Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiame straipsnyje aptariama pensijų situacija Lietuvoje, atsižvelgiant į demografines tendencijas Utenos regione ir gimusiems 1957 m. rugpjūčio 19 d. Esant tokiai situacijai, svarbu suprasti, kaip demografiniai pokyčiai veikia socialinę apsaugą ir pensijų sistemas.

Demografinė situacija Utenos regione

Utenos, Molėtų ir Ignalinos rajonuose gyventojų skaičius 2018 metais buvo toks pat kaip 1980-aisiais. Anykščiai ir Zarasai smuko net į 1970-ųjų lygį. 2011 metais surašant gyventojus Utenos regione suskaičiuoti 152 004 gyventojai, o pagal išankstinius Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2018 metų pradžioje Utenos regione buvo likę 129 706 žmonės.

Per septynerius metus regionas prarado 22 tūkst. gyventojų, mažėjo ir miestai, ir kaimai:

  • Anykščių rajono savivaldybėje gyventojų sumažėjo nuo 28 668 (2011 m.) iki 24 173 (2018 m.).
  • Ignalinos - nuo 18 386 iki 15 383.
  • Molėtų - nuo 20 700 iki 17 875.
  • Utenos - nuo 43 275 iki 37 900.
  • Visagino - nuo 22 585 iki 18 713.
  • Zarasų - nuo 18 390 iki 15 662.

XX- ame amžiuje gimstamumo rodikliai visoje Lietuvoje buvo panašūs - pirmasis demografinis sprogimas vyko praėjus geram dešimtmečiui po karo, prieš 1960-uosius. Vėliau gimstamumas vis mažėjo, tačiau apie 1985-uosius, kai pradėjo gimdyti skaitlinga pirmosios demografinės bangos karta, vėl buvo pastebimas augimas.

Pagrindinis Utenos augimas, kolūkių modernizacija ir su tuo susijusi jaunų specialistų banga vyko aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje bei devinto dešimtmečio pradžioje. Ignalinos atominės elektrinės statybos bei Visagino miesto augimas vyko aštunto dešimtmečio pabaigoje - devinto dešimtmečio pradžioje.

Taigi, susidėjo du faktoriai, kodėl šiame regione ypač daug dabartinių šešiasdešimtmečių - šešiasdešimtųjų karta ir taip buvusi skaitlinga, o „liaudies ūkio plėtra“ į šį kraštą dar pamėtėjo didelį būrį apie 1960-uosius gimusių žmonių.

Amžiaus grupės Utenos regione

Padalinus visus regiono gyventojus į lygias keturias amžiaus grupes ir jas sąlyginai pavadinus:

  • vaikais (0-19 m.),
  • reprodukcinio amžiaus žmonėmis (20-39 m.),
  • vidutinio amžiaus žmonėmis (40 - 59 m.),
  • senjorais (60+),

Utenos regione daugiausia yra trečiosios, dar ne pensininkų, bet jau vaikų negimdančios amžiaus grupės žmonių. Statistika rodo, kad senstanti skaitlinga karta, tapusi senjorais, išliks pati gausiausia.

Pagal 2011 metų surašymo duomenis, ši grupė žmonių (panašiai 1951-1971 m. gimimo) Utenos regione buvo trečdaliu skaitlingesnė nei reprodukcinė grupė. 2018 m., taigi po septynerių metų, 40-59 metų amžiaus grupės „narių“ skaičius sumažėjo, tačiau skirtumas tarp šios grupės ir reprodukcinės grupės dar labiau išaugo.

Reprodukcinio amžiaus žmonių Utenos regione liko mažiau nei 26 tūkst. (2011 buvo per 34 tūkst.), o „artipensinėje“ grupėje dabar beveik 41 tūkst., (buvo beveik 47 tūkst.) Šešiasdešimtmečių skaičius kol kas išliko stabilus - apie 41 tūkstantį, o vaikų iki 19 metų sumažėjo nuo beveik 30 tūkst.

Situacija Visagine, Utenoje, Zarasuose ir Ignalinoje

Pagal 2011-ųjų metų surašymo duomenis, įdomiausi procesai laukia Visagino. Ten 1957 - 1961 metų gimimo karta dvigubai skaitlingesnė nei 1967-1971 metų gimimo. Visagine dėl miesto kūrimo istorijos išskirtinai labai neskaitlinga ir aštuntajame dešimtmetyje gimusi karta - su mažais vaikais į atominį miestą nedaug kas važiavo, o vos įsidabinus elektrinėje taip pat, matyt, nebuvo pirmasis tikslas pasigimdyti vaiką.

Utenos mieste skaitlingiausia 1962-1966 metų gimimo karta, o 1957-1971 metais gimusieji uteniškiai - gana akivaizdžiai dominuojanti amžiaus grupė. Zarasų ir Ignalinos miestuose skirtumai tarp amžiaus grupių yra gerokai mažesni. Anykščiuose skaitlingiausia 1962-1966 m. gimimo karta ir labai akivaizdus 1977 -1986 metais gimusiųjų vakuumas.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas ir jo priežastys

Vilniaus universiteto docentas, mokslų daktaras Rolandas Tučas teigia, kad bendrame šalies kontekste išskirtinė yra Visagino gyventojų amžiaus struktūra - niekur Lietuvoje nėra tiek daug priešpensinio amžiaus žmonių, kiek Visagine. Jis prognozuoja didelę išeinančių į pensiją bangą ir teigia, kad jei nebus darbo, jauni žmonės nevažiuos, o Visaginas taps tiesiog pagyvenusių žmonių miestu.

VU docentas aiškino, kad Utena dėl praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio miesto pramonės plėtros santykinai jaunesnė nei kiti regiono miestai - Ignalina, Anykščiai ar Zarasai, kuriuose sąlyginai daugiau pensininkų.

Pasak jo, net ir Vilniaus gyventojų skaičius ateityje turėtų mažėti, nes nebeliks potencialo, iš kur pritraukti žmones. Tiesa, pasak jo, praėjusių metų gruodyje pirmą kartą per visą Nepriklausomybės laikotarpį į Lietuvą atvyko daugiau žmonių nei išvyko. Tad Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijas gali stabdyti tik reemigracija arba imigracija.

Savivaldybių reakcija į demografinius pokyčius

Visagino merė Dalia Štraupaitė teigia, kad jos duomenimis, Visagine yra apie 23 tūkst. gyventojų ir kad miestas sensta, bet į pensiją išėję visaginiečiai neišvyksta iš Lietuvos, atvirkščiai, yra pastebima tendencija, kad Visagino gyventojai iš užsienio - Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos - į Lietuvą atsiveža savo senus tėvus.

Molėtų rajono meras Stasys Žvinys aiškina, kad Molėtus kiek gelbėja nedidelis atstumas nuo Vilniaus - nemažai žmonių gyvena Molėtuose, o dirba Vilniuje, tačiau rajono laukia didelės reformos ir teks peržiūrėti seniūnijų skaičių bei optimizuoti mokyklas.

Valstybės biudžetas ir pensijų didinimas

2023 m. gruodžio 5 d. Seimas patvirtino 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.

Žmonių pajamų didinimui skirta 1,7 mlrd. eurų. Minimalioji mėnesinė alga didinama 10 proc. - iki 924 eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydis - 20 proc. Senatvės pensijos didės daugiau nei 12 proc. Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus, turintiems būtinąjį stažą - didės 70 eurų - iki 644 eurų.

Apibendrinant, demografinės tendencijos Utenos regione rodo gyventojų senėjimą ir mažėjimą, o tai turi įtakos pensijų sistemai ir socialinei apsaugai. Gimusiems 1957 m. rugpjūčio 19 d., svarbu atsižvelgti į šias tendencijas planuojant savo ateitį ir pensiją.

žymės:

Panašus: