Raudona dėmė ant vaiko rankos: priežastys ir gydymas

Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems. Kyla klausimas: ar tai alergijos pasekmė, o gal itin pavojingos ligos simptomas?

Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Nors dažniausiai odos išbėrimas pasireiškia ir pakitusiu odos reljefu.

Dažnos raudonų dėmių ant vaiko rankos priežastys

• Kontaktinė alergija
• Maisto alergija
• Blusų įkandimai
• Laimo liga
• Vėjaraupiai
• Rankų, kojų ir burnos liga
• Atopinis dermatitas
• Egzema
• Rožinė dedervinė

Kontaktinė alergija

Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Nepageidaujamos reakcijos, kurios taip pat gali pasireikšti bėrimu, bet atsirandančios dėl alergeno patekimo į organizmą kitais būdais (per burną ar kvėpavimo takus) kontaktinei alergijai nepriskiriamos. Kontaktinė alergija savo ruoštų skirstoma į du tipus: kontaktinę dilgėlinę ir kontaktinį dermatitą.

Tuo tarpu kontaktiniu alerginiu dermatitu vadinamos IV tipo (ne IgE sąlygotos, lėtosios) alerginės reakcijos, kurios pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar netgi dienoms po kontakto su alergenu. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis.

Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje.

Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama.

Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas. Tad tuomet, kai atlikti alergijos tyrimai gydytojams leidžia nustatyti pagrindinius sukėlėjus, reikia stengtis neturėti su jais sąlyčio. Tačiau, net ir žinant kokia medžiaga sukelia šį alerginį bėrimą kartais kontakto išvengti nepavyksta. Venkite pakartotinio kontakto.

Alergija maistui

Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Mūsų imuninė sistema yra sukurta tam, kad apgintų organizmą nuo visų jai žalingų biologinių ir cheminių veiksnių (tokių kaip virusai, bakterijos, vienaląsčiai ar daugialąsčiai parazitai). Visgi, neretai dėl dar ne iki galo išsiaiškintų mechanizmų, imuninė sistema įprastas ir mums visai nepavojingas medžiagas palaiko „priešais“, nuo kurių reikia gintis, ir sukelia stiprią imuninę reakciją. Taip bendrai galėtume apibūdinti bet kurią alergiją.

Alergijos maistui atveju serologinis (IgE antikūnų) ar ląstelinis (T limfocitų) imuninis atsakas kyla suvartojus alergizuojančio maisto produkto. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Tačiau, jei vaikučiui diagnozuojama tikroji greito tipo alergija riešutams, sojai, žuviai ar jūros gėrybėms - tikimybė, kad su amžiumi mažylis taps nebejautrus šiems maisto produktams - menka.

Vienas tiksliausių šio tipo alergijų diagnostikos algoritmų - išsamus specifinių IgE kraujo tyrimas + diagnozės patvirtinimas gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, atliekant provokacinius mėginius. Nors šiuo metu pasaulyje jau atsiranda naujų alergijos maistui išgydymo būdų taikant specifinę imunoterapiją, kol kas toks gydymas nėra patvirtintas ir taikomas klinikinėje praktikoje.

Šiuo metu, diagnozavus tikrąją greito tipo alergiją maistui rekomenduojama griežta eliminacinė dieta (pacientams rekomenduojama vengti ne tik paties maisto produkto, bet ir bet kokių jo pėdsakų, o maistą gamintis ir valgyti tik iš asmeninių indų, taip užtikrinant, kad pastarieji nėra turėję nei menkiausio kontakto su alergenu).

Blusų įkandimai

Blusos, dažniausiai kankinančios mūsų mylimus keturkojus, taip pat sėkmingai gali sukandžioti ir mus. Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu. Kaip ir vėjaraupių bėrimai, taip ir blusų įkandimai yra nedideli, raudoni, niežtintys spuogeliai. Skirtingai nei vėjaraupių atveju, blusų įkandimų „bėrimas“ dažniausiai aptinkamas ant kojų ir pėdų.

Laimo liga

Laimo ligos bėrimas, sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“. Negydant ši dėmė gana sparčiai plečiasi, gali pasiekti ir plaštakos dydžio dėmę.

Vėjaraupiai

Vėjaraupiai, sukelti Varicella zoster viruso pasireiškia nedideliais, raudonais, niežtinčiais spuogeliais, kurie įspaudimo metu nepabąla.

Rankų, kojų ir burnos liga

Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.

Atopinis dermatitas

Ar jūsų vaiko skruostų ir rankų oda yra labai sausa (mediciniškai vadinama kseroze), dažnai pleiskanojanti (sausa oda, kuri lupasi), o kartais išberia raudonomis dėmėmis? Ar vaikas kasosi, muistosi dėl diskomforto, dažnai verkia ir jam sunku užmigti? Gali būti, kad jam yra atopinis dermatitas (atopinė egzema). Kasymasis, kurį lemia niežėjimas, yra vienas iš pagrindinių atopinio dermatito simptomų.Dažniausiai ši odos liga pasireiškia kūdikiams, sulaukusiems maždaug 3 mėnesių.

Paūmėjimai:

• Ant odos atsiranda dėmių, kurios iš pradžių rausvos, o vėliau tampa vis raudonesnės ir labiau iškilusios.
• Uždegimo apimtą odą stipriai niežti. Jei vaikas kasosi, uždegimas stiprėja, todėl odą dar labiau niežti ir padidėja infekcijos rizika.
• Labai nukasytos dėmės ima šlapiuoti. Galite pastebėti, kad atsirado mažų pūslelių, pripildytų skysčio, ir formuojasi šašiukai. Visas plotas netgi gali patinti (atsirasti edema). Šiuo metu kyla didžiausia rizika išsivystyti bakterinei infekcijai (sukeltai auksinio stafilokoko).

Ramybės fazė:

• Priemonės nuo uždegimo (vietiniai kortikosteroidai) odą išgydo ir dėmės išblunka, tačiau oda vis tiek yra sausa.
• Ją vis dar niežti, nors dėmių nėra. Oda tebėra apimta mikrouždegimo. Ją reikia KASDIEN drėkinti emolientais.
• Po kelių savaičių kyla naujas paūmėjimas, kurį nebūtinai pavyksta susieti su jį paskatinusiu dirgikliu.

Atopinis dermatitas iš tiesų veikia gyvenimo kokybę dėl nuolatinio niežėjimo keliamo diskomforto. Niežėjimas gali būti labai stiprus, netgi nepakeliamas. Turite būti supratingi, jei vaikas yra suirzęs ar paniuręs, negali užmigti ar susikaupti mokykloje. Jo oda verčia jį stipriai kentėti! Taip pat vaikui nėra lengva kontroliuoti kasymąsi, net jei kasantis susidaro uždaras uždegimo ir infekcijos ratas.

Pagrindinės problemos:

1. Oda yra labai sausa, jai trūksta ir vandens, ir lipidų. Ją reikia pamaitinti naudojant drėkinamąsias priemones.
2. Oda prastai atlieka barjerinę funkciją.
3. Oda praleidžia alergenus (išorinius veiksnius, pavyzdžiui, dulkes, dulkių erkutes...) ir tampa dar jautresnė, o tai išprovokuoja stiprią ir nepagrįstą imuninės sistemos reakciją.

Priežastys: kodėl išsivysto atopinis dermatitas? Yra paveldimumo elementas...Egzistuoja palanki genetinė aplinka, kurioje gali išsivystyti atopinis dermatitas. Į atopines ligas linkusios šeimos yra jautresnės aplinkos alergenams.

Aplinkos vaidmuo: Paveldimumas svarbus, bet vien tuo negalima paaiškinti, kodėl per pastaruosius 40 metų ligos atvejų skaičius šitaip išaugo. Vieni kalba apie pernelyg didelę higieną šiuolaikinėje visuomenėje, ypač miestuose, kur vaikai ankstyvame amžiuje nesusiduria su alergenais.

Dažnas odos pokytis - karštas pilvo bėrimas. Šie maži šašai pripildyti skaidraus skysčio. Jų atsiranda sušutus ir prakaitui užsilaikius prakaito liaukose. Išbėrimų ant kūdikio pilvuko atsiranda per trijų dienų karštinę. Ši liga dar vadinama ūmia eritema, o su dėmėmis ant pilvo ir liemens pasireiškia karščiavimas.

Negalima nuvertinti odos pokyčių, ypač vaikų, nes jie ne visada gali tiksliai pasakyti, kaip jaučiasi. Raudonos dėmės ant vaiko pilvo yra ne tik dermatologinė problema, tai ir daugelio ligų simptomas. Dažniausiai jų atsiranda nuo alergijos ar infekcinių ligų. Mažos dėmės ilgainiui auga ir yra linkusios plėstis į didesnius židinius, o kartais pasklinda net po visą pilvą. Raudonos dėmelės ant kūdikio pilvuko, kurios atrodo kaip į kerpes panašūs sausi pažeidimai, yra būdingas atopinio dermatito simptomas. Dėmelės ant vaiko pilvo taip pat gali būti ūmios dilgėlinės simptomas. Tada dėmės tampa ryškiai raudonos spalvos, jos plačiai išplinta.

Egzema

Nuolatinis odos raudonis, išsausėjimas ir nesuvaldomas niežulys. Būtent šie simptomai nepaliaujamai vargina apie 30 proc. pasaulio gyventojų. Egzema vadinamas lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas, kurio metu odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys ir šiurkštūs. Neretai egzemą papildo ir didesnis ar mažesnis odos bėrimas.

Dažniausiai šia liga serga patys mažiausi mūsų šalies piliečiai. Tyrimų duomenimis egzema sergančių vaikų miego laikas dėl nuolatinio odos niežulio sutrumpėja vidutiniškai 2 valandomis per parą. Tai - itin skaudus smūgis sparčiai besivystančiam vaiko organizmui.

Pasaulio gydytojai ir mokslininkai vis dar negali pateikti vienareikšmio atsakymo į šį klausimą. Šiuo metu vyraujanti nuomonė yra tokia, kad egzemą sukelia ne vienas konkretus veiksnys, o kelių, tarpusavyje iš pažiūros nesusijusių veiksnių kombinacija. Tarp svarbiausių egzemos kaltininkų - genetiniai ir aplinkos veiksniai, odą įjautrinantys produktai, paviršinio odos sluoksnio defektai, nulemiantys natūralios odos drėgmės praradimą, bei pakitusi imuninės sistemos funkcija.

Visų pirma svarbu suprasti, kad egzema nėra alerginė liga, tačiau alergijos egzemos būklę gali itin pabloginti. Pastebima, kad net 70 proc. sergančiųjų egzema turi bent vieną ar kelias „pasislėpusias“ alergijas, kurios itin pasunkina paciento būklę ir ligos kontrolę. Būtent dėl šios priežasties pasaulio specialistai rekomenduoja neskubėti egzemos paūmėjimų aklai gydyti hormoniniais ir antibiotiniais tepalais, o į būklę pažiūrėti plačiau.

Dažniausiais egzemos paūmėjimo kaltininkais, ypač vaikams, tampa maisto alergenai, tokie kaip kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Mokslininkų duomenimis būtent šie maisto produktai įjautrina ir ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančių ir alergiškų žmonių. Pastariesiems liga paūmėja ant viso kūno, tačiau labiausiai paūmėja egzema ant veido. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. nustatytos alergijos tokiems įprastiems namų aplinkos alergenams kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės (D. farinae ir D. pteronyssinus).

Vizito pas gydytoją metu surenkama detali informacija apie varginančią egzemą, jos paūmėjimo periodus, pacientas apžiūrimas ir parenkami vieni ar kiti alergijos tyrimai. Tik atlikus išsamius alergijos tyrimus ir jų rezultatus derinant su objektyviais klinikiniais simptomais gydytojas parenka efektyviausią strategiją, kaip suvaldyti ir kaip gydyti egzemą.

Pagrindiniai egzemos požymiai tai lopais paraudusi, šiurkšti ar suskilinėjusi ir niežtinti oda. Kartais egzemą taip pat lydi ir smulkus bėrimas.

Egzemos gydymas yra paremtas siekiu užgydyti odos pažeidimus ir kaip įmanoma sumažinti ir sušvelninti būklės paūmėjimus. Konsultacijos pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą metu, daktaras galės patarti kaip gydyti egzemą geriausia Jums ir sudaryti individualų ligos valdymo ir gydymo planą. Palaikykite nuolatinę nagų švarą ir venkite ilgų nagų.

Įvairiaspalvė dedervinė

Įvairiaspalvė dedervinė (tinea versicolor; pityriasis versicolor) - tai gana dažnai pasitaikanti paviršinė odos grybelinė infekcija, kuriai būdinga hipopigmentinės, hiperpigmentinės ar raudonos dėmės odoje.

Dažniausiai serga paaugliai ir jauni suaugę žmonės. Retais atvejais įvairiaspalve dedervine gali sirgti kūdikiai ir vaikai, tačiau jiems dažnai gali pasireikšti netipiniai ligos simptomai. Grybelio gyvavimui reikalingi lipidai, kurių žmogaus odoje su amžiumi palaipsniui mažėja, todėl liga tarp vyresnio amžiaus žmonių pasitaiko retai.

Ligą sukelia Malassezia (dar žinomos kaip Pityropsorum) genčiai priklausntis grybelis. Pityrosporum yra normalios odos mikrofloros sudedamoji dalis, tačiau kai kurios šios genties rūšys gali pradėti aktyviai daugintis ir transformuotis į patogeninę formą, kuri sukelia odos grybelinę infekciją. Dominuojanti Malassezia rūšis, sukelianti įvairiaspalvę dedervinę, yra M. globosa, rečiau ligą sukelia M. furfur, M. sympodialis ir kt. Šios ligos metu pažeidžiamas raginis odos sluoksnis.

Išoriniai faktoriai, kurie skatina Pityrosporum transformaciją į patogeninę formą yra šilta ir drėgna aplinka, padidėjęs prakaitavimas, odos tepimas aliejais. Įvairiaspalvė dedervinė dažniau pasitaiko tarp asmenų, sergančių seborėjiniu dermatitu. Ligos pasireiškimas nesusijęs su nepakankama higiena.

Dažniausiai pacientai nejaučia jokių simptomų, tačiau kartais gali atsirasti nestiprus niežulys. Ligai būdinga, kad odoje atsiranda hipopigmentinės, hiperpigmentinės ar švelniai raudonos spalvos dėmės. Ligos pradžioje atskiri bėrimai paprastai būna nedideli, vėliau jie didėja, susilieja į didesnes įvairios formos dėmes. Šviesiaodžiams hiperpigmentinės dėmės dažniausiai būna šviesiai rudos, o tamsiaodžiams nuo tamsiai rudos iki pilkai juodos spalvos.

Ant pažeistos odos dažnai būna pleiskanų, kurios akivaizdžiau pastebimos pagramdžius odą. Paaugliams ir suaugusiems bėrimai dažniausiai atsiranda viršutinėje liemens dalyje, nugaroje, pečiuose, rankose, žymiai rečiau pažeidžiamas veidas, kirkšnių sritis, tuo tarpu vaikams kaip tik veidas pažeidžiamas dažniau.

Įvairiaspalvė dedervinė gali būti diagnozuota apžiūrėjus odą ir nustačius tipinius bėrimus joje. Tikslesnei įvairiaspalvės dedervinės diagnozei reiktų atlikti odos nuogramdų (pleiskanų) mikroskopinį tyrimą, nudažius mėginėlį 10- 15 proc. kalio hidroksidu. Be to, apžiūrint bėrimus su Vudo lempa, maždaug trečdaliui ligonių galima pamatyti geltoną ar geltonai žalią švytėjimą.

Sergant įvairiaspalve dedervine, kai odos pažeidimas yra nedidelis, ribotas, pirmiausia turėtų būti skiriamas vietinis gydymas. Gydymas sisteminiais vaistais taikomas, jei nėra efekto gydant vietiškai, jei įvairiaspalvė dedervinė stipriai išplitusi ar liga dažnai pasikartoja. Dažniausiai vietiniam gydymui naudojami įvairūs priešgrybeliai preparatai. Sisteminiam įvairiaspalvės dedervinės gydymui efektyvūs geriamieji priešgrybeliniai vaistai, kaip Ketokonazolis, Itrakonazolis, Flukonazolis. Pigmentacijos pakitimai išnyksta ir oda įgauna normalią išvaizdą tik praėjus keletui mėnesių po sėkmingo gydymo.

Pacientai, kuriems įvairiaspalvė dedervinė dažnai kartojasi, ypač turintys imuninės sistemos sutrikimų, gali išvengti ligos paūmėjimo naudodami vietinius ar geriamuosius preparatus (ypač karštuoju metų laiku). Ligos pasikartojimo padeda išvengti 2,5proc. seleno sulfido ar 2 proc. ketokonazolio turintis šampūnas. Profilaktikai taip pat gali būti naudojamas geriamieji vaistai, kaip Itrakonazolis ar Ketokonazolis vienkartinai 1 kartą per mėnėsį šiltuoju metų laiku.

Rožinė dedervinė

Rožinė dedervinė (lot. Pityriasis rosea) - tai odos bėrimas, kuris dažniausia prasideda kaip viena didelė ar ovali dėmė ant krūtinės, pilvo arba nugaros. Ši dėmė gali būti iki 10 cm skersmens. Jai susiformavus ant kūno neretai atsiranda ir kitokios sandaros bei dydžio žaizdelių. Liga būdinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau didžiausias rizikos faktorius - asmenys nuo 10 iki 35 metų. Rožinė dedervinė išnyksta savaime per 6 savaites.

Tiksli ligos atsiradimo priežastis iki šiol nėra aiški, bet galimas rizikos veiksnys yra virusinė infekcija, ypač sukelta Herpes grupės viruso. Manoma, kad ši liga yra paveldima. Dauguma atvejų rožinės dedervinės bėrimas yra niežtintis.

Įprastai liga pasireiškia kaip didelė, kiek iškilusi pleiskanojanti dėmė ant nugaros, krūtinės ir pilvo. Kiekvieną žmogų gali varginti skirtingi simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmas, svaigimas, skausmingas bėrimas.

Apvalūs iškilę mazgeliai dažnai atsiranda vaikams, nėščioms moterims, tamsaus gymio žmonėms. Pleiskanojimas būdingas naujagimiams ir vaikams.

Naujagimių odos pokyčiai

Kai naujagimis gimsta ir tėvai jį atidžiai apžiūri, gali pastebėti tam tikrų odos dėmių: vienos iš jų šviesiai rausvos, kitos - ryškiai raudonos, dar kai kurios būna iškilusios. Jeigu gimdymas buvo sunkus, kūdikis gali patirti nedidelę traumą, kuri ilgainiui praeina savaime. Ką tik pasaulį išvydusio naujagimio oda yra labai plona, raudona, su melsvu atspalviu. Pro ją prasišviečia kraujagyslės.

Pats dažniausias kraujagyslinis apgamas, kurį turi net kas trečias kūdikis, yra vadinamasis „gandro žnybiu“. Tai kraujagyslių rezginys, kuris dažniausiai yra poodyje. „Gandro žnybis“ nėra išsipūtęs ar iškilęs virš odos. „Gandro žnybis“ dažniausiai išnyksta per kelerius pirmuosius gyvenimo metus. Šios žymės kitaip vadinamos Nevus simplex. Jos dažniausiai yra veido srityje. Iš esmės, tai yra kosmetinė/estetinė problema. Gydymas nėra būtinas. Tačiau jei dėmė neišnyksta savaime, gali būti taikomas gydymas lazeriu. Sprando, skalpo srityje esančios dėmės 50 proc.

Tai patys dažniausi naujagimių nepiktybiniai augliai, kurių atsiradimo priežastis nėra aiški. Sparčiausiai hemangiomos auga 3-4 gyvenimo mėnesį,visiškai susiformuoja maždaug iki 1-1,5 m., vėliau pamažu ima nykti. Pasitarus su gydytoju, gali būti pasiūlyta šalinti lazeriu ar operacija. Lėčiausiai nyksta hemangiomos ant veido, pirštų ir lyties organų.

Kai kurie kūdikiai būna paženklinti vadinamąja portveino dėme. Tai kraujagyslinis apgamas, raudonas, nepakilęs virš odos. Dažniausiai portveino spalvos dėmė būna veide. Ši žymė lieka visam gyvenimui.

žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu

Panašus:

• Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
• Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
• Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
• Kaip Išsirinkti Tobulą Vaikišką Gitarą: Ekspertų Patarimai ir Geriausios Rekomendacijos
• Trombocitų Padidėjimas Nėštumo Metu: Svarbiausi Faktai Ir Gydytojų Patarimai