Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumo metu moters organizme vyksta didžiuliai pokyčiai, kurie ne visada sukelia tik malonius pojūčius. Ne viena besilaukianti mama sutiks, jog nėštumo metu vargina įvairūs fiziniai nepatogumai, netgi skausmas. Taigi, fizinis aktyvumas su profesionalia priežiūra gali padėti sumažinti atsiradusius nugaros skausmus, palengvinti judėjimą, padidinti ištvermę ir pasiruošti gimdymui.

Fizinio Aktyvumo Svarba Nėštumo Metu

Ilgą laiką sportuoti nėštumo metu buvo nerekomenduojama baiminantis galimų nėštumo komplikacijų. Dabar žinoma, kad tinkamai subalansuotas fizinis aktyvumas nėštumo metu ne tik nekenkia, bet ir yra labai naudingas.

„Užsiimant fizine veikla palaipsniui stiprinami kūno raumenys, gerėja kraujotaka, mamos vidaus organų bei vaisiaus aprūpinimas deguonimi, didėja raiščių elastingumas. Visa tai padeda sumažinti nugaros, sąnarių skausmus, taip pat daugelį nėščiųjų paskutinį trimestrą varginantį tinimą. Kineziterapijos užsiėmimuose mokome būsimas mamas ir taisyklingo kvėpavimo technikų, kurios gali padėti palengvinti gimdymą, nes išmokus ritmingai kvėpuoti kūno raumenys ir raiščiai prisipildo daugiau deguonies“, - sako kineziterapeutė G. Dobinskaitė.

Pasak jos, teigiamą sporto poveikį moterys jaučia ir po gimdymo. Sustiprėję pilvo ir dubens dugno raumenys padeda greičiau atsistatyti po gimdymo, sumažėja galimai nėštumo ir gimdymo sukelti nepatogumai, pavyzdžiui, hemorojus ar šlapimo nelaikymas. Tyrimai rodo, kad sportuojančių mamų vaikai turi mažesnę tikimybę nutukti.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos centro kineziterapeutė Gabrielė Dobinskaitė atkreipia dėmesį, kad keičiantis kūno linijoms kinta ir kūno svorio centras, galintis sukelti galūnių tinimą, nugaros ir sąnarių skausmus.

Pasak jos, gana dažnas reiškinys yra diastazė (pilvo raumenų išsiskyrimas), kai nėštumo metu atsiskiria tiesieji pilvo raumenys ir suardo pilvo sienos vientisumą. Taigi, kineziterapijos užsiėmimų metu skiriamas dėmesys pilvo raumenų stiprinimui. Kaip pasakoja G. Dobinskaitė, nėštumo metu kineziterapeutai stengiasi nėščiosioms padėti įdarbinti visus kūno raumenis, kad padidintų raumenų tonusą. Išskirtinis dėmesys skiriamas pilvo ir dubens raumenims. Tokiu atveju pilvo raumenys, kurie nėštumo metu buvo aktyvūs, po gimdymo greičiau grįžta į buvusį funkcinį lygį.

Vandens Užsiėmimai Nėštumo Metu

Kineziterapeutė pasakoja, kad nėštumo metu itin rekomenduojama sportuoti vandenyje. „Mankšta vandenyje nėštumo metu naudinga dėl kelių priežasčių. Pirma, fizinis aktyvumas vandenyje gerina viso kūno, o nėštumo atveju ir placentos kraujotaką, taigi ir vaisiaus aprūpinimą deguonimi bei maisto medžiagomis. Dėl vandens plūdrumo, mankštinantis vandenyje jaučiama tik apie 10 proc. savo kūno svorio, todėl sumažėja krūvis nugarai, sąnariams. Be to, vandens slėgis veikia kaip masažas, todėl sumažėja tinimai. Galiausiai vanduo turi raminančių, atpalaiduojančių savybių, todėl gerėja emocinė būklė, kuri, žinoma, taip pat labai svarbi besivystančiam vaisiui“, - vardija G. Dobinskaitė.

Pasak jos, mankšta vandenyje lavina pusiausvyrą, didina raumenų tonusą, stiprina dubens raumenis, gerina medžiagų apykaitą, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, pastebima, kad fizinis aktyvumas vandenyje gerina miego kokybę.

Kineziterapeutės teigimu, net ir neturint galimybės vandenyje atlikti specialių pratimų, rekomenduojama plaukioti, nes plaukimas taip pat turi teigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi nėštumo metu. Plaukiojant taip pat gerėja medžiagų apykaita, kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemų veikla. Vis dėlto pasirinkus mankštas ir atliekant tikslingus pratimus, pasiekiama geresnių rezultatų.

Kvėpavimo Pratimų Svarba

Svarbūs ir naudingi yra kvėpavimo pratimai. Jie švelniai masažuoja vidaus organus, atpalaiduoja, pagerina miego kokybę ir bendrą savijautą.

Visos besilaukiančios moterys nėštumo metu, greta įvairių baimių, nuogastavimų, patiria pagrindinę - gimdymo baimę. Vienas tokių būdų - diafragminės paremties metodas, paremtas vokaline „Bel canto” technika ir diafragminiu kvėpavimu. Žmogaus kūne yra 7 funkciškai svarbios diafragmos, iš kurių krūtinės ir dubens dugno diafragmos yra lengviausiai apčiuopiamos (taigi - ir lengviausiai kontroliuojamos). Tai ypač aktualu nėštukėms, nes jei kvėpuojame greitai ir dažnai, t. y. netaisyklingai, kiekvieną kartą įkvėpdami mažiname anglies dvideginio lygį kraujyje, o šios medžiagos trūkumas pažeidžia natūralų organizmo rūgščių ir šarmų balansą, trukdo efektyviai panaudoti deguonį.

Taip patenkame į užburtą ratą: kraujotakos ir kvėpavimo sistemos duoda signalą smegenims, kad reikia deguonies, tad esame priversti nuolat įkvėpti dažniau nei reikėtų.

Kada Sportuoti Nerekomenduojama?

Nors fizinė veikla nėštumo metu yra naudinga, kai kuriais atvejais nuo jos būsimoms mamoms tenka susilaikyti. Fizinė veikla nutraukiama, jei svaigsta galva, atsiranda dusulys - ima trūkti oro, jaučiamas krūtinės veržimas, jei prasideda kraujavimas iš lytinių takų, atsiranda blauzdų (raumenų) tirpimas, taip pat jei susilpnėja vaisiaus judesiai.

Sportuoti griežtai nerekomenduojama ir tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, ūmus karščiavimas, atsiranda sunki toksikozė, membranos įtrūkimų. Taip pat jei sportuodama nėščioji jaučia ūmius skausmus nugaros, pilvo srityse, didelį nuovargį ar sutrinka rega, ima dažnai susitraukinėti gimda, nėščioji alpsta ar jaučia silpnumą, atsiranda tachikardija, pykinimas, susilpnėja vaisiaus judesiai, pastebimi staigūs kūno temperatūros pokyčiai.

Visais šiais atvejais būtina skubi gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija.

Rekomendacijos Pradedant Sportuoti

Pradėti sportuoti patariama nuo 2-3 kartų per savaitę po 30 minučių ir palaipsniui ilginti laiką, nepamirštant gydytojo ginekologo pritarimo ir kineziterapeuto priežiūros.

Paklausta, ar yra kokių nors nurodymų, kada nėštumo metu galima pradėti sportuoti, kineziterapeutė teigia, kad nėštumas - ne liga, todėl jo metu nereikėtų nutraukti mėgstamų veiklų, taip pat ir sporto, jei būsima mama iki nėštumo sportavo ir buvo fiziškai aktyvi. Tačiau bet kokiu atveju dėl fizinės veiklos nėštumo metu reikėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju, o sportuoti atsakingai.

„Pirmas nėštumo trimestras - tai laikas, kai vaisius įsitvirtina gimdoje, todėl šiuo laikotarpiu reikia elgtis itin atsakingai. Pirmuosius tris nėštumo mėnesius rekomenduojama pasisaugoti ir sumažinti fizinio krūvio intensyvumą. Taip pat šiuo laikotarpiu nepatariama pradėti intensyviai sportuoti toms besilaukiančioms, kurios iki nėštumo nebuvo fiziškai aktyvios. Vis dėlto nei pirmąjį, nei vėlesniais nėštumo trimestrais tikrai nepakenks kvėpavimo ir Kėgelio (dubens dugno raumenų) pratimai“, - sako G. Dobinskaitė.

Kineziterapeutė atkreipia dėmesį, kad sportuojant nėštumo metu itin svarbu objektyviai įvertinti savo jėgas ir nepersistengti. „Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mankštintis 150 minučių per savaitę. Vis dėlto nėštumo metu sporto rekomendacijos yra labai individualios, todėl dėl mankštos šiuo laikotarpiu visada geriau pirma pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju“, - sako G. Pasak jos, atsakingai mankštintis nėštumo metu galima ir namuose, tačiau rekomenduojama tai daryti prižiūrint specialistui.

„Gydytojas įjungia žalią arba raudoną šviesą sportui, o kineziterapeutas sudaro individualią sporto programą, atsižvelgdamas į nėščiosios fizinę būklę, nėštumo trimestrą ir kitus kūno parametrus.

Nėštumo laikotarpis moterims yra labai svarbus, jautrus ir ypatingas gyvenimo tarpsnis.

Pradedant sportuoti nėštumo metu reikėtų pasirinkti mažesnio intensyvumo fizinį krūvį nei moteris buvo įpratusi, kadangi besilaukiant širdies ir kraujagyslių sistema dirba sunkiau net ramybės būsenoje, organizme vyksta daugybė naujų procesų, kuriems naudojami kūno resursai. Fizinį krūvį galima tolygiai didinti stebint savijautą ir vertinant objektyvius rodiklius, pavyzdžiui, širdies susitraukimų dažnį (pulsą), kuris neturėtų viršyti 140 k/min. Fizinio krūvio parinkimas priklauso ir nuo hemoglobino kiekio kraujyje, todėl esant žemesniam hemoglobino lygiui reikėtų pasirinkti žemo intensyvumo fizinį aktyvumą.

Dėl širdies ir kraujagyslių sistemai teksiančios didesnės apkrovos ir padidėsiančio spaudimo pilve rekomenduojama vengti izometrinių raumenų jėgos didinimo pratimų, vengti kelti rankas aukščiau širdies lygio, atliekant pratimus nesulaikyti kvėpavimo.

Atliekant įvairius pratimus galime įsivaizduoti ilgėjantį stuburą, kaip Pilates treniruotėse. Nėštumo metu kaip niekad anksčiau reikia išmokti valingai kontroliuoti ir stiprinti dubens dugno raumenis. Pratimų padėtys tinka įvairios. Dažnai pratimai raumenų jėgai didinti atliekami padėtyje keturiomis, gulint ant šono, stovint, gulint ant nugaros (jei savijauta gera). Gulint ant pilvo pratimus galima atlikti maždaug iki 16-19 nėštumo savaitės.

Mitybos Rekomendacijos Nėštumo Metu

Besilaukiančiai moteriai labai svarbi visavertė, subalansuota ir įvairi mityba. Galima valgyti visko - tiek salotų, tiek šokolado. Norisi ir ne tokio sveikatai palankaus maisto, bet svarbiausia, kad jis nedominuotų. Kalorijų kiekis nėštumo laikotarpiu turėtų padidėti, bet tikrai nėra valgoma už du. I nėštumo trimestrą kalorijų poreikis nepakinta, II nėštumo trimestrą poreikis padidėja apie 340 kcal per dieną, III nėštumo trimestrą poreikis padidėja apie 450 kcal per dieną.

Tyrimų Rezultatai

2018 metais Norvegijoje atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 39 tūkst. moterų, metu nustatyta, kad moterys, kurios mankštinosi bent tris kartus per savaitę nėštumo metu, turėjo 15 proc. mažesnę tikimybę turėti planinį cezario pjūvį, lyginant su moterimis, kurios nesimankštino.

Žinoma, mano pirmasis klausimas buvo, ar gydytojas leido sportuoti, ar nėra jokių komplikacijų. Kartu su Modesta nusprendėme treniruotis kartu iki pat gimdymo, atsižvelgiant į jos pojūčius. Dažniausiai nėštumo laikotarpiu moterys jaučia skausmus juosmeninėje dalyje, taip pat pasikeičia svorio centras, atsipalaiduoja pilvo raumenys. Taigi su Modesta iš pradžių atlikome lengvus tempimo pratimus tam, kad pašalintume skausmą. Kitas treniruočių tikslas buvo palengvinti visą nėštumo laikotarpį ir pasiruošti gimdymui. Daug dėmesio skiriame kvėpavimui - tai vienas iš pagrindinių elementų, sportuojant su besilaukiančia moterimi.

Nėštumo laikotarpiu, pagrindinis vertinimas yra gera savijauta. Svoris didėja, vaisius auga, skysčių daugėja, keičiasi kraujotaka ir spaudimas. Siekiame, kad moteris, išgyvendama visus organizmo pasikeitimus, jaustųsi kuo geriau ir stabiliau - nebūtų nuotaikų svyravimų, kad ji nejaustų didelio sunkumo judėdama, kad būtų mažiau tinimų ir skausmų.

Treniruočių su nėsčiosiomis negalime vadinti įprastu sportu, nes tai labiau specializuota mankšta ir fizinis aktyvumas, kurio metu parenkami individualūs pratimai, pagal kiekvienos moters būklę, pojūčius ir nusiskundimus. Reikėtų vengti intensyvių treniruočių, svorių šuoliukų ir kitų netinkamų pratimų. Jokiu būdu nesirinkite pratimų iš „Youtube“ arba kitų nežinomų šaltinių, nes galite sau ne padėti, o pakenkti. Judėjimas gerina ir stabilizuoja nuotaiką, miego kokybę, didina pasitikėjimą savimi. Sportas padeda sumažinti fizinį ir emocinį diskomfortą, taip pat išvengti kai kurių su nėštumu susijusių ligų ir kitų medicininių problemų. Fizinis aktyvumas padeda sumažinti komplikacijų riziką gimdymo metu. Atliekami kvėpavimo pratimai aprūpina organizmą deguonimi, atpalaiduoja, ramina, suteikia daugiau energijos.

Labai svarbios gydytojo rekomendacijos, ar galima atlikti fizinius pratimus. Būna tokių atvejų, kai moterys niekada nesportavo ir nėštumo laikotarpiu nusprendė pradėti intensyviai trenoruotis - to jokiu būdu negalima daryti, nes sukelsite organizmui didžiulį stresą.

žymės:

Panašus: