Kudikiui Patinę Akių Vokai: Priežastys ir Gydymo Būdai

Vis daugiau pacientų kreipiasi dėl paraudusių, sausėjančių, pleiskanojančių ir niežtinčių vokų. Ši būklė sukelia diskomfortą, dauguma sergančiųjų pirmiausiai įtaria alergiją maistui ar kosmetikai.

Kas yra Vokų Dermatitas?

Vokų dermatitas, dar kitaip vadinamas periorbitaliniu dermatitu arba vokų egzema, yra gana dažna būklė, pasireiškianti paraudimu, pleiskanojimu viršutinio ir/ar apatinio voko odoje, taip pat neretai ir periorbitalinėje srityje, t.y. aplink akį. Vokų dermatito priežastys dažnai yra daugiafaktorinės. Jis gali atsirasti dėl sąlyčio su dirginančiomis medžiagomis (iritacinis kontaktinis dermatitas) ar alergenais (alerginis kontaktinis dermatitas), arba tai gali būti pagrindinės odos ligos, pvz., atopinio dermatito, žvynelinės ar seborėjinio dermatito, pasireiškimas. Vokų oda yra labai plona, joje gausus kapiliarų tinklas, mažai poodinio audinio, o tai lemia, kad ji yra jautresnė, pro ją lengviau prasiskverbia alergenai ir kiti dirgikliai, todėl greitai sudirgsta. Dažnai akių vokai būna vienintelė vieta, kurią paveikė kontaktinis dermatitas. Pavyzdžiui, bėrimai vokų srityje gali būti vienintelis kontaktinio dermatito pasireiškimas naudojant plaukų priežiūros priemones arba atliekant ilgalaikį nagų lakavimą (ypač akriliniu laku).

Dažnos Vokų Dermatito Priežastys

• Iritacinis Kontaktinis Dermatitas (IKD): Žinomi dirgikliai sukeliantys arba pabloginantys vokų dermatito simptomus yra dulkės, akių traumavimas, trynimas ar oro pokyčiai, tokie kaip vėjas, šaltis, taip pat muilai, konservantai ir kvapiosios medžiagos.
• Atopinis Vokų Dermatitas: Dažnai išsivysto paauglystėje ir suaugus, tačiau gali pasireikšti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie vaikystėje sirgo AD ir/arba kitomis alerginėmis ligomis, įskaitant astmą ir sezonines alergijas. Kartais tai gali būti vienintelis AD pasireiškimas.
• Perioralinis Dermatitas: Tai lėtinė, uždegiminė, recidyvuojanti veido odos liga, kuriai būdingas odos paraudimas, mažos, 1-2 mm skersmens raudonos papulės, pūlinėliai ar mazgeliai, kurie išsidėsto aplink burną. Bėrimai gali susilieti, išplisti į smakrą, skruostus ar vokų sritį (periorbitalinis dermatitas).
• Seborėjinis Dermatitas: Tai lėtinė, pasikartojanti dermatito forma, būdinga seborėjinėse (daug riebalinių liaukų turinčiose) kūno vietose: nazolabialinių raukšlių, vokų, ausų, skalpo, krūtinės ir didžiųjų kūno raukšlių (pažastų, po krūtimis, kirkšnių, bambos, tarp sėdmenų ir kt.) srityse.
• Žvynelinė: Labai dažna, lėtinė, autoimuninė, periodiškai atsikartojanti, uždegiminė odos liga. Dažniausia ligos forma yra plokštelinė psoriazė, kuriai būdingos kiek iškilusios, paraudusios, įvairaus dydžio, aiškių ribų plokštelės, padengtos gelsvomis ar balkšvomis stambiomis pleiskanomis, kurios primena žvynus. Bėrimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai alkūnių, kelių, juosmens odoje.
• Demodex Erkės: Demodex erkės (Demodex folliculorum ir Demodex brevis) yra privalomas žmogaus ektoparazitas, gyvenantis plaukų folikuluose, dažniausiai veido odoje. Visi šias erkes turi ir dažniausiai jos nesukelia jokių simptomų. Gana dažnai Demodex erkės sukelia blefaritą - akių voko krašto uždegimą, įprastai atsirandantį blakstienų augimo vietoje.

Vokų Dermatito Požymiai

Pagrindiniai vokų dermatito požymiai yra niežėjimas, dilgčiojimas, patinimas, paraudimas ir pleiskanojimas, sunkesniais atvejais gali susidaryti skausmingų įtrūkimų. Vokų dermatitas paprastai pažeidžia abi akis, tačiau kartais gali būti matomas ir vienoje. Neretai simptomai ir bėrimų išvaizda priklauso nuo dermatitą sukėlusios priežasties. Niežėjimas yra labiau būdingas AKD simptomas, o dėl pastovaus trynimo ir įbrėžimų gali atsirasti lichenifikacija (sausa, sustorėjusi, ryškesnio piešinio oda). Tuo tarpu sergančius iritaciniu vokų dermatitu dažniau vargina deginimo jausmas ar skausmas. Maždaug 25 proc. pacientų, sergančių kontaktiniu vokų dermatitu, yra būdingas konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), taip pat dermatito požymių neretai būna ir kitose vietose, įskaitant veidą, kaklą ir užausių sritį. Vokų dermatitas dažniausiai pasireiškia suaugusiems ir paaugliams, daugiausia moterims.

Vokų Dermatito Diagnozė

Vokų dermatito diagnozė paprastai nustatoma remiantis odos ligų anamneze, klinikiniais simptomais ir paciento apžiūra. Atopinis vokų dermatitas ir kontaktinis dermatitas gali būti kliniškai neatskiriami, todėl norint tiksliai diagnozuoti, dažnai būtina atlikti alerginius lopo testus.

Gydymas

Atsiradus vokų dermatito bėrimams pirmiausiai yra tepami drėkinantys ir raminantys kremai. Dermatitui paūmėjus gali padėti vėsūs kompresai, pavyzdžiui, su juoda ar ramunėlių arbata (jei nėra alergijos), taip pat reikia nepamiršti odą drėkinti, ypač atsiradus sausumui ir pleiskanojimui. Drėkinimui rekomenduojama rinktis neutralius, kuo mažiau sudėtinių medžiagų turinčius, specialiai jautriai akių sričiai skirtus kremus. Odą efektyviai gali nuraminti neriebūs kremai su cinku, variu, pantenoliu, hialiuronu ar natūralus alijošiaus gelis. Dermatito gydymui skiriami uždegimą mažinantys vaistai - gliukokortikosteroidai (trumpas iki 5-7 d. gydymo kursas) ir/arba kalcineurino inhibitoriai (esant reikalui galima tepti ilgiau). Niežėjimą mažina sisteminiai antihistamininiai vaistai, sunkesniais atvejais reikalingas sisteminis gydymas gliukokortikosteroidais. Vokų demodekozės gydymas susideda iš šiltų kompresų, vokų masažo ir plovimo bei dirbtinių ašarų. Akių valymui ir plovimui labai tinka arbatmedžio aliejus.

Blefaritas

Žmonės dažnai skundžiasi vokų niežėjimu, paburkimu, paraudimu, pleiskanojimu, akių dirglumu, ašarojimu, svetimkūnio jausmu akyse. Blefaritas yra dažnai pasireiškianti lėtinė liga su paūmėjimais. Blefaritas pasireiškia vokų kraštų ir akių paraudimu, niežėjimu, perštėjimu, deginimo ar svetimkūnio jausmu, vokų pleiskanojimu, paburkimu. Blefaritai dažniausiai būna su lėtiniu konjunktyvitu - vokų ir akies obuolio junginės uždegimu. Ligai ilgiau užsitęsus, gali pradėti kristi blakstienos.

Dažnai vokų kraštų uždegimas pasireiškia kartu su odos ligomis. Pacientai, sergantys seborėjiniu dermatitu, rosacea, alerginėmis ligomis, stafilokokų ar erkučių Demodex sukeltomis ligomis, skundžiasi ir vokų kraštų paraudimu, niežėjimu. Negydant blefarito, blakstienos gali pradėti augti netaisyklingai ar iškristi - šiais simptomais pasireiškianti liga yra vadinama trichiaze (trichiasis). Trichiazė sukelia papildomų rūpesčių ir gydymo procesas tampa sudėtingesnis. Netaisyklingai augančios blakstienos gali „brūžuoti“ akies obuolį, sukeldamos junginės ar ragenos uždegimus. Šiais atvejais - net ir taikomas gydymas gali nepadėti, kol nebus pašalinta uždegimą sukėlusi priežastis - netaisyklingai augančios blakstienos.

Blefarito Komplikacijos

Blefaritai gali komplikuotis vokų liaukų ligomis - išoriniu, vidiniu ar šaltu miežiu. Tai ūmus pūlinis voko krašto riebalinės Zeiss liaukos ir blakstienos folikulo uždegimas, dažniausiai sukeliamas stafilokoko. Pacientas besiformuojančio miežio vietoje pajunta skausmą. Ta vieta paburksta, parausta, sukietėja. Uždegiminiam procesui plintant - paburksta, patinsta visas vokas.

Po kelių dienų tarp blakstienų atsiranda gelsva viršūnėlė, kuri pratrūksta, pūliai išteka ir procesas rimsta. Gali pasireikšti ir daugiau išorinių miežių vienu metu. Rečiau pasireiškia vidinis miežis. Tai kremzlės Meibomo liaukos ir jos aplinkinių audinių ūminis pūlinis uždegimas, dažnai sukeliamas stafilokoko. Ligos eiga panaši į išorinio miežio, tik procesas trunka ilgiau ir yra skausmingesnis. Miežio vietoje oda ir junginė paburksta, parausta. Vėliau pro junginę matomi gelsvi pūliai, kurie dažniausiai pratrūksta pro junginę, rečiau - pro liaukos lataką voko krašte.

Ilgiau užsitęsia - šaltas miežis. Tai lėtinis kremzlės Meibomo liaukos ir aplinkinių audinių uždegimas. Užsikimšus šios liaukos latakui, ji išsiplečia, susiformuoja fibrozinė kapsulė, kurios turinį užpildo granuliacinis audinys ir pūliai. Ūmi pradžia yra panaši į išorinio ir vidinio miežio pradžią - tai voko paraudimas, paburkimas, skausmas. Kai jis gydomas, šaltas miežis gali rezorbuotis savaime, pratrūkti pro junginę, tačiau dažnai uždegimas tik aprimsta, susiformuoja neskausmingas iškilimas po voko oda, lieka paraudimas iš junginės pusės.

Kartais miežio pradžia būna lėta. Voko srityje atsiranda standus pakilimas. Iš junginės pusės matomas pilkšvai rausvas iškilimas.

Blefarito Gydymas ir Priežiūra

Jeigu jums jau diagnozuotas blefaritas - reikėtų naudoti „Naviblef Intensive Care“. Jeigu atsiranda uždegimo simptomai - nepakanka savarankiškai valyti vokų kraštus. Būtina specialisto pagalba.

Alergijos

Viena iš pagrindinių akių vokų paburkimo priežasčių - alergijos. Tai dažniausia problema, kuri sukelia akių vokų paburkimą, tačiau gera žinia ta, kad tai pagydomi ir išvengiami alergijos simptomai. Dažniausiai tokią organizmo reakciją iššaukia alergijos iš aplinkos, pavyzdžiui: žiedadulkės, dulkės, pelėsis. Tokiu atveju geriausias gydymas - akių lašai be konservantų. Taip pat alergijos simptomus sumažina šaltas akių kompresas ar tiesiog kelias minutes prie akių palaikyti ledo kubeliai.

Akių Išsausėjimas ir Blefaritas

Antroji paburkusių akių vokų priežastis yra akių išsausėjimas arba blefaritas. Blefaritas, tai akių vokų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia susikaupęs bakterijų kiekis voko krašte, kitaip sakant riebalinių odos liaukučių užsikimšimas. Išsausėjusioms akims puikiai padeda dirbtinės ašaros (galite įsigykite čia), tačiau esant akių vokų uždegimui rekomenduojama kreiptis į akių ligų gydytojus. Kadangi uždegimas gali privesti prie ilgai varginančių simptomų, tokiu kaip: deginimo jausmas, traiškanotos akys, nuolatinis svetimkūnio jausmas akyse.

Skirtingai nei alergijos atveju, esant blefaritui reikalingas šiltas, ramunėlių akių kompresas.

Kitos Priežastys

Dar viena priežastis, kurios žmonės tikrai galėtų išvengti - per didelis druskos vartojimas. Druska apriboja skysčių pasisavinimą ir tokiu būdu skysčiai pradeda kauptis organizme sukeldami paburkimą tiek veide, tiek akių vokuose.

Atsiradus papildomiems simptomams arba pasikartojančiam akių vokų paburkimui, visuomet rekomenduojame apsilankyti pas gydytoją. Apžiūros atidėliojimas taip pat gali sukelti negrįžtamų pasekmių ateityje.

Konjunktyvitas

Konjunktyvitas yra akies junginės uždegimas. Tai viena labiausiai paplitusių akių ligų pasaulyje: apie 30% pacientų kreipiasi į oftalmologus dėl junginės uždegimo. O konjunktyvito gydymas skiriasi priklausomai nuo to, kokia jo forma pacientas serga: bakterine, virusine ar alergine. Taigi, išsiaiškinkime pagrindines ligos priežastis ir simptomus, o svarbiausia - kaip gydyti.

Konjunktyvito Simptomai

Konjunktyvito simptomai pirmiausia gali pasireikšti vienoje akyje ir palaipsniui pereiti į kitą arba gali paveikti abi akis vienu metu. Konjunktyvitui būdingi simptomai:

• akių paraudimas ir uždegimas;
• pūliai, dėl kurių blakstienos sulimpa (ypač pabudus);
• niežulys ir deginimas;
• ašarojimas;
• patinę akių vokai;
• laikinas regėjimo aštrumo sumažėjimas;
• bendras negalavimas, galvos skausmas;
• neryškus matymas;
• akių skausmas;
• padidėjusi kūno temperatūra;
• svetimkūnio pojūtis akyse;
• fotofobija (ypatingas jautrumas ir netolerancija šviesai).

Žinoma, konjunktyvito simptomai skiriasi priklausomai nuo jo tipo. Taigi, sergant bakteriniu konjunktyvitu, akyse atsiranda pūlingų išskyrų, o sergant virusiniu konjunktyvitu - išskyros skaidrios ir vandeningos. O alerginiam konjunktyvitui labiau būdingas ašarojimas ir akių paraudimas, o ne pūliai.

Konjunktyvito Rūšys

• Bakterinis konjunktyvitas: Tai bakterijų sukeltas akių junginės uždegimas. Šio tipo konjunktyvitu susergama tada, kai sutrinka pusiausvyra tarp normalios junginės floros ir patogeninių mikroorganizmų. Ligos eiga priklauso nuo bakterijų rūšies. Suaugusiems bakterinį konjunktyvitą dažniausiai sukelia stafilokokai. O vaikams dažniausi sukėlėjai yra Haemophilus influenzae ir pneumokokai. Tuo tarpu naujagimiams bakterinį konjunktyvitą gali sukelti gonokokai ar chlamidijos.
• Virusinis konjunktyvitas: Pirmiausia uždegimas atsiranda vienoje akyje, o po kelių dienų ir antrojoje. Be pagrindinių simptomų, virusiniam konjunktyvitui taip pat būdingas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, kūno temperatūros padidėjimas, pilkšvų plėvelių susidarymas ant junginės, papilių ir folikulų atsiradimas. Virusinis konjunktyvitas yra labai užkrečiamas ir perduodamas kosint, čiaudint, liečiant ir dalinantis įprastais namų apyvokos daiktais. Kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo lengviau ir greičiau pasveiksite. Todėl pajutus pirmuosius ligos požymius reikėtų kreiptis į gydytoją.
• Alerginis konjunktyvitas: Alerginį konjunktyvitą lydi stipresnis ašarojimas, akių vokų niežėjimas ir patinimas. Alerginį konjunktyvitą gali sukelti žiedadulkės ir augalų sėklos, kosmetika, maisto alergenai, ilgą laiką vartojami vaistai, buitinė chemija. Alerginį konjunktyvitą taip pat gali sukelti ir kontaktiniai lęšiai. Tačiau pastaruoju metu kuriamos vis saugesnės medžiagos, iš kurių gaminami lęšiai. Tad jie vis rečiau sukelia alergiją pacientams.

Rizikos Veiksniai

Dažniausi rizikos veiksniai, galintys prisidėti prie akių uždegimo išsivystymo, yra susilpnėjusi imuninė sistema, asmens higienos nepaisymas ir akių operacijos. Itin dažnos konjunktyvito atsiradimo priežastys taip pat yra bendrai naudojamų veido ir rankų rankšluosčių, makiažo šepetėlių naudojimas bei kontaktinių lęšių nešiojimas. Kontaktiniai lęšiai - nesilaikant lęšių nešiojimo taisyklių, gali sukelti akies junginės uždegimą. Taip pat konjunktyvitą gali sukelti kosmetikos ir priežiūros priemonių su kvapikliais ir dažikliais naudojimas, įvairios akių ligos ir sužalojimai, neseniai atlikta akių operacija, pavyzdžiui, lazerinė regėjimo korekcija, cheminės medžiagos, pavyzdžiui, chloruotas baseino vanduo, taip pat įvairūs svetimkūniai, patekę į akis.

Kaip Diagnozuojamas Konjunktyvitas?

Konjunktyvitą gali diagnozuoti gydytojas oftalmologas apžiūros metu. Dažniausiai pakanka tik išoriškai apžiūrėti akis. Tačiau jei gydytojas įtaria virusinį konjunktyvitą, tuomet gali būti atliekamas specialus diagnostinis testas. O susidūrus su sunkesniu konjunktyvitu ar jam nebūdingais simptomais - gydytojas gali paimti pasėlį išsamesniam tyrimui. Taigi, norint tikslios diagnozės - kreipkitės į gydytoją. Jokiu būdu nepradėkite savarankiško gydymo.

Konjunktyvito Gydymas

Nėra universalaus gydymo, kadangi kiekvienas konjunktyvito tipas gydomas skirtingai. Bakterinei infekcijai gydyti gydytojas dažniausiai skiria antibiotikų lašus. O jei konjunktyvito gydymas neveiksmingas, tuomet specialistas parenka kitą veikliąją medžiagą. Itin svarbu laikytis gydytojo nurodymų, kadangi jis individualiai skiria lašų skaičių ir vaisto vartojimo trukmę.

Sergant virusiniu konjunktyvitu, taip pat skiriami vaistai lašų ar tepalų pavidalu. Be to, siekiant palengvinti simptomus, gydytojas gali rekomenduoti specialius kompresus ir laikytis tam tikrų higienos taisyklių, nes ši liga yra labai užkrečiama.

O alerginio konjunktyvito gydymui gali būti skiriami antialerginiai akių lašai, antihistamininiai vaistai bei drėkinamieji akių lašai, pavyzdžiui, OCULOCIN VITAL. Jei simptomai yra sunkūs ir gydymas neveiksmingas, gydytojas gali skirti stipresnius vaistus. Be to, dauguma vaistų, skirtų konjunktyvito gydymui parduodami tik turint gydytojo receptą.

Kaip Apsisaugoti Nuo Konjunktyvito?

Konjunktyvito profilaktikoje ypatingas dėmesys skiriamas higienai ir akių sveikatos priežiūrai, kadangi būtent tai padės išvengti infekcijos perdavimo ir plitimo. Štai keletas rekomendacijų:

• Laikykitės higienos: dažnai ir kruopščiai plaukite rankas su muilu bei naudokite antiseptiką.
• Naudokite asmenines higienos priemones: rankšluostį, kosmetiką (pavyzdžiui, blakstienų tušą).
• Venkite per didelės akių įtampos.
• Nelieskite akių rankomis (ypač nešvariomis).
• Prižiūrėkite akinius nuo saulės ir receptinius akinius naudojant specialias priemones.
• Užtikrinkite tinkamą kontaktinių lęšių priežiūrą.
• Kasmet apsilankykite pas specialistą akių patikrinimui.
• Galite naudoti NAVIBLEF DAILY CARE putas akių vokams, kurios veiksmingai pašalina nuo akių vokų perteklinę sekreciją, žiedadulkes ir pleiskanas, kurios padidina dirginimo ir užsikrėtimo tam tikromis bakterijomis riziką.

Be to, turėtumėte nustoti nešioti kontaktinius lęšius, kai pasireiškia pirmieji konjunktyvito simptomai kontaktiniai lęšiai ir jų dėklas turėtų būti pakeičiami naujais. O naują lęšių porą naudokite tik visiškai pasveikę.

Blefarito Tipai

Egzistuoja keletas blefarito tipų:

• Bakterinis - voko kraštas patinęs ir padengtas pleiskanomis, blakstienos sulipusios;
• Seborėjinis - blakstienos padengtos riebalais, aplipusios pleiskanomis;
• Opinis - būdingas pūlingas uždegimas, galimas blakstienų netekimas;
• Meimobo - vokų kraštai paraudę, akių sausumas;
• Kampinis - traiškanojimas, paraudimas akių vokų kampučiuose.

Blefarito Simptomai

Blefarito simptomai:

• Niežtintys ir skausmingi akių vokai;
• Akių vokų sulipimas tarpusavyje, dėl to tampa sunku atsimerkti, ypač po miego;
• Blakstienos tampa trapios arba riebaluotos;
• Jautrumas šviesai;
• Akių paraudimas.

Blefaritas nepavojingas, tačiau gali lemti tolimesnes problemas. Pavyzdžiui, daugeliui žmonių, turintiems blefaritą, išsivysto ir sausų akių sindromas, sukeliantis sausų akių pojūtį, perštėjimą ir skausmą. Rimtos, regėjimą galinčios paveikti būklės yra retos, ypač, jei atsiradusios komplikacijos yra nustatomos ir suvaldomos laiku.

Blefarito Atsiradimo Priežastys

Blefarito atsiradimo priežastys labai įvairios:

• Padidėjęs bakterijų skaičius voko krašte;
• Odos ligos - atopinis ar seborėjinis dermatitai, rožinė, žvynelinė;
• Nepakankama asmeninė higiena;
• Blakstienų erkutės.

Blefaritas yra diagnozuojamas atlikus išsamų akių tyrimą. Gydymas priklauso nuo blefarito tipo ir simptomų.

Pagalba Esant Blefaritui

Dažniausiai blefaritas yra lėtinė būklė. Daugumai žmonių pasireiškia pasikartojantys epizodai, tarp kurių būna besimptomiai laikotarpiai. Nors, įprastai, negali būti visiškai išgydytas, blefarito simptomus suvaldyti padeda kasdienis akių vokų plovimas šiltu kompresu - švelniai masažuojant akių vokus ir nuo jų nuvalant traiškanas. Taip pat labai efektyvios yra specialios medicininės servetėlės. Sudėtingesnių būklių atvejais gali prireikti antibiotikų, kurie gali būti vartojami į akį ar ant voko, arba geriami tablečių pavidalu. Pavieniais atvejais dėl tolimesnio ištyrimo ir gydymo gali prireikti vizito pas oftalmologą.

Patinęs Akies Vokas

Patinęs akies vokas, tai akių būklė, kuri įprastai yra kitos ligos sukeltas simptomas. Įprastai patinimas praeina per keletą dienų, tačiau, jei atsiranda kuris nors iš šių simptomų, turėtumėte kuo greičiau kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją:

• Besitęsiantis akių vokų tinimas;
• Neryškus ar pablogėjęs regėjimas;
• Skausmas akyje ar aplink akis;
• Jausmas, tarsi kažkas būtų įstrigę akyje.

Patinusio Akies Voko Simptomai

Priklausomai nuo pagrindinės priežasties, taip pat gali atsirasti:

• Akių sudirgimas, pavyzdžiui, niežulys ar noras pasikasyti;
• Jautrumas šviesai (fotofobija);
• Ašarojančios akys;
• Sutrikęs regėjimas (atsižvelgiant į patinimo mastą);
• Akies voko paraudimas;
• Akių vokų sausumas ar pleiskanojimas;
• Jautrumas, ypač kai vokų patinimus sukelia infekcija.

Akies Voko Patinimą Lemiančios Priežastys

Akies voko patinimą gali sukelti daugybė priežasčių, įskaitant (tačiau neapsiribojant čia išvardintomis):

• Akies ar aplink esančių vietų sužeidimas gali sukelti vokų uždegimą ir patinimą, Pavyzdžiui, parkritus ar gavus smūgį į akį sportuojant;
• Konjunktyvitas, dar žinomas kaip „rožinė akis“, pažeidžia akies paviršių, bet taip pat gali sukelti uždegimą ir vokų patinimą;
• Akių alergijos, atsirandančios, kai organizmas reaguoja į tam tikras medžiagas, vadinamas alergenais. Alergenai gali būti: dulkės, naminių gyvūnėlių kailis, Žiedadulkės, tam tikri akių lašai ar kontaktinių lęšių tirpalai, taip pat, kai kurios makiažo priemonės;
• Miežis, nors paprastai jie yra tik nedideli, jautrūs guzeliai ant akies voko krašto, gali sukelti viso akies voko patinimą;
• Chalazionas, kieta cista, išsivystanti ant akies voko. Dažnai painiojama su miežiu, gali sukelti jautrumą ir akies voko patinimą.

Patinusio Akies Voko Diagnostika

Patinęs akies vokas dažniausiai praeina savaime, bet jeigu kreipėtės į akių priežiūros specialistą, tai vizito metu siekiama išsiaiškinti kas sukėlė šį simptomą. Pavyzdžiui, jeigu akies vokas patinsta dėl infekcijos, tai Jums akių priežiūros specialistas paskirs atitinkamą gydymą.

Pagalba Patinus Akies Vokui

Jūsų bendrosios praktikos gydytojas ar akių priežiūros specialistas patars Jums tinkamiausią gydymo būdą, tačiau yra keletas dalykų, kuriuos galite išbandyti, jei manote, kad tinimas gali būti susijęs su alergija:

• Nuplaukite veidą švariu vandeniu;
• Norėdami išvalyti akis ir sumažinti niežulį, naudokite akių lašus;
• Ant akies uždėkite vėsų, pavyzdžiui, drėgnos flanelės kompresą, kad sumažintumėte sudirgimą ir tinimą.

žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu

Panašus:

• Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
• Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
• Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
• Vaikiškų Automobilių Dalių Tipai ir Efektyvi Priežiūra – Viskas, Ką Reikia Žinoti!
• Ar saugu kūdikiui miegoti ant pilvo? Ekspertų patarimai tėvams