Coliukai, mažučiai, kruopytės… Tai savo per anksti gimusius vaikučius vadina tėvai, tą akimirką melsdami vieno - sveikatos ir stiprybės. Apie tokius vaikučius kalbamės su LSMU Kauno klinikų Naujagimių patologijos skyriaus vedėja doc.
Neišnešiotumo Priežastys ir Klasifikacija
Naujagimis turi gimti 40 sav. Viena priežasčių, kodėl vaikučiai gimsta anksčiau, - kokia nors mamos infekcija. Hemolizė (kraujo liga), gimdos anomalijos, daugiavaisis ar labai dažnas nėštumas, paties vaisiaus įgimtos ligos, mamos patirta trauma taip pat sukelia priešlaikį gimdymą.
Ne visi anksčiau laiko gimę vaikučiai kelia didžiulį nerimą mamoms ir medikams. Labiausiai rūpintis reikia neišnešiotukams, gimusiems 22-27 sav. Jie medikų skirstomi į kelias grupes: ypač mažo svorio, mažo ir labai nesubrendę. Kiti neišnešiotukai yra kelių grupių: 28-31 sav., 32-34 sav. ir 35-36 sav. Šie gana stiprūs ir gali būti prižiūrimi visose ligoninėse, nes labai daug sveikatos bėdų neturi.
Neišnešiotų Naujagimių Ypatybės
Neišnešioti naujagimiai dažniausiai būna su „kailiuku”, t. y. ryškiais plaukeliais (lanugo). Tai nebaisu - gan greitai nusitrina. Vaikučiai atrodo raukšlėti tarsi seniukai, nes jų mažesnis poodinis sluoksnis. Jų krūtelės neryškios, kartais net nesimato aureolių spalvos ir „kalvelės”. Būna, kad mergaičių didžiosios lyties lūpos nedengia mažųjų, o berniukų kiaušinėliai dar nenusileidę į mašnelę.
Ausytės taip pat kitokios, nei laiku gimusių naujagimių: lygios, be gilių vagų ir kraštelių, nes dar nesusiformavusios kremzlytės. Šiems vaikučiams naujagimių gelta užtrunka, nes nebrandžioms kepenims sunku perdirbti hemoglobiną (paprastai gelta praeina per 1-2 sav., o neišnešiotukams ji gali užsitęsti iki 1,5 mėn.). Tačiau ilgainiui kepenys atlieka savo darbą. Tik kartais joms reikia padėti - įjungti fototerapijos lempą, kad sumažėtų bilirubino.
Amžiaus Korekcija
Neišnešioto naujagimio amžius koreguojamas. Jei gimė 26 sav., vadinasi, iš tiesų tikras naujagimis bus sulaukęs 14 sav. O mamos neretai nuogąstauja, kodėl jos 2 mėn. vaikelis dar nedaro to, ką sugeba draugės kūdikėlis.
Neišnešiotų Kūdikių Priežiūra
Neišnešioti naujagimiai slaugomi atskiroje palatoje, be mamos. Čia jie įkurdinami specialiuose „nameliuose”, kuriuose palaikoma reikiama temperatūra. Nuolat budinčios seselės akylai stebi širdutės, plačiukų veiklos rodmenis, kuriuos į aparatą perduoda prie kojytės pritvirtintas laidelis. Pagydyti ir sustiprėję naujagimiai perkeliami į mamos palatą. Tada kartais… nustoja valgyti.
Mama teigia dariusi kaip seselė… Taip atrodo tik jai pačiai. Iš susijaudinimo dreba rankos arba pervertina vaikelio jėgas ir per retai leidžia pailsėti, tad valgydamas pervargsta, į plaučiukus įtraukia pienuko. Juk neišnešiotukams neretai per sunku ir valgyti, ir kvėpuoti - nemoka to daryti vienu metu. Atkritę neišnešiotukai iš mamos palatos vėl perkeliami pas savo „kolegas”. Mama puola į ašaras…
Kvėpavimo Sistema ir Maitinimas
Neišnešiotų kūdikių kvėpavimo sistema neretai būna dar nesubrendusi, nes trūksta fermento suprektanto, kuris padeda išsiskleisti plaučiukams. Šis fermentas nustoja gamintis apie 32 nėštumo savaitę. Tad anksčiau gimę vaikučiai stokoja šios medžiagos ir patys kvėpuoti negali. Jiems reikia padėti ir už juos ,,pakvėpuoti”, t. y. ventiliuoti plaučius.
Kai nespėja subręsti virškinimo sistema, naujagimiai patys negali pavalgyti, tad mamos pienuku ar mišinuku yra maitinami zondu (į skranduką kišamas per burnytę ar nosytę).
Galimos Sveikatos Problemos
Daliai ankstukų tenka kovoti su sunkiomis ligomis, kurios gali kartotis augant. Ligų maišelis. Besilaukiančiai medikei buvo aukštas kraujospūdis, preeklampsija ir reikėjo skubiai atlikti cezario pjūvį. Vaikelis pasaulį išvydo 25 sav., svėrė apie 680 g svorio.
Vaikelis net 3 sav. gulėjo Reanimacijos skyriuje - ventiliavo plaučiukus. Jo imunitetas blogas, tad užsikrėtė infekcija. To dar negana. Kaip ir nereto neišnešiotuko, kraujagyslės buvo trapios. Trūko viena galvos smegenyse, jose pradėjo kauptis kraujas (buvo net trečias kraujavimo laipsnis iš keturių galimų), plėstis smegenų skilveliai. Sutriko vaiko raida. Neurologai nusprendė į smegenis įdėti plonytį šuntą, kad skysčiai ištekėtų į pilvo ertmę (augant vaikui šiek tiek pavingiuotas „laidelis” išsitiesina ir jei nesiplečia skilveliai, keisti jo nereikia).
Atrodo, vienam vaikui bėdų užtektinai. Deja. Šio vaikučio nesubrendo ir akys, atsirado tinklainės liga - retinopatija, būdinga tik neišnešiotukams. Liga progresavo ir okulistas paskyrė vaistukų, operuoti nereikėjo.
Infekcijos
Paveldėjęs sifilį. Ši infekcija - viena iš dažnėjančių. Nors mamos liga išgydyta, kūdikis gali gimti prieš laiką. Mat kai kurios mamos organizmo reakcijos pakito visam laikui. Tai turi įtakos ir naujagimio sveikatai. Vienas naujagimis iš Klaipėdos krašto sirgo sifiliniu meningitu, kraujyje taip pat buvo pokyčių, nes mama per nėštumą buvo negydyta. Šiam berniukui net 21 d. reikėjo leisti penicilino. Po metų į Naujagimių patologijos skyrių pakliuvo ir jo sesė. Mergaitės sveikata buvo geresnės ir daug greičiau išvažiavo namo, nors gimė tokio pat amžiaus kaip brolis.
Maištavimas
Mergaitė gimė išnešiota, o brolis - tik 31 sav. Jis ir elgėsi gan „negražiai”. Iš pradžių pienuko jis gavo zondu. Paskui medikai nusprendė, kad užteks jam tinginiauti, ir kas antrą kartą maitino iš buteliuko. Tada jis pakėlė maištą - kategoriškai atsisakė valgyti. Pradėjo mėlti kūnelis (blogiau buvo pasisavinama deguonis).
„Ir ko tik nedarėme! Neišnešiotiems kūdikiams vėluoja širdy užsiverti botalo latakas, tad aptikome širdies ūžesį. Ištyrėme - širdelė sveika. Ieškojome infekcijos, mažakraujystės, kuri gali kilti, nes geležies atsargos susikaupia tik nėštumo pabaigoje. Bet vaikas - kaip uoga. Iš lovos grąžinome atgal į inkubatorių - gal vaikui šalta?” - medikus šokdinusį berniuką prisimena gydytoja J.Buinauskienė.
Slauga ar Gydymas?
„Patebėjau, kad dauguma šiuolaikinių mamų nesijaučia galinčios kuo nors padėti sergančiam vaikui, greitai kreipiasi į gydytoją pagalbos. Tačiau kalbant apie infekcines ligas visada reikia pagalvoti apie tris dalykus: ligą sukeliančius mikrobus, jiems jautrų individą ir aplinką, kurioje jie atsiduria,“ - pasakoja gyd. E. Rudzikienė.
Daugelis tėvų pastebi, kad vaikai pradeda sirgti tik pradėję lankyti darželį. Tada kaltinami virusai ir bakterijos, kuriais vaikai tarpusavyje dalinasi. Vaiko imunitetas yra nebrandus, nes namuose daugiausia susidurdavo su naminiais mikrobais, o vaikų kolektyve tenka susidurti su svetimomis bakterijomis, kurios dažnai būna „patreniruotos“ antibiotikų ir mutavę taip, kad įgiję atsparumą įprastiniams vaistams.
Žmogaus imunitetas vystosi kontaktuodamas su daugybe skirtingų bakterijų, virusų, baltymų. Manoma, kad viena iš alergijų plitimo priežasčių yra per didelė švara. Imunitetas nebeturi su kuo kovoti, todėl nusprendžia kovoti su nepavojingais baltymais, kaip žemės riešutai ar kiaušinis.
Nerimas, įtampa, stresas, netinkamas maistas, socialinės problemos - silpnina mūsų imunitetą. Atsiskyrimas nuo mamos yra labai didelis stresas vaikui, dar pridėkime darželio vaikų kivirčus, netinkamą maistą, mamos nerimą - tereikia paprasto viruso ir vaikas suserga, - teigia specialistė.
Ką galima daryti namie?
Kaip mama ar tėtis gali padėti sergančiam vaikui? Gydytoja pataria prisiminti tokius paprastus dalykus kaip:
- būti šalia - taip mažėja vaiko streso lygis, mažėja antikščių ir kortikotropinės ašies dirginimas;
- vaiką raminti - taip mažėja alfa simpatinės nervų sistemos aktyvumas, mažėja uždegimas;
- prisiglausti, glostyti - vaikui didėja oksitocino kiekis, gerėja adaptacija);
- duoti atsigerti - valosi toksinai, palaikomas cirkuliuojančio kraujo kieks, geriau veikia vaistai;
- duoti lengvo maisto. Skysta, neapkraunanti žarnyno dieta neeikvoja energijos virškinimui, o visa skirama kovai su liga, gerėja adaptacija, detoksikavimas.
- duoti gerti arbatų, užpilų;
- padaryti eterinių aliejų garų inhaliacijas, įtrinimus, kompresus. Paprasti dalykai gali būti labai svarbūs.
Kodėl verta rinktis natūralias priemones?
Dauguma įprastinių cheminių vaistų turi amžiaus apribojimą. Juos draudžiama naudoti iki metų, iki 3 metų, iki 12 metų. Anot E. Navardauskaitė-Rudzikienės, tokiais atvejais priimtina išeitis - natūralios priemonės kaip eteriniai aliejai.
„Įkvėpus eteriniai aliejai pasiekia smegenis per 22 sekundes. Patepus vietiškai- per 2 minutes bus kraujotakoje, per 20 minučių pasieks kiekvieną organizmo ląstelę. Oda turi riebalinį sluoksnį, todėl eteriniai aliejai gerai prasiskverbia į poodinį sluoksnį, į audinių skystį, limfą ir kraują. Su krauju išnešiojami po visą kūną, paveikia centrines funkcijas. Poveikis greitas, bet ilgalaikis“, - teigia šeimos gydytoja, taikanti endobiogenikos, integruotos fiziologijos, klinikinė fitoterapijos, gemoterapijos ir aromaterapijos principus.
Eteriniai aliejai gali būti tikri pagalbininkai, jei pasirenkama tinkama koncentracija ir tinkamas vartojimo būdas. Visada geriausia pradėti nuo saugiausio būdo ir mažiausios veikiančios koncentracijos. Lietuvių aromaterapinių preparatų gamintojos „You&Oil KIDS” linijoje galima rasti aliejų mišinius vaikų karščiavimui, peršalimui, kosuliui, slogai ir gerklės skausmui, imunitetui stiprinti, mikrobams naikinti, miegui gerinti ir nerimui malšinti.
„Labai svarbios ir saugumo priemonės: vaikams negalima eterinių aliejų vartoti į vidų, pavyzdžiui, gerti. Kūdikiams negalima eterinių aliejų naudoti į nosį ar prie nosies.
Karščiavimas
Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. „Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas.
Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Kartais netgi tėvai pajuokauja, kad kai buvo temperatūra, buvo labai blogai, o jai nukritus - vaikas namus griauna. Tai vienas dažniausių karščiavimo atveju ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.
Pagrindiniai dalykai, ką reikia daryti karščiuojant vaikui:
- Ramybė. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
- Skysčiai. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį (žr.lentelėje).
Žemiau esančioje lentelėje parodyta kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių kiekis (ml) |
|---|---|
| 12 | 1100 |
| 13 | 1150 |
Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui pvz. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Tai reiškia jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C. Jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)). Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x3 lygu 720 ml ). Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje karščiavimas gali būti geras ir blogas. „Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra labai aukštai nepakyla, o skyrus vaistus nuo karščiavimo ji greitai nukreNta ir vaikas tada jaučiasi gerai. „Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
Kvėpavimo Sutrikimo Sindromas (KSS)
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS.
Tam, kad naujagimis galėtų savarankiškai kvėpuoti, jo plaučiai turi būti ne tik pakankamai išsivystę, bet ir subrendę. Kvėpavimo funkciją plaučiai gali atlikti jau nuo 22-24 nėštumo savaitės, tačiau tuo metu dar nebūna iki galo susiformavę smulkūs kvėpavimo takai ir alveolės (alveolės - plonasienės oro pūslelės, į kurias patenka įkvepiamas oras). Maža to, kvėpavimo takų epitelio ląstelės nepagamina specialios medžiagos - surfaktanto (tai riebalų ir baltymų kompleksas), neleidžiančio plaučių alveolėms subliūkšti. Surfaktanto ankstuko organizme pakankamai būna tik apie 34-35 nėštumo savaitę.
Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba. Naujagimis bando kvėpuoti pats, tačiau labai dažnai ir apsunkintai, įtraukdamas krūtinkaulį ir tarpšonkaulinius raumenis. Mažylis dejuoja, jam juda nosies sparneliai.
Gydymo Būdai
Kvėpavimo sutrikimo sindromu sergančiam naujagimiui papildomai skiriama deguonies, kuris, sumaišytas su kambario oru, gali būti tiekiamas įvairiais būdais: tiesiog į inkubatorių, pro kaukę, pro nosies kaniules (mažyčius ūsiukus). Jei papildomo deguonies nepakanka, kvėpavimo takuose sudaromas nuolatinis teigiamas slėgis. Tai daroma per nosį įkišus specialias kaniules (ūsiukus). Jei mažylio kvėpavimas yra ypač apsunkintas ir CPAP gydymas neefektyvus, tada į vaikučio trachėją įkišamas specialus vamzdelis. Tai - dirbtinis kvėpavimas: naujagimis prijungiamas prie aparato, kuris iš dalies arba visiškai pakeičia mažylio kvėpavimą. Dirbtinis kvėpavimas gali būti taikomas nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Iki tol, kol naujagimis būna pasiruošęs kvėpuoti pats.
Pačiais sunkiausiais atvejais, dažniausiai, kai naujagimiui tenka įkišti vamzdelį į trachėją, kartu į plaučius sušvirkščiamas dirbtinis surfaktantas. Tai ne taip seniai atrastas preparatas, kuris padeda plaučiams išsiskleisti. Mažyliui tampa ne tik lengviau įkvėpti, bet kartu paskatinamas ir sužadinamas savarankiškas kvėpavimas. Ypač mažos kūno masės naujagimiams (mažesniems nei 1000 gramų) surfaktantas dažniausiai sušvirkščiamas dar gimdykloje.
Sunkiausia būna pirmąsias 3-4 dienas. Vėliau plaučiai pradeda geriau kvėpuoti, sumažėja papildomo deguonies poreikis.
Apnėjos
Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. O galiausiai išnyksta. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Gimusiems 32-33 sav. naujagimiams būna 14 proc., 30-31 sav. - 50 proc, o 28 sav. ir mažiau - 85-100 proc.
Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs. Todėl būdingas nereguliarus kvėpavimas: kartais jie kvėpuoja greičiau, kartais - lėčiau. Tarp kvėpavimo judesių gali būti trumpalaikiai (trunkantys keletą sekundžių) kvėpavimo sustojimai. Tai yra normalu. Tačiau, jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija). Tokia būklė ir yra vadinama neišnešiotų naujagimių apnėja.
Apnėjos, atsiradusios dėl kvėpavimo centro nesubrendimo, vadinamos centrinėmis. Tačiau nustoti kvėpuoti mažylis gali ir dėl minkštų bei nestabilių neišnešioto naujagimio kvėpavimo takų užsivėrimo (užsikišimo).
Įvykus apnėjai vaiko kūnas tampa blyškus ir suglebęs, aplink lūpas oda tampa melsva. Dažniausiai kvėpavimas atsistato savaime, tačiau kartais tenka jį vienaip ar kitaip skatinti: paglostyti naujagimio nugarą, paplekšnoti per padukus ar tiesiog pajudinti lovelę.
Apnėjų Gydymas
Apnėjoms gydyti, skatinant naujagimio kvėpavimo centrą, skiriamas medikamentas kofeinas, kuris gali būti vartojamas per burną arba suleidžiant į veną. teigiamas slėgis kvėpavimo takuose (CPAP), kuris sudaromas pro į nosį įkištas kaniules. Kartais, kai apnėjos būna gilios ir dažnos, naujagimį tenka prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato.
Apnėjų profilaktikai rekomenduojamas kengūros metodas, naudojami specialūs čiužinėliai, padedantys apsaugoti nuo kvėpavimo sustojimo (nustojus kvėpuoti, įsijungia garsinis signalas).
Cianozė
Ankstukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Nesvarbu, kaip šilta būtų kambaryje, kūdikiai aplinkos temperatūrą jaučia žymiai vėsesnę, nei suaugusieji. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze, kurią sukelia nebrandi kraujotakos kontrolės sistema. Ji (periferinė cianozė) dėl lėtos kraujotakos gali būti įgimta. Paprastai tai nėra problema.
Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę.
Naujagimių infekcija
Naujagimių infekcija dažniausiai neturi būdingos klinikos, gali būti įvairiausių negalavimo požymių: pilkšva ar tarsi marmuras odos spalva, padažnėjęs, apsunkintas kvėpavimas arba kvėpavimo sustojimai (apnėja), dažnas pulsas, padidėjusios kepenys ir blužnis, išsipūtęs pilvas, maisto atpylinėjimas ar vėmimas, neramumas arba vangumas, traukuliai ir kt.
Infekcijos skirstomos į dvi grupes: ankstyvąją ir vėlyvąją. Ankstyvosios, kuriomis užsikrečiama mamos įsčiose ar gimstant, požymiai išryškėja per pirmąsias 48-72 gyvenimo valandas. Jeigu infekcijos požymiai pasireiškia anksti, būklė vadinama ankstyvuoju naujagimių sepsiu. Tokios naujagimio infekcijos šaltinis yra pati mama ir dažniausios bakterijos - žarnyno lazdelė (E. Coli), beta grupės...
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
- Neįtikėtinos Vilkų Pasakos ir Faktai Vaikams – Atrask Stebuklingą Pasaulį!
- Neįtikėtini vieno kąsnio užkandžiai vaikams – greiti ir skanūs receptai