Ar vargina galvos odos pleiskanojimas ir niežėjimas? Pradėjus niežėti galvą ir pasirodžius pleiskanoms, dažnas tiesiog pakeičia šampūną ar išbando kitas plaukų priežiūros priemones - retas kuris skuba konsultuotis. Tačiau nuolatinis pleiskanojimas, sausėjanti, niežtinti galvos oda gali signalizuoti ir apie uždegiminę odos ligą - seborėjinį dermatitą. Kaip jį atpažinti ir tinkamai prižiūrėti plaukus ir galvos odą - kalbamės su gydytoja dermatovenerologe Laimute Trociukiene.
Odos Specifiškumas ir Išoriniai Veiksniai
Didžiausio žmogaus organo - odos specifiškumas priklauso nuo to, kaip ją veikia išoriniai veiksniai, kiek ji patiria streso, kokios yra riebalinės, prakaito liaukos, plaukai. Pasak dermatovenerologės, labai dažnai mūsų oda pakinta, atsižvelgiant į temperatūros svyravimus, vandenį, prausiklių poveikį, dėvimus drabužius, fizinį krūvį ir kt.
Kada Kreiptis į Specialistą?
„Tam tikros būsenos pokyčiai yra vertinami kaip norma. Išsausėjus odai dažniausiai ją pasitepame kremu ir būna viskas gerai. Mokame susitvarkyti su paprastomis situacijomis, bet būna, kad nebežinome, ką daryti, pastebėjus odos paraudimą, prasidėjus niežuliui, perštėjimui, tęsiantis pleiskanojimui ir pan. Tuomet ir patarčiau konsultuotis su specialistais“, - patarė gydytoja dermatovenerologė L.Trociukienė.
Galvoje atsiradusios pleiskanos dažniausiai rodo, kad oda išsausėjusi ir kad jau susidariusi uždegiminė odos reakcija. Anot gydytojos, pleiskanojimas gali būti skirtingas: tai gali būti smulkios pleiskanos tarsi galva būtų nubarstyta miltais, stambios pleiskanos arba didelis odos luobas, prikibęs prie plaukų. Pleiskanų pobūdis dažnai nurodo, kokio tipo pažeidimus turi oda.
Bet koks pleiskanojimas yra odos pakitimas. Prieš kreipiantis į gydytoją, patariama bent savaitę nenaudoti uždegimą mažinančių preparatų, kremų, kad gydytojui būtų lengviau įvertinti simptomus ir nustatyti tikslią diagnozę.
Seborėjinis Dermatitas: Kaip Atpažinti?
Tai specifinis odos pažeidimas, turintis specifinius požymius. Pasak dermatovenerologės, jis vertinamas kaip lėtinė uždegiminė odos liga, sąlygota padidėjusios riebalinių liaukų veiklos: „Seborėjinio dermatito apraiškos yra labai įvairios - nuo nežymaus pleiskanojimo plaukuotoje galvos dalyje iki ryškaus odos uždegimo veido, krūtinės srityje, sukeliančių subjektyvų ir psichologinį diskomfortą žmogui“.
Tai pakankamai dažna liga, kuria serga ir suaugusieji, ir vaikai. Kaip pastebi gydytoja, seborėjinio dermatitas dažniau pasitaiko vyrams, galbūt todėl, kad jie ilgiau nesikreipia ir negydo ligos. Tačiau ši liga aktuali visiems.
Simptomai:
- Gausios pleiskanos plaukuotoje galvos dalyje.
- Paraudusios odos lopinėliai.
- Paraudusi ar sudirgusi oda veido srityje (aplink nosį, viršutinę lūpą, skruostus).
- Pleiskanojimas stambiomis pleiskanomis.
- Niežėjimas.
- Odos džiuvimas, o kartais ir šlapiavimas.
- Gausus bėrimas uždegiminiais spuogeliais, kartais bėrimas lokalizuojasi tarpkrūčio srityje, tarpumenčių srityje ir natūraliose raukšlėse.
Gyvensenos Įtaka ir Gydymo Būdai
Vienos priežasties, dėl ko vystosi ši liga nėra, todėl seborėjinio dermatito eiga labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus gyvensenos. Tai galioja ir gydymui. „Mityba, įpročiai, higienos supratimas - visa tai yra dalis gydymo ir prevencijos. Padidintas plovimas išsausina odą, prausikliai taip pat gali erzinti bei neteisingai paskirti medicininiai preparatai. Dažnai pasitaikanti klaida - pažeistos odos paviršiui naudojamos priemonės, skirtos sveikai odai. Taip pat per daug saldaus, aštraus maisto padidintas vartojimas“, - paaiškino gydytoja dermatovenerologė L.Trociukienė.
Yra nustatyta, kad paūmėjimui turi įtakos malassezia rūšies grybelis, kuris gyvena ant žmogaus odos ir sudaro tam tikrą odos mikrobiotą. Susidarius palankios sąlygoms, šio grybelio pagausėja ir jo buvimas odoje sukelia uždegiminę reakciją, kuri pasireiškia minėtais požymiais.
Seborėjinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl gydymas užtrunka. Priklausomai nuo apraiškos. Pasak gydytojos, kai nėra subjektyvių pojūčių, gydymui tinka ir profilaktinės priemonės: specifiniai šampūnai, kremai, skirti seborėjinio dermatito pažeistos odos priežiūrai. Kai atsiranda subjektyvūs pojūčiai, tada reikia vaistų, kurie slopintų uždegimą, taip pat apribojant dirgiklius: kasymasis, plaukų džiovinimas džiovintuvu, bandymas nudraskyti pleiskanų sankaupas, itin karšto vandens naudojimas ir kiti.
Karštas vanduo nėra kenksmingas galvos odai, bet veido odą prausiant karštu vandeniu, susidaro palankios sąlygos daugintis grybeliui.
Kaip Dažnai Reikia Plauti Galvą?
Dermatovenerologė L.Trociukienė juokauja, kad odai patiktų praustis tik per Kalėdas ir Velykas, nes tuomet išliktų sveikas odos apsauginis sluoksnis, bet negalėtume gyventi didesnėmis kompanijomis.
„Odos apsauginis sluoksnis susidaro iš odos riebalo, prakaito ir atsisluoksniavusio epidermio ląstelių. Šį sluoksnį mes bandome pašalinti visokiausiais būdais. Jei prausiamės labai dažnai, turime atstatyti apsauginį odos sluoksnį, o tą padaryti galvos srityje - sudėtinga. Jei dažnai plauname galvą - turėtume atsisakyti plaukų džiovintuvo ir papildomai nedžiovinti odos.“, - teigė gydytoja.
Nustačius seborėjinį dermatitą, galvos odos priežiūrai ir profilaktikai patariama rinktis specialas priemones, pažymėtas DS raidėmis: šampūnai su priešgrybeliniu poveikiu, gali būti kremas ar emulsija, skirta naudojimui ant plaukuotos odos.
Bėrimai Galvos Odoje: Galimos Priežastys
Bėrimai galvos odoje gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pvz., dėl uždegimų, infekcijos, sisteminių ligų ir pan. Dažnai diagnozę padeda nustatyti paciento papasakota ligos eiga bei konsultacijos metu atlikta nuodugni apžiūra. Konsultacijos metu atliekama kruopšti galvos odos apžiūra. Kai kurie susirgimai paveikia ne tik skalpą, bet ir kitas odos sritis, todėl dažniausiai apžiūrimos ir kitos kūno sritys, ar juose nėra bėrimų.
Pleiskanotos dėmės ir plokštelės
Pleiskanomis pasidengusios dėmės yra uždegimo požymis. Paprastai šiuos požymius lydi ir galvos odos paraudimas. Vaikams dažniausiai tokiais bėrimais pasireiškia galvos plaukuotosios dalies grybelinė infekcija, seborėjinis dermatitas bei atopinis dermatitas. Suaugusiems tai būna seborėjinio dermatito, psoriazės ar alerginio kontaktinio dermatito išraiška.
Skalpo uždegiminiai procesai kartais gali lemti plaukų slinkimą. Visgi dažnu atveju tai būna grįžtamas procesas, t. y., išgydžius pagrindinę ligą, plaukai nustoja slinkti ir atauga. Negrįžtamas plaukų netekimas (randinė alopecija) pasireiškia tais atvejais, kai uždegimo pasėkoje yra sunaikinami plaukų folikulai. Taip nutinka sergant raudonąja vilklige, plokščiąja kerplige ir pan.
Dažnos galvos odos ligos
- Galvos plaukuotosios dalies grybelis.
- Seborėjinis dermatitas.
- Atopinis dermatitas.
- Psoriazė.
- Alerginis kontaktinis dermatitas.
- Aktininė keratozė.
Žemiau išvardintos ligos lengvai diagnozuojamos gydytojo dermatologo apžiūros metu. Dažniausiai diagnostikai neprireikia specialių tyrimų metodų.
Pagrindinės Pleiskanų Atsiradimo Priežastys
Pagrindine pleiskanų atsiradimo priežastimi laikomi Malassezia mieliagrybiai, natūraliai esantys ant daugumos žmonių odos, kaip mikrobiotos dalis ir nesukeliantys jokių nepatogumų šeimininkui.
- Hormonų disbalansas.
- Stresas.
- Nevisavertė mityba.
- Plaukų priežiūros klaidos.
- Galvos odos apsauginės funkcijos pažeidimas.
Galvos odos pleiskanojimas nėra tik estetinė problema, kurią galime ignoruoti. Pleiskanų atsiradimą gali lemti atopinis dermatitas, psoriazė, virškinimo sistemos ar endokrininiai sutrikimai. Negydomos pleiskanos gali pažeisti galvos odos apsauginį barjerą ir atverti kelią antrinėms infekcijoms, taip pat gali būti plaukų slinkimo priežastis. Todėl, pastebėjus pleiskanas, reikia iškart imtis priemonių.
Kaip Teisingai Rinktis Galvos Odos Priežiūros Priemones?
Dažniausiai priemones veido odos priežiūrai renkamės labai atidžiai: vertiname savo odos būklę, atsižvelgiame į metų laiką, skaitome sudėtį, ieškome dermatologinės kosmetikos. „Galvos odos ir plaukų priežiūros priemones reikėtų rinktis lygiai taip pat dėmesingai. Kiekvienas turime skirtingus plaukus su skirtingais jų poreikiais. Nesunku pastebėti, kad ir plaukų būklė keičiasi ir metų eigoje, priklausomai nuo išorės aplinkos sąlygų, gyvenimo būdo įpročių. Todėl galvos odai ir plaukų priežiūrai priemones reikėtų rinktis, atsižvelgiant į plaukų būklę, geriausia jų ieškoti vaistinėse, kur galima rasti ir gydomosiomis savybėmis pasižyminčių šampūnų, serumų ar kaukių.
Esant lengvam galvos odos pleiskanojimui, vaistininkė pataria bent kartą ar du į savaitę naudoti galvos odos šveitiklį. Net jei galvos odos pleiskanojimas nėra itin gausus ir varginantis, specialistė pataria karts nuo karto plaukus trinkti šampūnu, skirtu pleiskanojančiai odai.
„Renkantis šampūną, reikėtų pirmiausia įvertinti galvos odos būklę: ar ji sausa, ar linkusi greitai riebaluotis. Greitai besiriebaluojančiai ir pleiskanojančiai odai skirtuose šampūnuose yra tokių veikliųjų medžiagų kaip cinko piritionas, salicilo rūgštis, baltasis ichtiolas, pasižyminčiu priešgrybeliniu ir antibakteriniu poveikiu. Šie šampūnai padeda sureguliuoti riebalų išsiskyrimą, slopina mielinio grybelio dauginimąsi. Sausas pleiskanas įveikti padės šampūnai su klimbazoliu, piroktono olaminu. Jeigu pleiskanos yra gausios, vystosi į seborėjinį dermatitą, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.
Atkreipkite dėmesį, kad gydomuosius šampūnus dažniausiai rekomenduojama naudoti 2-3 kartus per savaitę. Jei galvą plaunate kasdien, tomis dienomis, kai nenaudojamas gydomasis šampūnas, reikėtų pasirinkti švelnią, neutralią plaunamąją priemonę. Po gydymo taip pat nereikėtų iš karto grįžti prie įprastai naudojamų šampūnų, o pasirinkti veikiančius prevenciškai, t.y.
Atopinis Dermatitas: Ar Visada Alergija?
Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra lėtinė odos uždegiminė liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir vaikams, bet gali tęstis ir suaugus. Atopiniam dermatitui būdingas stiprus ir intensyvus niežulys (ypač naktį), sausa oda, paūmėjimai / palengvėjimai ir odos bėrimai. Dažniausias atopinio dermatito požymis - raudonos ar rusvai pilkos dėmės, ypatingai ant rankų, pėdų, kulkšnių, riešų, kaklo, viršutinės krūtinės dalies, akių vokų, alkūnių ir kelių linkių, kūdikių veido ir galvos odos. Odos reakcijoms išnykus išlieka sustorėjusi, suskilinėjusi, pleiskanojanti oda.
Vaikystės atopinis dermatitas, pasireiškiantis vaikams nuo 2 iki 12 metų amžiaus, dažniausiai pažeidžia pakinklių ir alkūnių linkius, odą aplink lūpas ar akis. Paauglių ir suaugusiųjų atopinis dermatitas dažniausiai paveikia veido, vokų, kaklo ir lenkiamuosius galūnių paviršius, būdinga sausoji atopinio dermatito forma - odos sustorėjimas, pleiskanojimas, sausos raudonos papulės, nukasymai, šašai, hiperpigmentacija, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir šlapiavimas.
Atopinis dermatitas yra plačiai paplitusi liga, kuri pasireiškia 5-20% pasaulio populiacijos. Nors tikslios jo atsiradimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad liga kyla dėl genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos.
Veiksniai, įtakojantys atopinį dermatitą:
- Genetika: Atopinis dermatitas dažnai paveldimas.
- Imunologiniai veiksniai: Odos uždegimą gali skatinti ir imuninės sistemos reakcijos į alergenus, dirgiklius ar maisto produktus.
- Odos mikrobiomo pokyčiai: Odos mikrobiomas, kurį sudaro natūraliai ant odos gyvenantys mikroorganizmai , padeda išlaikyti sveiką odos barjerą. Tačiau, jei ši, natūralių bakterijų pusiausvyra sutrikdoma - gali kilti odos uždegimas.
Nors dauguma mano, jog atopinio dermatito pasireiškimą yra nulemia alergija, svarbu suprasti, kad alergija yra tik vienas iš veiksnių, dėl kurių gali pasireikšti atopinis dermatitas. Daugelis kitų veiksnių taip pat gali paskatinti ligos atsiradimą, pasireiškimą ir paūmėjimą.
Alergijos vaidmuo atopinio dermatito atveju yra gana prieštaringas. Nors terminas „atopinis“ nurodo polinkį į alergines ligas, atopinis dermatitas ne visuomet yra tiesiogiai susijęs su alergija ar greito tipo, imunoglobulino E (IgE) nulemtomis reakcijomis.
Dažniausiai atopinio dermatito paūmėjimą sukeliančios medžiagos vaikams yra karvės pienas, vištos kiaušiniai, žemės riešutai, kviečiai, soja, riešutai ir žuvis. Įkvepiamieji alergenai, ypač dulkių erkutės, taip pat gali pabloginti atopinio dermatito simptomus.
Jei Jums ar Jūsų vaikui pasireiškia atopinio dermatito simptomai, kreipkitės į gydytoją - alergologą ir klinikinį imunologą ar vaikų alergologą. Atopinis dermatitas nėra nustatomas specifiniais tyrimais, tačiau gydytojas gali diagnozuoti šią ligą, įvertinęs Jūsų ar Jūsų vaiko odą ir išsamiai išsiaiškinęs ligos istoriją. Jei įtariama alergija, būtini išsamūs tyrimai. Nereikėtų atsitiktinai pašalinti maisto produktų iš dietos be klinikinių įrodymų.
Odos lopo testai padeda atskleisti lėto tipo alergines reakcijas. Ištyrus būklę, gydytojas parinks tinkamiausią gydymą ir vaistus. Svarbu ne tik naudoti specifinius vaistus, bet ir kaip įmanoma labiau vengti provokuojančių veiksnių. Renkantis emolientus, pirmenybę teikite hipoalerginiams kremams, be dažiklių ir kvapiųjų medžiagų, o losjonuose, kremuose ir tepaluose neturėtų būti gydomųjų medžiagų (gliukokortikosteroidų ar antibakterinių komponentų).
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
- Geriausi Vasarinių Batų Vaikams: Patarimai, Kaip Išsirinkti Tobulus!
- Unikalūs ir Retai Pasitaikantys Mergaičių Vardai Lietuvoje, Kuriuos Turi Žinoti Kiekvienas