Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Leonardas da Vinčis (Leonárdas da Vnčis) gimė 1452 m. balandžio 15 d. Anchiane (prie Vinčio) arba Vinčyje (prie Florencijos), o mirė 1519 m. gegužės 2 d. Amboise (Prancūzija). Jis buvo italų dailininkas, dailės teoretikas, architektas, inžinierius ir mokslininkas. Vienas žymiausių brandžiojo Renesanso atstovų.

Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai

Šis visų laikų genijus gimė nesantuokinėje šeimoje. Jo motina - valstietė Katerina, o tėvas - Ser Pjero da Vinčis, pasiturintis florentietis. Nors per visą gyvenimą tėvas niekada jo nepripažino savo sūnaumi, tačiau Leonardas ilgainiui paliko mamą ir prisijungė prie tėvo bei gyveno drauge.

Panašu, kad tėvas kartas nuo karto parūpindavo sūnui užsakymų iš savo aplinkos, nes buvo gerbiamas žmogus. Taigi, jie turėjo santykį ir Da Vinčis nebuvo pamirštas, kaip galėjo nutikti nesantuokiniams vaikams, tačiau itin šilto ryšio tarp jų nebuvo.

Leonardo kelionė prasideda didžio meistro, kuris buvo nepaprastai sužavėtas jo kūryba, Andrėja del Verokjo dirbtuvėse. Su šiomis dirbtuvėmis susiję žymūs menininkai, tokie kaip Sandro Botticelli. Taigi, tai tikra įžymybių kalvė.

1466-76 m. mokėsi pas A. del Verrocchio Florencijoje. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu tapyboje plėtojo ankstyvojo Renesanso stilistiką (Leonardo da Vinci tapyta angelo figūra A. del Verrocchio paveiksle Jėzaus Kristaus krikštas, apie 1472). Daug reikšmės teikė parengiamajam piešiniui, eskizams, veido studijoms, judesių raiškai; ilgainiui suformavo savitą stilių.

Kūryba ir darbai

Pirmuoju Leonardo da Vinčio mecenatu tapo Lorencas Medičis, o vėliau jis pats iškeliavo į Milaną pas Ludoviką Sforcą. Jam Leonardo liaupsindamas save, rašė ilgus laiškus apie savo pasiekimus karo pramonėje, mat jis ne tik tapydavo, bet ir noriai gilinosi į inžineriją.

1482-99 dirbo Milane L. Sforzos dvaro tapytoju, skulptoriumi ir karo inžinieriumi. Suprojektavo fortifikacinių, karinių įrenginių, tiltų, Milano katedros kupolą (1487, neįgyvendintas), parengė idealaus miesto projektų. Sukūrė raito F. Sforzos paminklą (neišliko, liko tik raitelio statulėlių parengiamieji modeliai, piešiniai).

Kūryboje naujai traktavo kompoziciją (pradėjo taikyti piramidinę), portretuojamųjų psichologizmą, taikė naujas tapybos technikas (chiaroscuro, sfumato). Nutapė C. Gallerani portretą (dar vadinamas Dama su šermuonėliu, apie 1491), biblinės tematikos paveikslą Madona grotoje (1494, jame darniai susiejo žmonių figūras su peizažo fonu), monumentalią simetriškos kompozicijos freską Paskutinė vakarienė (Švč. Mergelės Marijos Maloningosios vienuolyno valgomajame Milane, 1497), joje subtiliai perteikė vaizduojamųjų psichologinę charakteristiką, vidinius išgyvenimus, judesių įvairovę.

Žymiausi kūriniai:

  • Madona Benua (dar vadinama Madona su gėle, 1478)
  • Madona Lita (1490-91)
  • Dama su šermuonėliu (apie 1491)
  • Madona grotoje (1494)
  • Paskutinė vakarienė (1497)
  • Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu Jėzumi ir šv. Ona (1510)
  • Mona Liza (dar vadinama Džokonda, 1506)
  • Šv. Jonas Krikštytojas (1516)

1500-06 (su pertraukomis) gyveno Florencijoje, 1502-03 dirbo C. Borgios dvare karo architektu ir inžinieriumi. Nubraižė žemėlapių, irigacinių ir fortifikacinių įrenginių projektų. 1506-12 kūrė Milane, nutapė vieną reikšmingiausių ir žinomiausių kūrinių - Mona Liza (dar vadinama Džokonda, 1506), išsiskiriantį ramybe ir paslaptingumu. Šiuo kūriniu Leonardo da Vinci pasiekė aukščiausią meistriškumą ir įtvirtino savo kūrybos esmę.

1512-16 gyvendamas Romoje sukūrė Autoportretą. Nuo 1516 dirbo Amboiseʼe Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I dvare rūmų dailininku, architektu. Nutapė biblinės tematikos paveikslą Šv. Jonas Krikštytojas (1516), sukūrė piešinių seriją Tvanas (apie 1516), daug etiudų, studijų.

Būtent Milane gimė dalis puikiai žinomų Leonardo kūrinių: „Madona olose“, kuri šiuo metu kabo Luvre, „Dama su šermuonėliu“ - kaip manoma, vienos iš Ludoviką Sforcos meilužių ir gyvenimo meilių, portretą bei „Paskutinę vakarienę“. Pastarasis piešinys tapytas ant Milano bažnyčios, Santa Maria delle Grazie refektoriumo sienos. Dėl didelių eksperimentų su medžiagomis, ilgainiui paveikslas ėmė trupėti, o per daugybę karų, buvo dar labiau suniokotas.

Mona Liza

Sakoma, kad tam, jog nutapytų jos šypseną, autorius samdydavo eilę aktorių ir juokdarių, kurie ją linksmino. Taip jis siekė savo paveiksle išvengti būdingo portretų melancholiškumo. Tai tapo viso likusio jo gyvenimo darbu ir manoma, kad pats Lisa del Giocondo vyras nė nematė šio portreto. Negana to, yra sukurta daugybė jo kopijų,, kurias padarė meistro mokiniai, kai kurios su Leonardo priežiūra.

Ar žinojai, kad Mona Liza nebuvo laikomas gražiausiu Leonardo darbu? Paveikslas išgarsėjo tuomet, kada jis buvo pavogtas? V.Peruggia įsidarbino ir kelis mėnesius dirbo pagalbiniu Luvre, būtent tai padėjo jam pagrobti ir išsinešti garsiąją Džakondą. Paveikslą jis išsinešė namo ir laikė lagamino dugne. Buvo neturtingas, todėl jį pasiūlė Uficių galerijai, nors pinigų neprašė, bet užsiminė, kad atlygį priimtų.

Moksliniai tyrinėjimai ir išradimai

Leonardo da Vinci eksperimentinio tyrinėjimo principu savarankiškai studijavo fiziką, matematiką, astronomiją, botaniką, hidrauliką, geologiją, žmogaus ir gyvūnų anatomiją. Domėjosi žmogaus anatomija, darė skrodimus, aiškinosi žmogaus kūno organų (akių, raumenų ir kitas) funkcijas.

Suprojektavo oro balioną, parašiuto, sraigtasparnio, tanko, povandeninio laivo prototipus, medžio apdorojimo, knygų spausdinimo, audimo ir kitokių staklių, nubraižė žemėlapių (Imolos). Išliko italų kalba veidrodiniu principu (iš dešinės į kairę) Leonardo da Vinci parašytų rankraščių, kuriuose (be skraidymo aparatų, mašinų piešinių, pasakėčių) dėstomos mintys apie tapybą.

Iš jų Leonardo da Vinci mokinys F. Melzi parengė Traktatą apie tapybą (Trattato della Pittura 1651); jame išdėstyti kompozicijos sudarymo principai, pavartota sąvoka lokalioji spalva.

Asmenybė ir charakteris

Kodėl Leonardo da Vinči taip smarkiai aukštinamas ir išskiriamas iš kitų jo laikmečio kūrėjų? Pirmiausia dėl jo asmenybės unikalumo. Galima pastebėti, kad savo karjerą jis pradeda kaip tapytojas, tačiau paraleliai, o kartu ir visą likusį gyvenimą, jis be paliovos gilinosi į gamtą. Kodėl dangus mėlynas? Kaip gimsta upės tėkmę?

Nepaisant didžiulio žingeidumo ir nepaprastai smulkmeniško gamtos stebėjimo, jis gilinosi į žmogaus anatomiją. Tyrinėjo raumenis, širdies veiklą, tinklainę, dalyvavo žmonių skrodimuose ir pats juos atliko su gyvūnais. Išskirtinis to meto anatomijos išmanymas leido jam piešti su jokiu kitu menininku nepalyginamus piešinius.

Ir tai dar ne viskas. Jis gilinosi į inžineriją, hidrauliką, kūrė laivų ir skraidymo aparatų prototipus. Ne vienam valdovui siūlė savo paslaugas kaip karo inžinierius ir siūlė konstruoti įrengimus, kurie padės persikelti per vandens telkinius ar padės puolime bei gynyboje. Su vienu savo globėju keliavo į mūšio laukus ir stebėjo bei kūrė kovos mašinas.

Svarbiausi bruožai:

  • Žingeidumas
  • Pastabumas
  • Universalumas
  • Bebaimystė
  • Perfekcionizmas

Paskutinieji metai

Mirus Leonardo patronui, vienam iš Medičių, jis priėmė karaliaus Pranciškaus I, Prancūzijos karaliaus, kvietimą atvykti ir dirbti jam. Būtent šiuo etapu jis jautėsi labiausiai vertinamas ir pripažintas. Karalius da Vinčį laikė eruditu ir praleisdavo tik vos kelias dienas metuose be jo.

Karalius suteikė Leonardui menininko, inžinieriaus ir architekto titulą, gausią pensiją ir jį globojo. Į Prancūziją Leonardas atsivežė ne vieną savo kūrinį, tarp jų ir žinomo verslininko Džakondo žmonos portretą - Moną Lizą, kuris buvo menininko viso likusio gyvenimo darbas.

Nors genijus paliko labai mažai užbaigtų savo kūrinių, padėjo pamatą daugybei skirtingų mokslo šakų. Jis imdavosi vieno darbo ir jo eigoje susidomėdavo kitu, todėl pirmąjį palikdavo ir pradėdavo kitą. Taip buvo ir su paveikslais, Leonardo priimdavo užsakymus, tačiau tik kelioliką jų apskritai baigė.

žymės: #Gime

Panašus: