Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiandien emigracija iš Lietuvos mastai pastaraisiais metais pasiekė tokį lygį, kurio nė vienai dabartinei Lietuvos gyventojų kartai neteko matyti. Lietuvių imigrantų gyvenimo kokybės vertinimas daugiausia siejamas su dvejopos kilmės veiksniais: įsikūrimu kitoje valstybėje (JAV) ir santykiais su gimtuoju kraštu.

Diasporos migracijos paradigma

Žodis diaspora kilęs iš graikų kalbos [diaspora], reiškia išsisklaidymą ir išsimėtymą. Kalbant apie išeivius, dažnai išskiriama, jog ne visi išeiviai priklauso diasporai - tikras diasporos tapatumo požymis - įtampos tarp vietos, kurioje gyvenama, ir kitos (gimtinės ar tėvų gimtinės) vietos buvimas, apie kurią karts nuo karto galvojama.

Yra daug naudos iš sąsajų tarp diasporos ir gimtosios šalies. Vyriausybės planuotojai ir politikai turėtų būti aktyvesni, bendraudami su emigrantų bendruomenėmis. Pavyzdžiui, ekonominis resursų perkėlimas, investicijų skatinimas. Kadangi migrantų bendruomenės išlaiko kontaktą su gimtąja šalimi, daug turistų atvyksta būtent iš tų šalių.

Šioji šalis turėtų daryti tam tikras nuolaidas finansų, investicijų galimybių skatinimo srityse. Be ekonominių investicijų skatinimo, taip pat reikalingi imigracijos politikos, pilietybės ir tautybės įstatymai. Diasporos teorija siejasi su daugeliu kitų teorijų. Viena svarbiausių yra etninė.

Savo identitetą stengiamasi suvokti per istorijos, kalbos, praeities pasekmių bendrumą. Diasporos teorija taip pat glaudžiai siejasi su transnacionalizmu ar globalizacija. Diasporos migracija nuo kitų migracijos formų skiriasi tuo, jog dauguma atvejų, ji remiasi teise grįžti į istorinę tėvynę. Šiuo atveju, pabrėžiami etniniai, religiniai kriterijai.

Yra trys veikėjų (dalyvių) grupės, susijusios su diasporos teorija. Gimtosios šalies bendruomenė ir tėvynė, kuri gali būti reali arba virtuali. Svarbu žinoti diasporos grupes viduje ir jų socialines funkcijas su kitais. Mitai apie sugrįžimą stiprina etninį solidarumą, bet neturi praktinės naudos.

JAV imigracijos politikos raida

Jau antrą šimtmetį į JAV plūsta emigrantai iš viso pasaulio. Statistiniai žinynai liudija, kad vien 1880-1924 metais į JAV atvyko apie 28 milijonai emigrantų iš viso pasaulio. Iš Europos dauguma jų atvyko iš Airijos, Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos.

Suvokti imigracijos į JAV mastą, vadinasi, pajusti, įvertinti šios unikalios valstybės savitumą, galybę, paremtą įvairiausių pasaulio kultūrų, religijų, kalbų sinteze. Šiuo metu JAV gyvena beveik 300 mln. gyventojų, iš kurių 30 mln. - 10 proc. - sudaro imigrantai.

Imigracija į Ameriką prasidėjo XVI a. pradžioje. 1565 m. Floridoje įsikūrė ispanai. Pirmoji didesnė anglų kolonija Virdžinijoje - 1607 m. XVII a. Šiaurės Ameriką pasiekė olandai, švedai, o XVIII a. - prancūzai. Nuo septintojo XX a. dešimtmečio vis didesnį vaidmenį JAV vaidina imigrantai iš Azijos bei Lotynų Amerikos.

Lietuvių diaspora Čikagoje

Lietuvių emigracija į JAV prasidėjo XIX a. pabaigoje, kaip atsakas į aršų caro režimą. Pagrindinis emigracijos stimulas buvo politiniai, religiniai ir ekonominiai sunkumai, lietuvių patiriami carinės Rusijos imperijoje. Sukilimų dalyviai, inteligentija, kovojusi prieš rusinimo politiką, pabėgėliai iš carinės armijos ir pažangūs, caro valdžios suspenduoti arba persekiojami katalikų kunigai - visi šie žmonės sudarė politinę emigrantų grupę. Netrukus jie JAV sudarė pirmąją lietuvių imigracijos bangą.

žymės: #Gimimo

Panašus: