Dusulys, arba dispnėja, yra subjektyvus pasunkinto, nepatogaus kvėpavimo ūminis ar lėtinis pojūtis, verčiantis suintensyvinti kvėpavimą. Suaugę pacientai dusulį dažniausiai apibūdina kaip oro trūkumą, krūtinės spaudimą ir padidėjusias pastangas kvėpuoti. Dusulys gali būti fiziologinis arba patologinis.
Kaip atrodo dusulio kankinamas vaikas?
Jis triukšmingai kvėpuoja, neramus ir blaškosi, pamėlsta nosies ir lūpų trikampis.
Dažniausios dusulio priežastys vaikams
Ūminė viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų obstrukcija vaikams yra dažniausia dusulio priežastis. Dažniausia keletą akimirkų trunkančio dusulio priežastis - į kvėpavimo takus patekęs vanduo ir maisto dalelės, smulkios žaislų detalės. Dusulys gali būti ūmus, pavyzdžiui, ištikus bronchų astmos priepuoliui, arba lėtinis, pavyzdžiui, sergant plaučių uždegimu.
Susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo takams (pavyzdžiui, sergant krupu) sunkėja ir ilgėja įkvėpimas, kvėpavimas tampa triukšmingas.
Didesnė problema vaiko dusulio priepuoliai, kurie atsiranda po kelių savaičių arba kelių mėnesių po gimimo. Tokio dusulio priežasčių daug: vilko gomurys, liežuvio, gerklės, ryklės, stemplės arba žandikaulio vystymosi sutrikimai. Jeigu dusulys atsirado vaikui nuo gimimo, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Švilpiamas 2 - 6 mėnesių kūdikio kvėpavimas gali būti bronchito požymis. Iš pradžių vaikui atsiranda peršalimo požymiai, po to prisideda dažnas švilpiamas kvėpavimas. Švilpimas sustiprėja naktį.
Kitos galimos dusulio priežastys pediatrijoje:
- Fiziologinis dusulys: per didelis fizinis krūvis, dusulys dėl hipoksemijos ir hiperkapnijos, esant aukštai virš jūros lygio arba tvankioje patalpoje.
- Psichogeninės priežastys: nerimo sutrikimai, nuotaikos sutrikimai, ilgalaikis ir nuolatinis stresas.
- Kvėpavimo takų ligos: choanų atrezija, tracheomaliacija, bronchų atrezija, cistinė fibrozė, bronchektazės, obstrukcinė miego apnėja, balso stygų disfunkcija, svetimkūnio aspiracija.
- Kardiovaskulinės ligos: kardiomiopatijos, įgimtosios širdies ydos, širdies ritmo sutrikimai, kraujospūdžio sutrikimai, miokarditas, perikarditas.
- Alerginės reakcijos: anafilaksija.
- Medžiagų apykaitos sutrikimai: nutukimas, dekompensuota metabolinė ketoacidozė, skydliaukės hipo- ir hiperfunkcija, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis.
- Onkologinės ir hematologinės ligos: anemija, methemoglobinemija, apsinuodijimas anglies monoksidu, leukemija, tarpuplaučio navikas su metastazėmis.
- Neurologinės ligos: epilepsija, Guillaino-Barre sindromas.
- Pilvo ertmės ligos: diafragmos išvarža, kepenų nepakankamumas.
Adenoidų įtaka kvėpavimui
Dauguma mažų vaikų susiduria su apsunkintu kvėpavimu per nosį ir pradeda kvėpuoti per burną. Jei vaikas daugiausia kvėpuoja per burną, šio simptomo nereikėtų ignoruoti. Apsunkinto kvėpavimo per nosį problema - dažna vaikų amžiuje. Dažniausiai šis sutrikimas vargina 2-6 metų amžiaus vaikus, tačiau, priklausomai nuo priežasties, individualių faktorių, gali pasireikšti tiek jaunesniame, tiek vyresniame amžiuje. Jei vaikas daugiausia kvėpuoja per burną, reikia ieškoti apsunkinto kvėpavimo per nosį priežasties.
Pati dažniausia, ypač 2-6 metų amžiuje - adenoidų hipertrofija. Adenoidai yra limfoidinio audinio sankaupa nosiaryklėje, dar vadinami rykliniu migdolu, kurių dydis gali ženkliai susiaurinti nosiaryklę ir sukelti nosies obstrukcijos simptomus (sunkų kvėpavimą pro nosį). Be to, dažnai besikartojant slogoms, uždegimams nosiaryklėje, skiltėta adenoidų struktūra sudaro geras sąlygas tūnoti lėtinei infekcijai. Tokiems vaikams, net pasveikus, išlieka užnosinio varvėjimo požymiai.
Sutrikus kvėpavimui pro nosį, pablogėja vaiko miego kokybė, todėl vaikui dieną sunkiau susikoncentruoti, vaikas greičiau pavargsta, neretai sutrinka apetitas. Ilgalaikė nosies obstrukcija sąlygoja nuolatinį prasižiojimą, netaisyklingai formuojasi veido kaulai, formuojasi siauras gomurys, atsiranda sąkandžio problemos. Adenoidų hipertrofija ar uždegimas nosiaryklėje gana dažnai sukelia ausų ventiliacijos sutrikimus (tai reikšmingai blogina klausą) ar gali provokuoti besikartojančius ausų uždegimus.
Reikėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas neknarkia naktį, ar nebūna kvėpavimo sustojimo epizodų miego metu (tai vadinama apnėjomis). Trumpa keleto sekundžių kvėpavimo sustojimo pauzė, kurią vėliau seka gilesnis įkvėpimas), ar nepasireiškia klausos sutrikimai (juos kartais pastebi ne tik tėvai, bet ir darželio auklėtojos, mokyklos pedagogai).
Jei alerginis rinitas, bus skiriamas priešalerginis gydymas, alergenų vengimas, jei uždegiminės ligos - iš pradžių priešuždegiminis gydymas, po to kontrolinis vizitas. Jei kartu nustatomas klausos sutrikimas, būtinas kuo ankstesnis gydymas ir kontrolė.
Laiku diagnozuoti sutrikimai gali būti koreguojami, taip išvengiant ilgalaikių pasekmių. Manau, reikia bijoti ligos pasekmių, o ne konsultacijos.
Kvėpavimas per burną: priežastys ir pasekmės
Jau 1909 m. publikuotas straipsnis skelbė apie kvėpavimo per burną neigiamą poveikį vaiko miego kokybei, vystymuisi ir gebėjimui susikoncentruoti. Vienas straipsnio autorių išskyrė veido bruožus, kurie būdingi vaikams, kvėpuojantiems per burną. Tokie vaikai pasižymi mažesniu apatiniu žandikauliu, neišraiškingu smakru, siauru ir aukštu gomuriu, kartais ilga ir kumpa nosimi, dažniau nei bendraamžiams gendančiais dantimis.
Dažnai nosies užsikimšimą sukelia lėtinės alergijos, taip pat padidėję adenoidai ar tonzilės. Padidėję adenoidai dažniausia stebimi 2-7 m. Tačiau įprotį kvėpuoti per burną gali lemti ir genetiniai bei aplinkos veiksniai, tokie kaip per trumpas liežuvio pasaitėlis ar labai maža nosis. Įtakos taip pat turi ilgai užtrukęs maitinimas buteliuku, nykščio arba pirštų čiulpimas, ilgai trunkantis ir dažnas čiulptuko naudojimas, netgi dažnas persivalgymas ar per šilta aplinka.
Įrodyta, jog vaikui per dažnai naudojant čiulptuką, net 25 proc. 2012 m. atliktas tyrimas nustatė, jog vaikai, kurie miego metu kvėpuoja per burną, ryte atsikelia pavargę, dėl to negeba susikoncentruoti. Taip pat dėl kvėpavimo per burną miego metu vaikas gali knarkti, o dėl netaisyklingos liežuvio padėties burnoje gali atsirasti miego apnėja.
Natūraliai ramybės būsenoje, taip pat ir miego metu, liežuvis turi būti prisispaudęs prie gomurio. Tokioje padėtyje esantis liežuvis neužkrenta ant kvėpavimo takų ir leidžia orui keliauti pro nosį į plaučius ir atgal. Be to, kai liežuvis yra prisiglaudęs prie gomurio, o lūpos - sučiauptos, burnoje ir nosyje susidaro slėgio skirtumas, dėl to pro nosį įkvėptam orui yra dar lengviau keliauti į plaučius. Jeigu vaikas kvėpuoja per burną, jo liežuvis guli ant apatinių dantų.
Stebėkite ir įvertinkite, ar vaikas kvėpuoja per burną, tai nesunkiai pastebima, kai vaikas yra susikoncentravęs į kokią nors veiklą, pavyzdžiui atlieka namų darbus, žiūri televizorių ar žaidžia. Taip pat reikia pastebėti kaip miego metu vaikas kvėpuoja - per burną ar pro nosį, knarkia ar ne. Jeigu dieną vaikas 40 proc. ar daugiau laiko kvėpuoja per burną, tai jau yra ženklas, jog šį įprotį būtina keisti, ieškant priežasčių. Ar vaikas miego metu daug juda ir sukinėjasi?
Jeigu bent į kelis šiuos klausimus atsakėte TAIP, reikėtų kreiptis pagalbos, ištyrimui. Dažnai problemos jau būna išspręstos, o netinkami įpročiai pasilikę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu dusulio priepuolis vaikui trunka keltą sekundžių, kreipkitės skubios medicinos pagalbos.
Jei vaikas karščiuoja, buvo prikimęs ir kosėjo lojamu kosuliu, jam pasidarė sunku įkvėpti, o tai darydamas švokščia, jam gali būti virusinis krupas. Jei vaikas slogavo, kosėjo, karščiavo, atsirado dusulys, tai gali būti bronchitas. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją.
Jei vaikas prikimęs, temperatūra pakilo iki 39-40 laipsnių, jam sunku ryti, kalbėti ir įkvėpti, kvėpuodamas švokščia, jis vangus ir irzlus, stengiasi pasilenkti į priekį ir ištempti kaklą, galite įtarti antgerklio uždegimą - epiglotitą.
Jeigu vaiko tarpšonkaulinių tarpų oda arba šonkaulių apačios puslankio oda ( krūtinės ir pilvo susijungimo sritis) vaikui įkvepiant įsitraukia vidun - tai rimto pažeidimo požymis. Rimčiausias deguonies trūkumo požymis - vaiko pamėlynavimas.
Esant epiglotitui, vaikui staiga pakyla kūno temperatūra, jis prastai jaučiasi, skauda gerklę, jį kankina kimus kosulys. (Lojamas kosulys). Jam sunku ryti net savo seiles, todėl jos nuolat teka iš burnytės. Epiglotitas kelia pavojų vaiko gyvybei, todėl skubiai kreipkitės į gydytoją. Epiglotitas paprastai gydomas antibakteriniais preparatais, vaiką būtina nuvežti į ligoninę.
Sunerimti reikėtų, jei vaikui dažnai kartojasi gerklės skausmas, lydimas aukštos temperatūros, stipraus negalavimo, kartais bėrimų, ir tuo metu nebūna virusui būdingo nosiesies užgulimo, čiaudulio, kosulio. Šiuo atveju, anot gydytojos otorinolaringologės, galima įtarti bakterinį tonzilitą, kurio gydymui reikalingi antibiotikai.
Pirmoji pagalba vaikui dūstant
Skatinkite vaiką kosėti ir kvėpuoti. Svetimkūnis greičiausiai išlėks iš gerklės vaikui kosint.
Specialius veiksmus svetimkūniui pašalinti reikia atlikti tuomet, kai kvėpavimo takai visiškai užkimšti: dingsta garsas bandant kosėti, vaikas nebegali įkvėpti, pamėlsta, gali netekti sąmonės.
Paguldykite kūdikį ant kelių galva žemyn, veiduku žemyn kniūbsčią ir pakaitom padaužykite per nugarą, po to apvertę jį ant nugaros spaudinėkite krūtinės ląstą.
Ant nugaros be sąmonės gulintis vaikas gali užspringti savo vėmalais arba savo liežuviu. Taip gulint vėmalų masė arba paties vaiko liežuvis gali užblokuoti trachėją. Pavojus bus mažesnis, jeigu be sąmonės gulintį vaiką atsargiai apversite ant šono.
Astma ir švilpiamas kvėpavimas
Astma - pagrindinė ir vaikų (nuo 6 mėnesių), ir suaugusiųjų švilpiamo kvėpavimo priežastis. Tik vaikai serga lengva šios ligos forma, kvėpuodami jie gali neskleisti minėtų garsų. Nuolatiniai peršalimai, kurie neišvengiamai nusileidžia į plaučius, naktį bei po fizinio krūvio sustiprėjantis nuolatinis kosulys - gali byloti, kad jūsų vaikas serga astma.
Astma gali tęstis paūmėjimo ir ramybės periodais. Jos požymiai gali staiga atsirasti ir praeiti. Todėl ir sunkia ligos forma sergantis vaikas ramybės periodais puikiai jaučiasi. Fiziniai pratimai, emocinis šokas arba infekcija gali sukelti kosulio priepuolius.
Kai kuriems vaikams astmą sukelia alergija, dažniausiai - namų dulkėms ir gyvūnams. Alerginės astmos požymiai gali atsirasti net trumpam apsilankius draugų, laikančių gyvūnus, namuose. Egzema (Nuolatinis bėrimas) arba šieno karštinė (Alerginė sloga - alerginis rinitas) taip pat susiję su astma.
Astma paprastai praeina 10 - 20 gyvenimo metais. Astma sergančio vaiko būklę galima kontroliuoti, t.y. Astmos gydymą turi skirti ir kontroliuoti gydytojas. Pagrindinė gydymo priemonė - nuolatinės ir priepuolio metu atliekamos inhaliacijos.
Vyresniems vaikams švilpiamą kosulį gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos bei bronchitai. Šis požymis gali išnykti pasveikus nuo peršalimo ligos, bet jis gali būti ir astmos priežastis.
Tyrimai ir diagnostika
Struktūruotas klinikinis mąstymas, remiantis detalia paciento ir jo artimųjų anamneze bei paciento fiziniu ištyrimu, gali palengvinti nustatyti teisingą diagnozę. Specifinis ištyrimas tik papildo anamnezės ir klinikinius duomenis grindžiant diagnozę.
Dūstančio paciento ištyrimo planas:
- Pirminis paciento stabilumo įvertinimas - ABC (A - kvėpavimo takų praeinamumas, B - kvėpavimas, C - kraujotaka).
- Kokia galima dusulio priežastis - respiracinė, psichogeninė, kardiovaskulinė?
- Detalizuojama anamnezė:
- Koks paciento amžius - naujagimis, mažas vaikas, paauglys?
- Kaip pacientas apibūdina dusulį - dusulys, trūksta oro, kąsnis gerklėje, sunku įkvėpti, spaudžia krūtinę, smaugia gerklę?
- Kiek trunka dusulio epizodas?
- Ar dusulys prasidėjo staiga ar palaipsniui?
- Ar dusulys jaučiamas pirmą kartą gyvenime ar ne?
- Kokiomis aplinkybėmis išsivystė dusulys?
- Dusulį mažinančios ir stiprinančios aplinkybės?
- Kokia yra lydinti simptomatika (skausmas, karščiavimas, kosulys, kt.)?
- Ar pacientas neturi jau užfiksuotos kardiovaskulinės, respiracinės, psichiatrinės ar kitos sistemos patologijos?
- Kokius medikamentus vartoja?
- Ar galėjo apsinuodyti (toksinė anamnezė)?
- Fizinis ištyrimas, įvertinant ne tik kvėpavimo sistemą, bet atkreipiant dėmesį į kardiovaskulinę, neurologinę, psichiatrinę, endokrininę, muskuloskeletinę, gastroenterologinę sistemas.
- Laboratorinė ir instrumentinė diagnostika:
- Atliekami tyrimai, būtini bendrai paciento būklei įvertinti.
- Iš anamnezės ir klinikinės apžiūros įtarus galimą dusulio priežastį, atliekami kryptingi tyrimai diagnozei paremti.
- Nesant vienos preliminarios diagnozės, tyrimai atliekami patologijai diferencijuoti.
- Diferencinė diagnostika, preliminari diagnozė ir gydymo planas.
Vaikų dusulys dėl ūminio kvėpavimo takų pažeidimo
Kaip minėta, dažniausia vaikų dusulio priežastis - ūminė kvėpavimo takų obstrukcija, sukelta įvairių infekcinių ir neinfekcinių veiksnių: ūminis laringitas, astmos paūmėjimas, ūminis obstrukcinis bronchitas, bronchiolitas, pneumonija, svetimkūnio aspiracija, kt.
Atpažinti ūminį vaikų dusulio epizodą dažniausiai užtenka klinikinio ištyrimo, kurio metu būtina diferencijuoti galimą dispnėjos priežastį ir suteikti reikalingą pagalbą.
Viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją sukelia: ūminis obstrukcinis laringitas (90 proc. atvejų); rečiau: ūminis epiglotitas, peritonzilinis abscesas, bakterinis tracheitas, angioedema, įgimtoji obstrukcija, augliai, išorinė kaklo trauma, svetimkūnio aspiracija, kt.
Ūminis obstrukcinis laringitas (virusinis krupas)
Tai dažniausia ūminė viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos priežastis. Imliausi šiai ligai yra 1-2 metų vaikai, didesnis sergamumas stebimas pavasarį ir rudenį.
Pagrindiniai virusinio krupo klinikiniai požymiai yra: inspiracinis stridoras - tai kimus garsas, pasireiškiantis orui judant susiaurėjusiais viršutiniais kvėpavimo takais; prikimęs balsas; vadinamasis lojantis kosulys; subfebrilitetas, gleivingos išskyros iš nosies, paraudusi ryklė.
Ūminio obstrukcinio laringito diagnostika remiasi anamneze bei klinikiniais požymiais, papildomi tyrimai nėra būtini.
Ūminio obstrukcinio laringito gydymas:
- Geriamoji hidratacija - skysčių netekimui kompensuoti.
- Antipiretikai (dažniausiai nėra reikalingi).
- Drėgno oro aerozolis gali būti efektyvus esant lengvam stridorui.
- Deguonies terapija per kaukę - skiriama esant hipoksemijai ir cianozei.
- Viršutinių kvėpavimo takų edemai mažinti skiriama: deksametazono 0,6 mg/kg į raumenis (maksimali dozė - 8 mg). Jeigu stridoras lengvas, galima skirti mažesnę dozę - 0,15 mg/kg peroraliai; 0,1 proc. adrenalino aerozolis per srovinį vaistų purkštuvą 0,5 ml/kg (maksimali dozė - 5 ml).
Apatinių kvėpavimo takų obstrukcija
Apatinių kvėpavimo takų obstrukciją dažniausiai sukelia: astmos paūmėjimas; bronchiolitas, ūminis obstrukcinis bronchitas; pneumonija ir kt.
Astmos paūmėjimas
Astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga su pasikartojančiais bronchų obstrukcijos epizodais. Pagrindinė simptomų triada - tai sausas, spastinis kosulys, dusulys ir švokštimas. Alerginės astmos paūmėjimą sukelia įvairūs alergenai. Vienas dažniausių nealerginės astmos provokacinių veiksnių yra virusinė kvėpavimo takų infekcija.
Astmos paūmėjimui gydyti skiriami greito veikimo beta-2 agonistai - per pirmąją valandą galima skirti iki 2-6 salbutamolio inhaliacijų kas 20 min. Jei būklė pagerėja, galima tęsti po 2-4 dozes kas 3-4 val.
Bronchiolitas
Bronchiolitas yra virusinė ūminė mažų vaikų (iki 2 metų) liga, pasireiškianti švokštimu ir dusuliu. Bronchiolitas yra klinikinė diagnozė. Iš pradžių vaikas pradeda sloguoti, kosėti, gali subfebriliai karščiuoti. Vėliau (po 1-3 parų) pasireiškia švokštimas, papildomų kvėpavimo raumenų darbo požymiai - kilnojasi pilvas, plazda nosies šnervės, įsitraukia tarpšonkauliniai raumenys. Auskultuojant girdimas šiurkštus alsavimas, abipusiai smulkūs drėgni ir sausi karkalai. Pacientui sergant hipoksemija, galima stebėti perioralinę cianozę.
Bronchiolito gydymas remiasi 3 pagrindiniais elementais:
- Nosies išskyrų valymu, siurbimu.
- Pakankama hidratacija.
- Deguonies poreikio patenkinimu.
Apibendrinimas
Vaiko dusulys yra simptomas, reikalaujantis tėvų ir gydytojų atidumo. Dažniausia vaikų dusulio priežastis yra ūminė kvėpavimo takų obstrukcija, tačiau nereikia pamiršti ir kitų šį simptomą sukėlusių priežasčių, reikalaujančių specifinio gydymo.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
- Orbea vaikiški dviračiai: kokybė ir saugumas jūsų vaikui
- Mike Tysonas: Įspūdinga Biografija, Įkvepianti Karjera ir Nenuilstami Gyvenimo Iššūkiai