokykloje, nevyriausybinėse organizacijose, specializuotos pagalbos centruose, globos centre, nustačius vaikui laikinąją globą ir kt.), įvertinti tai, ar šeima ir toliau nori naudotis šiomis paslaugomis, ir neskirti šeimai tokio pat pobūdžio ar panašių paslaugų.
  • Pagalbos ir paslaugų atitikties individualiems šeimos ir vaiko poreikiams: Visos pasirinktos paslaugos, pagalbos formos ir būdai turi atitikti individualius šeimos ir vaiko poreikius, konkrečias jų problemas, kurias siekiama išspręsti.

Atvejo Nagrinėjimas

Nustačius, kad šeimai reikalinga pagalba, organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvauja tėvai, vaiko teisių specialistai, socialinis darbuotojas dirbantis su šeima, pagal poreikį sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, specialistas, policijos pareigūnas, kiti specialistai, galintys suteikti informacijos apie vaiką ir šeimą, reikalingos atvejo vadybos procesui.

Atvejo vadybos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą, pasirašomas konfidencialumo pasižadėjimas.

Posėdžio dalyviai susitelkia bendram tikslui - padėti šeimai išspręsti iškilusius sunkumus.

Pirmame atvejo vadybos posėdyje aptariami pagalbos vaikui ir šeimai tikslai, uždaviniai, būdai, priemonės, sudaromas pagalbos planas.

Atvejo vadybos posėdyje taip pat aptariama, kokius kitus specialistus ar asmenis, teikiančius pagalbą, būtina įtraukti į atvejo vadybos procesą.

Atvejo vadybininkas glaudžiai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, kitais specialistais, vykdo šeimos stebėseną.

Atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą - posėdžio metu jie pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus.

Pirmame atvejo nagrinėjimo posėdyje aptariami pagalbos vaikui ir (ar) šeimai tikslai, uždaviniai, būdai, priemonės ir sudaromas pagalbos planas.

Jei šeima neatvyksta į pirmą atvejo nagrinėjimo posėdį, posėdis nevyksta, išskyrus atvejus, kai į posėdį atvyksta bent vienas iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.

Atvejo vadybininkas ir (ar) socialinis darbuotojas darbui su šeima turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių šeima nedalyvavo atvejo nagrinėjimo posėdyje.

Atvejo nagrinėjimo posėdžiai turi būti organizuojami užtikrinant vaiko teisę būti išklausytam - vaikui turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti atvejo nagrinėjimo posėdyje, jei jis pareiškia tokį norą, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja geriausiems vaiko interesams.

Atvejo nagrinėjimo posėdžio metu vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę, pasiūlymus ir lūkesčius lygiomis teisėmis su kitais šeimos nariais.

Pagalbos Planas ir Tikslai

Atvejo vadybos tikslas - rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai ir vaikui tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai ir vaikui pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, poreikius ir interesus, ir tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui, ir šiai pagalbai nepavykus, kai pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo išspręsti problemas, tėvai nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, gyvenimo būdo, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia motyvuotą siūlymą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo.

Nustačius laikinąją globą (rūpybą) darbas su šeima tęsiamas, siekiant padėti tėvams išspręsti įsisenėjusius sunkumus, kad vaikas galėtų grįžti gyventi į šeimą.

Laikinoji globa (rūpyba) gali būti tęsiama iki dvylikos mėnesių.

žymės:

Panašus: