Kiekvienas esame pastebėję, kad vienu ar kitu gyvenimo momentu mums dreba rankos. Iš tiesų nevalingai drebėti gali bet kuri kūno dalis, medicinoje nevalingas, ritmiškas bet kurios kūno dalies drebėjimas vadinamas tremoru. Šis simptomas iš tiesų gali būti paprasto susijaudinimo padarinys, tačiau taip pat gali būti ir rimtos ligos pranašas. Dažnu atveju toks rankų drebėjimas turi lengvai paaiškinamas atsiradimo priežastis, kurias mes galime sukontroliuoti ir tai nesukelia nepatogumo kasdieninėse veiklose.
Tačiau jei pastebite, kad rankos vis dažniau ir labiau dreba, jums darosi vis sunkiau jas valdyti ir atlikti įvairias užduotis buityje ar darbe, tai gali signalizuoti apie rimtas neurologines ligas. Aptarsime, kodėl dreba rankos kūdikiams ir kada reikėtų sunerimti.
Dirglus Kūdikis Ir Rankų Drebėjimas
Dirglus kūdikis gali būti neramus, jis dažnai be aiškios priežasties verkia, jautriai reaguoja į bet kokį dirgiklį. Paprastai tokio kūdikio tėvai skundžiasi, kad vaikutis blogai miega: jo miegas trumpas, negilus, per miegus jis dažnai verkia, prabunda, krūpčioja, rodos, nuo menkiausio garso. Sustiprėjusi jų reakcija į visus dirgiklius - garsą, šviesą, lietimą, padėties keitimą. Jų ir kūno temperatūra, ir pulsas, ir kvėpavimas gali būti greitai kintantys: tai kvėpuoja dažnai ir paviršutiniškai, tai lėtai ir giliai.
Dirgliems kūdikiams būdinga padidėjęs spontaninių judesių aktyvumas - atrodo, kad jie nuolat kruta, juda. Dreba smakras ir galūnės, tai vadinama tremoru. Tokie vaikučiai spontaniškai skėsčioja rankytėmis (naujagimystės periodo refleksas). Dirgliems kūdikiams būdingas kintantis raumenų tonusas: vaikas tai įsitempęs, tai atsipalaidavęs.
Padidėjusio Dirglumo Priežastys
Padidėjusio dirglumo priežastys dažnai glūdi nėštumo ir gimdymo nesklandumuose, kai besivystančio ar gimstančio vaikučio smegenims trūksta deguonies. Kūdikio dirglumą gali lemti gimdymo traumos, infekcijos, įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai. Kaltos gali būti ir mamos ligos - širdies kraujagyslių, plaučių, endokrininės (padidėjusi skydliaukės funkcija, diabetas ir kt.), ginekologinės, mamos karščiavimas, sloga nėštumo metu, toksikozė, įvairios infekcijos (toksoplazmozė, citomegalija, herpes virusas).
Nereikia pamiršti ir dažnėjančių socialinių ligų - rūkymo, narkotikų, alkoholio. Nėštumo metu galimi sutrikimai dėl placentos ir virkštelės patologijos, mamos Rh faktoriaus, pernešiojimo ar neišnešioto vaikučio gimimo. Neradus kūdikio dirglumo priežasčių, reikia pagalvoti ir apie įgimtus būdo, temperamento ypatumus.
Todėl šnekėdama su neramaus, dirglaus kūdikio tėvais mėginu kartu su jais ieškoti priežasties: kokie buvo kūdikio tėvai vaikystėje, kokie jie dabar, ar mamos įtampa ir nerimas nepersiduoda mažyliui? Jautrūs tėvai savo dirglumu užkrečia kūdikį. Pavyzdžiui, pediatras puse lūpų pakalba apie kokį vaiko sutrikimą, mama įsijautrina, įsitempia, nuo to vaikelis dar neramesnis.
Jei padidėjusio dirglumo priežastis - lengvi sutrikimai po gimdymo, dažniausiai jie praeina per pirmą gyvenimo mėnesį, kartais gali užtrukti kelis mėnesius. Toliau vaikutis vystosi normaliai, tačiau tokį vaiką sunkiau auginti - jo miegas gali būti neramus ir metus, ir ilgiau, paros miego poreikis mažesnis. Paaugęs jis gali būti lyg gyvas sidabras - judantis, bėgantis, kliūvantis ir griūvantis.
Kartais išlieka kiek blogesnė judesių koordinacija. Kartais jie nedėmesingi, nesugeba ramiai pažaisti bent kelias minutes. Kartais tokie vaikai labiau prakaituoja, jautresni temperatūrų svyravimams. Jų nervų sistema gali jautriau reaguoti į įprastas vaikų infekcijas su karščiavimu (pvz., gali būti temperatūrinių traukulių).
Kada kreiptis į gydytoją?
Auginant dirglų, neramų kūdikį siūlyčiau pasitarti su gydytoju, nes mažo vaikelio neramumo priežasčių - daugybė. Jei rankų drebėjimas užsitęsia pakankamai ilgą laiką, rankos dreba ne vienerius metus ir tai jau trukdo atlikti tam tikrus veiksmus: pavyzdžiui, imant puodelį į ranką, rašant - reikėtų kreiptis į gydytoją.
Vaikų neurologo komentaras
Vaikų neurologė dr. pataria pasitarti su vaikų neurologu esant išvardintiems požymiams ir jiems plečiantis, galima būtų įtarti ir kitas, rimtesnes priežastis. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
Galimos rankų drebėjimo priežastys
Dažnu atveju toks rankų drebėjimas turi lengvai paaiškinamas atsiradimo priežastis, kurias mes galime sukontroliuoti ir tai nesukelia nepatogumo kasdieninėse veiklose.
- Stiprios emocijos. Natūrali organizmo reakcija į patiriamą nerimą ar stresą yra adrenalino išsiskyrimas, kuris gali padidinti raumenų įtampą ir sukelti rankų drebėjimą. Nors šis drebulys paprastai būna laikinas, dėl lėtinio streso ar nerimo šie simptomai gali tapti nuolatiniais.
- Nuovargis. Fizinis ir emocinis nuovargis gali padidinti rankų tremorą. Siekiant sumažinti šiuos simptomus, svarbu gera miego higiena ir nuovargio valdymas.
- Kofeinas. Per didelis kofeino vartojimas gali padidinti nervų sistemos jautrumą ir sukelti rankų drebulį. Kai kuriems žmonėms net nedidelis kofeino kiekis gali sukelti rankų drebėjimą. Svarbu stebėti savo organizmą ir atitinkamai koreguoti kofeino kiekio vartojimą.
- Dehidratacija. Nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti dehidrataciją, dėl kurios sutrinka normali raumenų ir nervų sistemos veikla. Dehidratacijos sukeltas drebulys dažnai išnyksta užtikrinus tinkamą skysčių kiekį organizme.
- Mažas cukraus kiekis kraujyje. Yra pastebėta, kad dėl mažo cukraus kiekio kraujyje (sergant diabetu ir pan.), gali atsirasti rankų drebulys. Subalansuota ir reguliari mityba gali padėti išvengti tokių cukraus kiekio kraujyje svyravimų.
- Šalutinis vaistų poveikis. Tam tikrų vaistų vartojimas, gali sukelti šalutinį poveikį - rankų drebėjimą. Tokiu atveju labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir apsvarstyti alternatyvias vaistų vartojimo galimybes.
- Neurologinės ligos. Sunkia forma pasireiškiantis rankų drebėjimas gali būti įvairių neurologinių ligų simptomas. Su rankų tremoru siejama dešimtys įvairių tipų ligų, tačiau savo paplitimu dominuoja Esencialinis tremoras (ET) ir Parkinsono liga (PL).
Esencialinis Tremoras (ET) ir Parkinsono Liga (PL)
Parkinsono liga - tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga. Šią ligą lydi 4 pagrindiniai motoriniai sutrikimai: laikysenos nestabilumas, bradikinezija ir akinezija (judesio lėtumas arba jo nebuvimas), rigidiškumas (galūnių arba sąnarių standumas ar nelankstumas) ir tremoras (nevalingas, ritmiškas galūnių, galvos arba viso kūno drebulys). Pastarasis yra greičiausiai ir dažniausiai atpažįstamas simptomas.
Drebulys yra pastebimas ramybės būsenoje ir dažniausiai prasideda vienoje kūno vietoje ir plinta į kitas ligai progresuojant. Šia liga dažniausiai susergama apie 50-60-tuosius gyvenimo metus, tačiau žmonių, kuriems liga diagnozuota jaunesniame amžiuje, skaičius auga. Parkinsono liga serga daugiau nei 10 mln. žmonių visame pasaulyje.
Nors Parkinsono liga yra labiau žinomas judesio sutrikimas, tačiau Esencialinis tremoras (ET) yra labiau paplitęs ir dažniausiai pasitaikantis judėjimo sutrikimas, juo serga apie 0,9% žmonių populiacijos t.y. beveik 80 mln. žmonių visame pasaulyje. Pacientai turintys ET jaučia nevalingą drebėjimą (tremorą) rankose, galvoje, žandikaulyje, balse ar kitose kūno vietose.
Tremoras paprastai labiausiai pastebimas ištiesus rankas ar atliekant smulkius plaštakų judesius, tokius kaip puodelio, šaukšto laikymas ar rašymas, o dažniausiai nurimsta rankas/plaštakas visiškai atpalaidavus pvz. jas padėjus ant kelių.
Esencialinio tremoro atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau paveldimumas yra pastebimas pusei sergančiųjų šia liga. Apie 56% sergančiųjų yra vyrai. Susirgimas ET auga su amžiumi ir daugiau nei 4% populiacijos suserga šia liga apie 40-ius gyvenimo metus. 6-9% žmonių, sergančių ET yra tarp 50-80 metų, bet šie skaičiai toliau didėja, nors pasitaiko vis daugiau atvejų, kai ET suserga paaugliai ar vaikai.
Patarimai Tėvams
- Mama ir tėti, aš noriu būti myluojamas, bučiuojamas, nešiojamas, man čia viskas nauja. Man reikia jūsų artumo, tai leidžia jaustis saugiam.
- Mama ir tėti, gulėti ant pilvuko man tikrai nelengva, bet po truputį, su pertraukėlėmis, paguldykit ir pagirkit mane. Pasakykit, koks (-ia) aš šaunuolis (-ė)!
Kūdikio Motorinė Raida Pagal Mėnesius
Kūdikio raida jums turi būti kaip gairė ar paruoštukė, padedanti suprasti, ką mažylis turi daryti tam tikru laikotarpiu. Praktiškai būna kitaip nei rašoma vadovėliuose, visi vaikai skirtingi - vieni tam tikrus dalykus pradeda daryti anksčiau, kiti vėliau, todėl siūlyčiau nesijaudinti.
1 Mėnuo
- Šiuo laikotarpiu vyrauja fiziologinė fleksinė kūno padėtis - tai normalus padidėjęs lenkiamųjų raumenų tonusas.
- Dominuoja tokie refleksai: Galanto, asimetrinis toninis kaklo, Babinskio, Moro, ieškojimo, Babkino, griebimo, automatinio ėjimo, šliaužimo ir kt.
- Naujagimio stuburas yra išgaubtos C raidės formos. Dėl to labiau dominuoja asimetriniai kūno judesiai.
3 Mėnesiai
- 3 mėn. kūdikiui susiformuoja kūno vidurio linija.
- Sodinant kūdikis bando kelti galvą, tačiau priekiniai kaklo ir liemens raumenys yra netvirti, todėl judesio metu galva lošiasi atgal.
4 Mėnesiai
- Šiuo laikotarpiu kūdikis tampa vis aktyvesnis, jo judesiai koordinuoti.
- Mažylio burnytė šiuo laikotarpiu tampa pagrindiniu pažinimo šaltiniu.
- Sodinamas už rankyčių kūdikis kelia galvą viso judesio metu.
5 Mėnesiai
- Pakankamai susiformavusi abiejų kūno pusių judesių koordinacija, taip pat vystosi atskiri kūno judesiai.
- Aktyvėja kūdikio stambioji viršutinių galūnių motorika, smulkioji motorika dar tik pradeda lavėti.
- Taip pat tobulėja apatinių galūnių judesiai - šie tikslesni, aktyvesni ir koordinuotesni.
6 Mėnesiai
- Kūdikį sodinant už rankyčių šis stipriai įsikimba, aktyviai lenkia ir kelia galvą bei lenkia galūnes viso judesio metu.
- Dėl susiformavusio liemens stabilumo kūdikis visiškai kontroliuoja galvą.
- Mažylis jau geba gulėdamas ant pilvo sulenkti kojas per klubų sąnarius ir pakelti dubenį nuo pagrindo (kilnoja užpakaliuką).
7 Mėnesiai
- 6 mėn. kūdikis jau turėtų sėdėti savarankiškai, nugara būna gana tiesi, nes šlaunų tiesiamieji raumenys stabilizuoja dubenį, todėl kūdikio liemuo išsitiesia.
- Kūdikis remiasi rankomis ir sėdėdamas išlaiko pusiausvyrą.
- 7 mėn. kūdikis gali bandyti šliaužti.
8 Mėnesiai
- Kūdikis darosi vis labiau nepriklausomas tyrinėtojas ir ieškotojas.
- Kūdikis labai domisi žaislais, smulkiais daiktais.
- Jeigu kūdikis, būdamas 8 mėn., nešliaužioja, pirmiausia reikėtų jį pamokyti.
9 Mėnesiai
- Apsauginė atramos reakcija sėdint (atgal) jau susiformavusi, kitaip tariant, atsirado pusiausvyra sėdint.
- Dėl tvirtos liemens kontrolės ir pakankamai sustiprėjusių liemens raumenų kūdikis gali nesunkiai keisti sėdėjimo padėtis.
- Kai kurie mažyliai įsikibę į baldus gali bandyti atsistoti iš keturpėsčios padėties.
10 Mėnesių
- Būdinga 10 mėn. kūdikiams W sėdėjimo padėtis. Tokioje padėtyje dažniausiai sėdi žemą raumenų tonusą turintys kūdikiai.
- Jeigu vaikas dar neropoja, nereikėtų skatinti jo stovėti ar vedžioti stačiomis, nes tai gali jį suklaidinti.
- Mažylis sėdi savarankiškai įvairiausiomis pozomis.
11-12 Mėnesių
- Mažyliui lipimas tampa mėgstamiausiu užsiėmimu.
- Ropojimas išlieka pagrindiniu judėjimo būdu, tačiau kūdikis vis dažniau pakeičia jį ėjimu.
- Dauguma mažylių jau eina savarankiškai.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
- Kiaušidžių skausmas nėštumo metu: kaip atpažinti ir veiksmingai palengvinti
- Jolanta Blažytė: Įkvepianti Biografija ir Įdomiausi Faktai apie Jos Gyvenimą