Kasmet augant atliekamų cezario pjūvio operacijų skaičiui, kineziterapeutai susiduria su moterimis, kurios po patirtos operacijos jaučia atsiradusį ar paūmėjusį nugaros skausmą. Tyrimai rodo, kad 1 iš 4 gimdymu baigiasi cezario operacijos (Amerikos nėštumo asociacija, American pregnancy association). Siekiant surasti, kokią įtaką nugaros skausmo atsiradimui ar paūmėjimui gali turėti atlikta cezario operacija ir susidaręs randas, reikia suvokti rando susidarymo mechanizmą, jo įtaką pažeistiems audiniams ir aplinkinėms struktūroms, bendrai kūno biomechanikai.
Cezario Pjūvis Ir Rando Susidarymas
Cezario operacija - tai operacija, kai vaisius ištraukiamas perpjovus priekinę pilvo sieną (odą, poodinį sluoksnį, aponeurozę, tiesųjį pilvo raumenį, pilvaplėvę) ir gimdą. Baigiantis operacijai, ištraukus vaisių, visos šios struktūros yra susiuvamos paeiliui ir kartu sudaro cezario randą. Tačiau akivaizdu, kad cezario operacijos pjūvis atliekamas neatsižvelgiant į rekomenduojamas Langers linijas ir poodinių skaidulų išsidėstymą bei kryptį.
Rando Gijimo Stadijos
Bendras žaizdų gijimo modelis gali būti skirstomas į tris pagrindines stadijas:
- Uždegimas: Prasideda kapiliarinių kraujagyslių sutrikimu ir hemostatinės kaskados susidarymu.
- Proliferacija: Prasideda apie 4-5 dieną, migruojant fibroblastus į pažeistą (žaizdos) vietą. Po kurio laiko fibriną ima keisti tvirtesnė medžiaga, kolagenas, dėl šios priežasties mažėja minkštųjų audinių tokių kaip raumenys ar oda elastingumas ir paslankumas, nes jų skaidulas pakeičia kolageno skaidulos.
- Remoduliacija: Tai paskutinė žaizdos gijimo stadija, kuri prasideda nuo 3 savaitės. Šiame etape mažėja fibroblastų, esamas kolagenas tvirtėja. Šis procesas trunka apie 6 mėnesius nuo sužalojimo.
Nugaros Skausmas Ir Cezario Randas
Nugaros skausmas labiausiai pastebimas tarp 35 ir 55 amžiaus žmonių. Autoriai mini, kad nugaros skausmo atsiradimas tiesiogiai susijęs su kaulais, raumenimis ir raiščiais, kurie organizme yra susiję ir veikia tarpusavyje. Normaliai kaulų, raumenų ir raiščių funkcijai užtikrinti būtinos sveikos ir nepažeistos audinių skaidulos, struktūros. Kiekviena intervencija, sužeidimas kūne, kuomet pažeidžiami gilesni audiniai, suformuoja randinį audinį. Pastebima, kad moteris dažniau jaučia nugaros skausmą nei vyrai, o iš jų net 24-90 % skausmas pasireiškia nėštumo ar po gimdymo. Minima, kad neveikiantys stuburą stabilizuojantys raumenys sukelia nugaros skausmą ar jį paūmina.
2013 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 47 tiriamieji turintys lėtinį nugaros skausmą, atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes. 23 vienoje ir 24 kitoje grupėje tyrimas truko 24 savaites. Vienai grupei taikytas įprastas kineziterapijos gydymas stiprinant nugaros raumenis, ir naudojant elektrostimuliacija, o kitai grupei taikytas giliųjų stabilizatorių ir dubens dugno raumenų stiprinimas.
Tyrime dalyvavo tik tos moterys, kurioms po atliktos cezario operacijos pasireiškė nugaros skausmas. Toms moterims, kurioms buvo atlikta įprasta reabilitacija nugaros skausmas ir funkcija pagerėjo, tačiau lyginant rezultatus su moterimis, kurioms buvo atlikta ta pati reabilitacija plius rando mobilizacija rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi. Tad drąsiai darome išvadą, kad cezario randas turi tiesioginę įtaka nugaros skausmui ir funkcinei būklei.
Kineziterapija Ir Rando Mobilizacija
Kineziterapija yra vienas iš būdų palengvinti po operacijos paūmėjusį ar atsiradusį nugaros skausmą taikant tiek aktyvius judesius ar pratimus, tiek taikant minkštųjų audinių mobilizacija. Buvo atliekami raumenų testavimo ir funkciniai juosmens testai prieš pradedant tyrimą (kineziterapijos programą) ir po tyrimo, tyrimas truko 3 mėn., po du kartus į savaitę. Tiriamoji grupė- taikyta kineziterapija ir rando mobilizacija.
Akušerinis Smurtas Lietuvoje
Mamomis tapusios moterys iš skirtingų Lietuvos vietų pasakoja dėl medikų kaltės gimdydamos išgyvenusios patirčių, palikusių labai gilius randus. Akušerinis smurtas - sąlyginai naujas terminas Lietuvoje ir dažniausiai naudojamas gimdyvių teisių gynėjų. Vis dėlto akušerinį smurtą, pasak jos, galima apibrėžti kaip fizinį, seksualinį ar žodinį piktnaudžiavimą, patyčias, ignoravimą, prievartą, pažeminimą ar net puolimą, kurį gimdyvė patiria iš medicininio personalo - gydytojų, akušerių ir/ar slaugytojų - per gimdymą.
Apklausa Apie Akušerinį Smurtą
Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos atliktoje 2019-2020 metais Lietuvoje gimdžiusių moterų apklausoje apie akušerinį smurtą į klausimus atsakė 2,7 tūkst. moterų.
| Patirtis | Procentas |
|---|---|
| Patyčios | 13% |
| Gąsdinimai | 7% |
| Verčiamos sutikti su intervencijomis | 8% |
| Prievarta | 4% |
Dažniausiai be gimdyvės sutikimo atliekamos procedūros - tarpvietės kirpimas (epiziotomija) ir Cezario pjūvis. Iš kiek daugiau nei tūkstančio moterų, dalyvavusių apklausoje, kurioms buvo kirpta tarpvietė, 44 proc. tvirtino, kad procedūra buvo atlikta neinformavus moters arba negavus jos sutikimo. Iš beveik penkių šimtų moterų, kurioms buvo atlikta Cezario pjūvio operacija, dešimtadalis nebuvo informuotos, kad joms ši procedūra bus daroma, arba ji buvo atlikta be gimdyvės sutikimo.
„Abiem atvejais tai yra rimtos invazinės procedūros į moters kūną, kurios gali palikti tiek fizines, tiek psichologines pasekmes. Tai, kad nemaža dalis moterų patiria tokio tipo nepagarbą savo kūnui, deja, įrodo, jog vis dar kaip visuomenė turime labai žemą supratimą apie kito asmens orumą, pagarbą žmogaus kūnui ir teisę į informuotą pasirinkimą“, - sako M.
Moters Patirtis Gimdymo Metu
Po pirmo gimdymo panevėžietė Aušra (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas) manė, kad dar vienam vaikeliui nesiryš. Gimdymo metu jai, kaip pasakoja, teko patirti medikų patyčias ir užgauliojimus, net smurtą. Ir Aušra tokia ne vienintelė. Moterys iš skirtingų Lietuvos vietų pasakoja dėl medikų kaltės išgyvenusios patirčių, palikusių labai gilius randus.
Pasak Aušros, jos sutuoktinis iš medikų išgirdo, kad jo „b*b*s tikriausiai ne mažesnis, o ji čia rėkia“. „Akušerė vis vaikščiodavo į palatą, klausinėjo, kiek mano vyras uždirba, ką dirba, kur gyvena. Iš skausmo klykiau kaip gyvulys, iškankino mane iki pat noro stumti, bet viskas baigėsi ekstra Cezario pjūviu, po operacijos atėjusi akušerė paklausė, ko tikėjausi, jei nieko nedaviau.
Patyrusi negyjančių emocinių žaizdų pirmo gimdymo metu, moteris bijojo vėl pastoti. „Verkdama nuėjau pas ginekologę, sakydama, kad jei nebus planinio Cezario, tikrai nenešiosiu vaiko, nenoriu patirti to paties. Ji nuramino, sakydama, kad randas dar violetinis, todėl tikrai neleis pačiai gimdyti.
„Apžiūrėta nebuvau, įsidėjau į gimdyklą 600 Eur, nes aną kartą reikalavo kyšio, o rankoje turėjau siuntimą apžiūrai dėl planinio Cezario pjūvio, bet vos atvykus iš manęs tik pasityčiojo, ko aš čia prisigalvojau. M. Ji sako rėkusi iš skausmo. Gimdos kakleliui atsivėrus 4 centimetrus, paprašė epidūro. „Jie vis stiprėjo. Vaistų nebegalėjo leisti.
Medikės ėmė sakyti, kad Aušra netinkamai tai daro. Ji pabandė dar kartą, tuomet išgirdo: „Nemoki - nestumk“. Medikės išėjo iš palatos. Aušra pasakoja rėkusi, maldavusi neišeiti. „Sako: stumk arba imsiu reples. Verkiu, rėkiu, maldauju, kad neišeitų, o jos vėl išėjo, nes nemoku stumt. Galiausiai jai pavyko išstumti vaikelį.
„Toks elgesys neturi būti toleruojamas, tai negali būti nutylima, reikia su tuo kovoti ir daryti reformas. To medicinoje negali būti. Viešindama noriu, jog ligoninės vadovas pradėtų kažką daryti, keisti, kad nekentėtų pirmakartės būsimos mamos, kurios ten gimdys“, - teigia moteris.
Psichologinis Poveikis
Psichologė Sigita Valevičienė sako, kad svarbu suvokti, jog gimdymas - ne tik fiziologinis procesas, bet ir emocinis patyrimas. Pasak jos, gimdanti moteris visada nori savo vaikui geriausia ir ypač su pirmu vaikeliu neretai ji bando susivokti, ar yra gera mama. Dėl to personalo nejautrumas, kandžios replikos, emocinis šaltumas, moters poreikių negirdėjimas, kaltinimai, raginimai „susiimti“, nes „kokia jūs mama“, anot pašnekovės, paveiks ne tik moters gimdymo, bet ir motinystės patirtį.
Maža to, jei gimdymas patiriamas kaip trauma ir kartais ne dėl paties gimdymo proceso, bet dėl santykio su personalu, moteris gali vengti panašių patirčių. Randasi moterų, kurios po tokių patirčių ieško pagalbos. Anksčiau jos dažniau kreipdavosi dėl depresijos po gimdymo, o paaiškėdavo, kad už to slypi potrauminis streso sutrikimas. „Šiuo metu vis dažniau kreipiasi moterys, jaučiančios, jog gimdyme kažkas įvyko ir vis dar yra didelis sunkumas išlikęs“, - teigia S. Valevičienė.
Anot psichologės, tokioms žaizdoms užgydyti prireikia laiko - vienoms daugiau, kitoms mažiau. Žmonės labai skirtingi, turi skirtingus vidinius ir išorinius resursus ir dėl to labai sunku pasakyti, kiek užtrunka gijimas. Pašnekovės teigimu, labai daug jautrumo įnešė tai, kad vyrai negalėjo dalyvauti gimdyme ir dėl to moteris emociškai daug labiau priklausė nuo personalo, todėl visi žodžiai ar komentarai daug skaudžiau veikė.
Pasak S. Valevičienės, reikia nepamiršti ir paties personalo, kuris ypač pirmo karantino metu buvo labai išsigandęs. Buvo didžiulis nuovargis dėl bendro nerimo, dėl padidėjusio darbo krūvio, nežinios, kaip perorganizuoti darbą, kaip laikytis naujų higienos reikalavimų. „Kai dirbančių žmonių poreikiai nėra svarbūs ar nuvertinami, jiems yra sunku savo darbe girdėti kitų žmonių poreikius.
M. „Įvairiapusis saugumas privalo būti užtikrintas ne tik „ant popieriaus“, o taip, kad pačios gimdyvės iš tiesų jaustųsi tiek fiziškai, tiek emociškai saugios. Kiekviena akušerinį smurtą patyrusi moteris turi sulaukti pagalbos ir teisingumo. Šiuo metu tai užtikrinti trukdo problemos nesupratimas, kompetencijų trūkumas, nesama ar neprieinama pagalba, atsakomybės už smurtinius veiksmus nebuvimas ir nebaudžiamumas“, - vardija M.
Statistika Ir Regioniniai Skirtumai
Apklausos duomenys rodo, kad regioninėse ligoninėse gimdžiusios moterys rečiau nurodė patyrusios netinkamą personalo elgesį, nei gimdžiusios Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ligoninėse. Tik Kauno ligoninėse gimdžiusios moterys atskleidė patyrusios mažiau patyčių, gąsdinimų ir prievartos. Jos taip pat rečiau nei kitos nurodė, kad joms tarpvietė buvo kerpama be sutikimo.
„Problema, kuri aktualesnė būtent regionų ligoninėms - tai atsisakymas suteikti gimdyvei jos prašomą nuskausminimą, tikriausiai tai galime sieti su anesteziologų trūkumu mažesnėse ligoninėse. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad apklausoje klausėme moterų jų subjektyvaus vertinimo. Kadangi akušerinis smurtas dažnai vis dar nėra atpažįstamas net pačių moterų, jos ne visada net pačios sau gali įvardinti, kad tai, kaip su jomis elgtasi, buvo netinkama“, - sako M.
Pavyzdžiai Iš Vilniaus Gimdymo Namų
Pasak M. Vilniaus gimdymo namuose gimdžiusi Loreta (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas) pasakoja: „Sulaukiau užgauliojimų iš seselės. Aš iš tų retų atvejų, kai nesigamino pienelis. Nepadėjo ir žindymo konsultantės, pačios liepusios šiek tiek duoti mišinuko. Atėjo tos seselės pamaina. Kai paprašiau pagalbos, ėmė kolioti mane, kokia aš mama, kad nemoku dirbt ir rūpintis vaiku, kad šiais laikais moterys geba tik karjeras ir vaikus daryti, bet jų auginti - ne“, - apie Vilniaus gimdymo namų medikę pasakoja Loreta.
Jos teigimu, ji buvo nutildyta ir nuvaryta maitinti natūraliuoju būdu. „Jos žodžiai: „Reikia truputį ir šikną pajudinti“. Kol vyras nepasakė, kad skambins valdžiai, tol ji nenustojo [manęs] žeminti. Tiesą sakant, aš nežinau, kaip būčiau elgusis, jei nebūtų šalia vyro“, - prisipažįsta moteris.
„Nesuprantu, kaip tokios išvis gali dirbti su pirmakartėmis, tik ką po gimdymo. O kai prašiau pagalbos, tai sugebėjo tik sužnybti spenelius ir sakyt: „Patąsyk dažniau ir pradės bėgt. Gi [krūtys] kaip pas karvę.“ Apie visą kitą personalą galiu kalbėti tik 100 proc. teigiamai ir su kuo didžiausiomis rekomendacijomis.
Pasekmės Ir Pagalba
„Tenka apgailestauti, kad didžioji dalis moterų, kurios patyrė akušerinį smurtą, jo pasekmes išgyvena pačios. Po truputį daugėjant galimybių ir žinių apie psichologinės sveikatos svarbą, moterys turi galimybių apie šias patirtis pasikalbėti su psichologais ar psichoterapeutais. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šiuo atveju viskas atsiremia į pačios moters resursus, o neretai ir finansines galimybes bei galėjimą išsigryninti problemą“, - atkreipia dėmesį M.
Kai kurių intervencijų pasekmės būna ir fizinės - tarkime, blogai susiūta, diskomfortą lytinio akto metu keliantis randas. Pasak jos, čia pat iškyla ir kitas aspektas - baimė, jog negalima abejoti personalo elgesiu, kad jie yra savo srities profesionalai, vadinasi, viskas, kas buvo padaryta, buvo atlikta taip, kaip reikėjo.
Visada, anot jos, norisi pabrėžti, kad akušerinis smurtas nėra uždara problema. „Tai yra didesnių iššūkių mūsų visuomenėje atspindys. Akušerinio smurto apraiškose susipina moterų teisių problematika, mobingo ir patyčių problema tiek visuomenėje, tiek medicinos įstaigose. Žinių trūkumas apie psichologinius gimdymo aspektus, žmogaus teises ir orumą, įgūdžių, padedančių dirbti pagal patvirtintas metodikas, trūkumas, akušerių ir kito medicinos personalo darbo sąlygos“, - teigia pašnekovė.
Žaizdų Priežiūra Po Operacijos
Po kiekvienos operacijos lieka žaizda. Jos dydis paprastai priklauso nuo atliktos procedūros tipo. Bet kokiu atveju tam, kad žaizda sklandžiai gytų, būtų išvengta infekcijos ar kitų komplikacijų, grįžus namo po operacijos svarbu ją tinkamai prižiūrėti.
Pagrindiniai Žaizdų Priežiūros Patarimai
- Chirurgas jums tiksliai nurodys, kada ir kaip nusiimti ar pakeisti tvarsčius.
- Pjūvio vietą rekomenduojama laikyti uždengtą, nes tai apsaugo žaizdą nuo sužalojimų ir padeda jai greičiau užgyti.
- Odą aplink pjūvį galima nuvalyti marle arba vatos tamponėliu, pamirkykite juos muiluotame vandenyje arba vandens ir druskos tirpale.
- Ant odos aplink pjūvį netepkite jokių kremų, losjonų ar vaistažolių produktų, nebent prieš tai buvo pasitarta su gydytoju.
- Svarbiausia žaizdos nešlapinti pirmąsias 24 val. po operacijos.
- Nusiprausti duše galima antrą dieną po operacijos.
- Prausiantis svarbu tiesiogiai nemuiluoti pačios žaizdos ir nepilti ant jos kitų, higienai naudojamų, produktų.
- Žaizdai pradėjus kraujuoti, kruviną tvarstį pakeiskite nauju.
- Jeigu operacijos metu buvo naudojami tirpstantys siūlai, jų pašalinti nereikės. Per 7-10 dienų jie išnyksta savaime.
Po nedidelių chirurginių pjūvių žaizdos sugyja pirminiu būdu per 5-7 dienas, jų kraštai lygūs, neinfekuoti, arti vienas kito, susiūti be įtempimo. Išėmus siūlus visada užklijuojamas sterilus tvarstis, kurį galima nuimti po 24 val. Tvarsčio paskirtis - apsaugoti žaizdą nuo trinties, dehidratacijos, infekcijos.
žymės:
Panašus:
- Sinusitas vaikui: kaip gydyti? Veiksmingi būdai ir patarimai tėvams
- Kaip gydyti kosulį vaikui: veiksmingi būdai, vaistai, patarimai
- Kaip gydyti vėjaraupius vaikams: veiksmingi patarimai ir priemonės
- Vaikas Serga? Sužinokite Efektyviausius Būdus Greitam Pasveikimui!
- Efektyvūs patarimai sergantiems vėžiu: skausmo valdymas, tinkama mityba ir emocinė parama