Prasideda gruodis. Advento pradžia.
Šią žaizdą iš naujo pažeidė faktas, kad nepraėjus metams nuo gėdingo susidorojimo su Kybartų klebonu, bedievybės stabas vėl pareikalavo naujų aukų Kybartuose.
1984 m. lapkričio mėnesį pasaulį aplėkė skaudi žinia - Lietuvoje vėl areštuotas kunigas - Kybartų vikares Jonas Kastytis Matulionis.
Vaizduotė lekia metus atgal į Vilnių.
Matau kaip Lukiškių aikštėje čekistai gaudo, tarsi vilkai avis, moteris, grūda jas į geležinius "varanokus" ir veža į karcerį.
Milicijos išblaškyti tikintieji būreliais skuba į Aušros Vartus ir čia ant kelių sukniubę, pro ašaras, nemigo išvargintomis akimis žvelgia į Aušros Vartų Motiną ir su grauduliu meldžiasi: "Motina geroji patarėja..., Krikščionių pagalba..., Karaliene kankinių, melski už mus..."
Prieš 90 metų šitaip meldėsi čia dori žemaičiai, Kražių kankiniai, kada rusų carinės valdžios teismas Vilniuje teisė jų brolius katorgon už bažnyčios gynimą.
Šiandien sovietinis teismas Vilniuje teisia kunigą už Bažnyčios ir tikinčiųjų gynimą nuo bedievių persekiojimo.
Istorija kartojasi.
Tik su tuo esminiu skirtumu, kad carinės valdžios teismas buvo liaudžiai atviras (kražiečiai laisvai galėjo įeiti į teismo salę), o sovietinė valdžia į teismo salę įsilleido tik KGB pareigūnus, jų agentus, KGB mokinius ir panašius be dieviškos valdžios atstovus... O liaudies vaikus, norinčius įeit į salę, gaudė, kišo į mašinas ir vežė, grasino, baudė.
Pats faktas, kad kun. Sigitas Tamkevičius buvo teisiamas uždarame teisme, yra įrodymas, kad jam taikomi kaltinimai yra neteisingi.
Tiesa nebijo šviesos, nebijo atvirų durų...
Apie kun. S. Tamkevičiaus teismą buvo leista visuomenei išgirsti tik iš Bažnyčios priešų tribūnos - iš teismo korespondentės-kaltintojos S. Mockuvienės tendencingai paruoštos informacijos spaudoje.
("Komjaunimo tiesa" 1983. XII.3: "Vienoje rankoje rožančius, kitoje - vėzdas").
Šioje informacijoje nėra reikiamo bešališko objektyvumo, konkretumo, Svaidomasi abstrakčiomis kaltinimų frazėmis, suktais, su tariamuoju nusikaltimu nieko bendro neturinčiais, teiginiais.
Todėl lieka neaišku, už ką tikrai kun. S. Tamkevičius buvo nuteistas tokia sunkia bausme - iki 10 metų!..
Minėtas straipsnis tik sustiprina visuomenės nustebimą: parodo kaip žiauriai pas mus susidorojama su nekaltu žmogumi.
Tūkstančiuose širdžių buvo padaryta giliai kraujuojanti žaizda, kuri ir po metų dar neužgyja - tebekraujuoja.
Į abejingą kunigą jie nekreipia dėmesio, bet uolaus kunigo - negali toleruoti, Lietuvos kunigų-kankinių savybės, kokias turėjo kunigai V.Jaugelis, A.Svarinskas, S. Tamkevičius, J.Matulionis, yra jų pasiaukojanti, save kitiems atiduodanti žmonių meilė.
Kadangi dėl to jis turėjo didelę įtaką liaudžiai, todėl susilaukė Bažnyčios priešų piktos reakcijos - izoliuoti juos nuo liaudies, palaužti jų jėgas, sužlugdyti asmenybę.
Iš valdžios, kuri prievartos priemonėmis stengiasi įgyvendinti liaudyje bedievybę, nieko geresnio negalima laukti.
Tokioje santvarkoje, kur negerbiama žmonių įsitikinimai, jų sąžinės laisvė, jų prigimtosios teisės, doram piliečiui vieta -kalėjime.
Norint su žmogumi susidoroti nesunku jį apkaltinti ir, uždarame teisme nuteisus, per korespondentę-kaltintoją "supažindinti" visuomenę su tariamaisiais jo nusikaltimais.
Bedievių valdžios manymu to užteks visuomenei užmigdyti: bėgs laikas ir nuteistieji bus užmiršti...
Deja, mūsu visuomenė dar nėra tiek nesąmoninga, kad taip lengvai užsimerktų prieš realybę ir gyventų bedievių sukurtomis iliuzijomis.
Ją nepavyks įtikinti, kad prievartą reikia laikyti laisve, melą - tiesa, uždaras duris - atviromis ir t.t.
Nors Jau buvo "LKB Kronikoje" paskelbta atsiliepimą apie S. Mockuvienės straipsnį, bet norisi juos dar papildyti, t.y. pratęsti kun. S. Tamkevičiaus bylos analizę tiek, kiek mes ją pažintame iš minėto straipsnio.
Pats teismas ir korespondentės žodis užgavo kruvinai aktualius tikinčiųjų interesus, todėl tikintieji negali šios bylos užmiršti, negali nusiraminti ir tylėti, kol skriauda nebus atitaisyta.
Drg. Mockuvienė savo straipsnyje bando kun. S. Tamkevičių parodyti kaip nusikaltėlį, gaminusį ir platinusį "šmeižikiško turinio dokumentus", o pati jau iš pirmųjų straipsnio eilučių puola kunigus šmeižikišku prasimanymu: kun.A.Svarinskui primeta laiminimą "nacionalistų kruvinų žygdarbių" ir t.t.
Tai netiesa.
Svarinskas kunigu pasirodė Lietuvoje tik 1956 m., taigi 6-7 m po to, kai jau buvo numalšinti paskutiniai pokario partizanų judėjimai.
Toliau S. Mockuvienė beria seriją abstrakčių kaltinimų kun. Tamkevičiui.
Jis turėjęs "neigiamą požiūrį į tarybinę santvarką", iš sakyklos skleidęs "nereliginės paskirties pamokymus", raginęs neklausyti apylinkės Tarybos pirmininko.... prieštarauti viešosios tvarkos saugotojui" ir t.t.
Ji sako, kad "šitokia veikla neįeina į kunigo pareigas".
Ne visai taip.
Jeigu kunigas reikalauja, kad apylinkės pirmininkas neignoruotų konstitucijos straipsnių, ginančių Bažnyčios atskyrimą nuo valstybės, nesikišimą į Bažnyčios vidaus reikalus, gerbimą religinės laisvės, arba, kad viešosios tvarkos "saugotojas netrukdytų Konstitucijoj garantuojamų eitynių laisvės (religinių laidotuvių arba Vėlinių šventėm procesijų į kapines), tai tuo jis, rodydamas pagarbą TERS Konstitucijai, reikalaudamas ją vykdyti gyvenime, gina TSRS Konstituciją ir tuo pačiu tarybinė santvarką nuo neigiamo požiūrio į ją.
O kaip dažnai atsakingi tarybinės valdžios atstovai savo antikonstitucine veikla, nukreipta prieš religines laisves, kiršina visuomenę, sukeldami neigiamą požiūrį į pačią tarybinę santvarką...
Mockuvienės išvados apie kunigo "veiklą" - kokia veikla įeina į jo pareigas, kokia neįeina - ne ateizmo agento kompetencijoj spręsti.
Kunigo pareigas nustato Evangelija ir Bažnyčios kanonai, bet ne bedieviai, kurie dažnai neleidžia kunigui net mirštantį aprūpinti Sakramentais.
Todėl nepagrįstai korespondentė tvirtina: "šimtai respublikos kunigų atlieka savo kaip dvasiškių pareigas ir niekas jiems nekliudo".
Deja, oi kaip kliudo!
Visiems kliudo.
Oficialiai nekliudo kunigui atlikti religines pareigas tik su seneliais ir mirštančiais... Bet praktiškai, labai dažnai kunigas neleidžiamas nei prie mirštančio, jei šaukiasi kunigo mirštantis ligoninėje.
Tik dėka kunigų atkaklios kovos (kokią vedė kun. Tamkevičius) pavyksta mirštantį aprūpinti sakramentais.
O ten, kur kunigas nuolankiai paklūsta ateistų "įstatymams",- ligoniai miršta be sakramentų (Tiesa, kunigams, kapituliuojantiems prieš bedievių siautėjimą, kunigams -religinio gyvenimo duobkasiams- niekas nekliudo...).
O ką jau kalbėti apie kunigo pareigas jaunimui ir vaikams!
Mūsų bedieviai, ignoruodami tėvų teises auklėti vaikus pagal savo religinius įsitikinimus, taiko įvairiausias prievartos priemones, siekdami svetimus vaikus išauklėti pagal bedieviškus įsitikinimus.
Ir deja tiems kunigams, kurie tėvų prašomi, bando jiems padėti vaikus parengti Pirmai šv. Komunijai!
Kadangi kun.S.Tamkevičius, būdamas ištikimas kunigo pareigoms, neatsisakė tėvams padėti mokyti veikus katekizmo, nevarė vaikų iš bažnyčios, nepakluso bedievių vykdomam religinio gyvenimo griovimui jaunose sielose, todėl Mockuvienės žodžiais "1969 m. jam buvo atimtas kulto darbuotojo registracijos pažymėjimas.
Gavęs jį atgal, S.Tamkevičius savo veiklos pobūdžio nepakeitė".
Teisingai.
Doras kunigas negalėjo pakeisti Šventos darbo veiklos, išsižadėti kunigo pareigų.
Neišsigando nė "dvylikos įspėjimų", nes žinojo esąs teisus, likdamas ištikimas kunigo pareigoms nors dėl to tektų skaudžiai nukentėti.
O nukentėti, kaip matoma, jam teko, nes ateistinė valdžia sąžinės laisvę, religinę laisvę toleruoja tik popieriuje.
O kadangi kun. S.Tamkevičius išdrįso reikalauti, kad Konstitucijoj paskelbtos laisvės būtų vykdomos ir gyvenime, todėl šiuos teisėtus, humaniškus jo reikalavimus bedievių valdžia ir Mockuvienė kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiklą, siekiant apjuodinti Tarybų valdžią.
Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto dokumentus vadina šmeižikiško turinio dokumentais".
Bet kodėl jie vengia konkrečiai parodyti tų dokumentų turinį?
Ir teisme tik dokumentų numeriai buvo garsiai paskelbti, o iš jų turinio - nė ištraukų nepaskaityta.
Aišku, jie supranta, kad konkrečiai, aiškiai parodžius kunigui inkriminuojame "nusikaltimus", kiekvienas blaiviai mąstantis ir tiesios sąžinės žmogus supras kaltinimų absurdiškumą.
Štai kodėl nei teisme, nei Mockuvienės straipsnyje konkrečiai nieko neatskleidžiama iš dokumentų turinio, nes ten nėra nieko neteisingo, nieko šmeižikiško, tik drąsiai parodyta nuoga tikrovė, tikinčiųjų teisių pažeidinėjimai ir prašoma bei reikalaujame ištaisyti nenormalią padėtį.
Teigimas - "ignoravo tarybinius įstatymus" - irgi labai abstraktus.
Nė vieno iš ignoruotų įstatymų konkrečiai nenurodomas.
Iš tiesų reikėtų pasakyti taip: ignoravo tarybinius įstatymus, prieštaraujančius Konstitucijai ir tarptautiniams susitarimams.
Jis nevykdė viešai nepaskelbtų "įstatymų", giliai slepiamų seifuose, priešingų elementariausioms žmogaus teisėms (pvz., ignoravimas prigimtųjų teisių tėvams auklėti savo veikus pagal savus įsitikinimus).
Taigi konfliktai tarp valdžios pareigūnų ir kun. S.Tamkevičiaus įvyko ne dėl to, kad kunigas būtų ignoravęs teisėtus įstatymus, o todėl, kad patys pareigūnai ignoravo TSRS Konstituciją ir, kurdami viešai neskelbiamus gėdingus "įstatymus", reikalavo juos vykdyti.
Todėl be reikalo korespondentė piktinasi, kad užsienio "balsai" kun. S.Tamkevičių "gersina... kaip kovotoją, nesutikusį su valdžios įstatymais".
Įstatymai, kurie ignoruoja prigimtąsias žmogaus teises, yra neteisingi ir neteisėti.
Todėl nė vienas doras žmogus negali su jais sutikti.
Tikiu, kad Mockuvienė irgi nesutiks, jog hitleriniai įstatymai, taikomi svetimų tautų ir kitų rasių žmonėms, buvo verti pagarbos...
Valdovai kuria teisėtus ir neteisėtus įstatymus, o prigimtosios žmogaus teisės yra nekintamos, visiems privalomos.
Kun.S.Tamkevičius jas ir gynė.
Davusi abstraktų kun.S.Tamkevičiaus "antitarybinės veiklos" apibūdinimą, Mockuvienė mėgina parodyti, kaip toji veikla pasireiškė "konkrečiai", būtent: "įvairių eisenų organizavime, grupiniame vaikų mokyme, renginyje, nesusijusiame su religinėm apeigom" ir t.t.
Skaitytoją palieka spėliojimuose: 1) Kokias ten eisenas kunigas organizavo: ar vedė minią žmonių Lenino prospektu, šaukiančią "Šalin Tarybų valdžią "?
Ar ėjo su besimeldžiančio minia iš Kybartų bažnyčios į kapines laidotuvių ar Vėlinių procesijoj?
Juk eisena eisenai nelygu.
2) O kokių nusikalstamų dalykų kunigas mokė grupę vaikų, už ką liko vertas pikto pasmerkimo ir katorgos?
Kodėl jus nedrįstate prie žodžio "mokė" pridėti dar vieną žodį "katekizmo", tada tikrai būtų konkretu ir aišku.
3) Apie kokį renginį eina kalba, taip pat neaišku.
Mockuvienė nepagrįstai kunigą kaltindama "suktais išsireiškimais", pati nuolat vartoja suktus išsireiškimus.
Korespondentės kunigui taikomi abstraktūs, sukti kaltinimai prašosi būtinai sukonkretinami.
Kalbėkime tiesia, aiškia kalba.
1. Tos "įvairios" eisenos buvo aiškiai religinės eisenos.
Ypač visame krikščioniškame pasaulyje praktikuojama Vėlinių maldinga procesija į kapines.
Tai už šią eisena kun. S.Tamkevičius buvo baudžiamas piniginėmis baudomis ir apkaltintas teisme.
Jeigu jo vedami tikintieji būtų prisijungę prie bedievių organizuojamos eisenos, po jų emblema, -nebūtų buvę nusikaltimo, nes jų eisenos eismui niekad netrukdo... Bet kada einama paskui kryžių Vėlinių vakarą į kapines, nusikalstama eismo trukdymu ir užsitraukiama bausmė.
Tokia praktikoje yra TSRS Konstitucijoje "garantuota" religijos laisvė ir piliečių lygybė prieš įstatymus.
Čia pasirodo tarybinių ateistų įžūli diskriminacija tikintiesiems: jie gali organizuotai eiti į kapines, o tikintiesiems - draudžiame.
Nežinia kokius kaltinimus ateistai sukurs Kybartų vikarui kun.J.Matulioniui, bet neabejojame, kad ir jie padarė "didelį antitarybinį nusikaltimą" Vėlinių šventėje vedamas maldingą eiseną į kapines.
2. Katekizmą kunigas aiškino tėvų atvestiems vaikams bažnyčioje, ne mokykloje.
Jis nėjo į mokyklą, negaudė ten vaikų ir netempė jų už rankų, kaip pasielgė tarybiniai ateistai fabrikuodami bylas kunigams: P.Bubniui, A.Šeškevičiui, J.Zdebskiui už katekizmo aiškinimą vaikams.
Jie gaudė vaikus (kaip vilkai avis) prie bažnyčios durų ir, tėvų nesiklausę, tempė juos klykiančius iš baimės į savo būstines, gąsdino, virkdė..., kad juos (prieš tėvų valią) padarytų bedieviais.
Niekas už svetimų vaikų ateistinį prievartavimą bedieviams teismo nesurengė.
Priešingai - kunigai, kurie vykdė tėvų valią ir gynė jų teises, buvo nuteisti ir sukišti į kalėjimus.
3. Vadinamasis su tikėjimu, su religinėmis apeigomis neturinis nieko bendro renginys (ir dar nusikalstamas!) buvo... Kalėdų eglutė.
Tikėjimo priešai protaujantį žmogų tiesiog stulbina.
S.Mockuvienė, apkaltinusi kunigą už Kalėdų eglutę, klausia: "Ką bendro su tikėjimu, su religinėmis apeigomis turėjo šis renginys? Nieko."
Į tokį absurdišką klausimą tenka atsakyti tokiu pat klausimu "Ką bendro su bedievybe turi Kalėdų eglutė?"
Tikrai nieko.
Kalėdų eglutės rengimo paprotį ne bedieviai įvedė, o krikščionys.
Ji yra krikščioniškos šventės - Kalėdų dalis.
Jos simbolinė prasmė Kristaus šviesa, sušvitusi aną pirmąją Kalėdų naktį Betliejuje, amžiais šviečia Kristaus išpažinėjams.
Tos šviesos simbolis Kalėdose - išpuošta, šviečianti eglutė.
Taigi ir Kalėdų eglutę turi teisę organizuoti tik ateistai, o kunigai už tokį renginį kaltinami, teisiami!..
Mes ateistams nepavydime krikščioniškų tradicijų ir simbolių (santuokos žiedas, Vėlinių šventė, Kalėdų eglutė), bet visose paveldėjimo teisės į šias tradicines vertybes pirmiausia priklauso ne XX amžiaus bedieviams, o tikintiesiems.
Neprotestuojame, kad ir bedieviai kartu su Bažnyčia santuokos žiedą jauniesiems mauna ant pirštų, kad krikščionių šventėje - Vėlinėse kertu su tikinčiaisiais eina į kapines prisiminti mirusius, kad kartu su mumis rengia eglutės šventę.
Nors jie ignoruoja, profanuoja šių tradicijų ir simbolių religinę prasmę, bet drauge ir parodo, kad jos yra gražios, atitinka žmogaus sielos poreikius...
Bet kaip suprasti tokį reiškinį, kada bedieviai, pasisavinę tikinčiųjų kultūrines vertybes, jas patys praktikuoja, tikintiesiems, užuot parodę už jas dėkingumą, draudžia, verčia jų išsižadėti?
Už Vėlinių eiseną, už Kalėdų eglutės renginį kunigus teisia ir baudžia katorga!
Kokia diskriminacija!
Koks įžūlus, ciniškas brutalumas!
Kaip turi jaustis Bažnyčios vaikai, kai girdi, kad už tai jų kunigo veikla apšaukiama "suįžulėjusio dvasiškio provokacijomis"?
Kas iš tikrųjų yra suįžulėję - aišku be komentarų.
Štai kaip atrodo kun. S.Tamkevičiaus "antitarybiniai nusikaltimai" blaivaus proto, tiesos šviesoje.
Tiesa, vienas iš straipsnyje išvardintų kaltinimų gali atrodyti tikrai rimtu.
Tai, Mockuvienės žodžiais, "šmeižikiško turinio pareiškimų rašymas".
Tačiau, kaip jau minėta, pats faktas, kad kaltintojai teisme ir spaudoje slepia tu "šmeižikiškų" dokumentų turinį, parodo, ko verti tie kaltinimai.
Viena yra aišku, kad tie pareiškimai buvo būtini tikinčiųjų teisėms ginti.
Prieštarauja tiesai teigimas, kad kunigas "savo antivisuomeni...
žymės: #Globos
Panašus:
- Neįtikėtina Kybartų Vaikų Globos Namų Istorija ir Drąsi Pertvarka, Kuri Keičia Gyvenimus!
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Ylakių senelių globos namai: kainos, atsiliepimai, kontaktai
- 3 metų vaikų lavinimo žaidimai: smagūs ir efektyvūs būdai mokytis žaidžiant
- Neįtikėtinai Kūrybiški Gimtadienio Paveikslėliai Spalvinimui – Originalios Dovanų Idėjos!