Alergija augintiniams yra antroje vietoje pagal dažniausiai pasireiškiančias alergijas Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau-JAV). Įsijautrinimas katėms ir šunims yra vienas svarbiausių astmos išsivystymo rizikos veiksnių. Pusę astma sergančių vaikų yra alergiški katėms ir kiek mažiau - apie 40 proc. - šunims.
Dažniausiai vyraujanti nuomonė, kad žmogus alergiškas katės ar šuns kailiui yra neteisinga. Baltymai - alergenai - žmonėms sukeliantys reakcijas, randami šuns ir katės šlapime, seilėse ar negyvose odos ląstelėse - pleiskanose (epitelis). Alergenai prikimba prie augintinio plaukų, kailio ar pleiskanų ir taip išnešiojami po namus. Be viso to, jie lengvai prisikabina prie žmogaus drabužių, plaukų. Būtent tai lemia didelį ir labai sunkiai kontroliuojamą kačių ir šunų alergenų pasklidimą ne tik namų aplinkoje, bet ir viešosiose vietose.
Išsamūs alergenų paplitimo ir poveikio tyrimai atskleidžia, kad augintinių alergenai plačiai pasklidę mokyklose, vaikų priežiūros centruose, darželiuose, viešajame transporte, ligoninėse, kt.
Alergijos mechanizmas
Alergija katėms ir šunims, kaip daugeliu kitų alergijų sukėlėjų atvejų, išsivysto dėl neįprastos imuninės sistemos reakcijos į įprastai nepavojingas medžiagas - katės ir šuns išskiriamus baltymus. Stengdamasi apsaugoti organizmą katei ir/ar šuniui alergiškų žmonių imuninė sistema gamina alergenui specifinius imunoglobulinu E (toliau - s IgE). Pastarieji organizme įjungia mechanizmus išprovokuojančius specifines imunines ląsteles išskirti chemines medžiagas į kraują kovai su alergenu.
Iš daugybės jau atrastų ir dar nežinomų baltymų apibūdinti ir šiuo metu žinomi, pagrindiniai kliniškai reikšmingi katės bei šuns komponentai pateikti lentelėje.
| Alergeno komponentas | Šaltinis | Klinikinė reikšmė |
|---|---|---|
| Fel d 1 (uteroglobinas) | Katės seilių liaukos ir odos ląstelės | Pagrindinis katės alergenas, nustatomas 80-90% katei alergiškų pacientų serume. |
| Can f 1 (lipokalinas) | Šuns seilių liaukos ir pleiskanos | Kryžmiškai reaguojantis su Fel d 4, svarbus diagnostikai. |
| Can f 5 (prostatos kalkreinas) | Šunų šlapimas (patinų) | Alergines reakcijas provokuoja tik vyriškos lyties šunys. |
| Fel d 2, Can f 3 (serumo albuminai) | Katės ir šuns seilės bei pleiskanos | Kryžmiškai reaguojantys baltymai, svarbūs 35% šuniui alergiškų ir 15-25% katei alergiškų. |
Šaltinis: Aalberse R. C, Agache I, Asero R, Ballmer-Weber B et al. MOLECULAR ALLERGOLOGY. User‘s guide.
Kryžminės reakcijos
Tuomet, kai atliekamas alergenų tyrimas, būtina atsižvelgti į tai, kad kai kurių alergenų baltymų šeimų atstovai dėl savo panašios struktūros yra kryžmiškai reaguojantys baltymai. Pavyzdžiui, kryžmiškai reaguojantys šuns ir katės serumo albuminai gali nulemti tai, kad asmuo įsijautrinęs būtent šioms molekulėms, simptomus jaus tiek po kontakto su šunimi, tiek po kontakto su kate. Tačiau tai nėra taisyklė - IgE kryžminės reakcijos ne visuomet pasireiškia vadinama „kryžmine klinikine išraiška“, t.y. Taigi, vien tik alergija katei arba alergija šunims ne visuomet tuo apsiriboja. Šias dvi alergijas neretai tenka vertinti kartu, nes jos susijusios dėl esamų panašių ar beveik identiškų baltymų.
Lipokalinai yra pati svarbiausia kryžmiškai reaguojančių katės ir šuns alergenų baltymų šeima. Tos pačios šeimos baltymai daugiau ar mažiau kryžmiškai reaguoja, todėl asmuo įsijautrinęs šuns komponentui Can f 1 taip pat reaguos ir į katės alergenų komponentą iš tos pačios šeimos Fel d 4. Būtent todėl alerginių ligų diagnostikoje molekulinė alergologija yra ypatingai svarbus diagnostinis įrankis, kurio pagalba galima nustatyti ar asmuo yra įsijautrinęs kryžmiškai reaguojantiems baltymams.
Alergijos simptomai
- Šuns ir katės alergenai gali išprovokuoti ne tik astmos priepuolius, bet ir yra alerginio rinito ar konjunktyvito paūmėjimo priežastis.
- Literatūros duomenis, 35 proc. atopiškų pacientų po kontakto su katės ar šuns alergenais pasireiškė alerginiai simptomai.
- Tokie požymiai kaip niežtintis bėrimas ir odos paraudimas po tiesioginio kontakto su gyvūnų taip pat tikėtini, tačiau labai retai pasitaikantys.
- Literatūros duomenimis bei klinikiniais tyrimais įrodyta, kad astma sergantiems asmenims šie naminiai gyvūnėliai gali išprovokuoti ligos paūmėjimą.
- Šie minėti nosies ir akių simptomai pasireiškia minučių eigoje po kontakto su alergenu. Jei jautrumas kiek mažesnis, simptomai gali išryškėti ir valandų bėgyje.
Alergija naminiams gyvūnams gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniausiai simptomai kurie pasireiškia po kontakto su šunimis ar katėmis, arba būnant toje aplinkoje. Įprastai atsiranda vadinamos alerginės slogos simptomai: pradeda raudonuoti akys, niežėti nosis, prasideda kosulys, čiaudulys, nosies užgulimas. Tačiau būna ir kitokių atvejų - pavyzdžiui, gyvūnas žmogui palaižo ranką ir toje vietoje atsiranda raudonas niežtintis bėrimas, panašus į dilgėlinę. Labai retai gali įvykti anafilaksinis šokas, kai gyvūnas įkanda.
Diagnostika
Laboratorinių tyrimų rezultatai visuomet derinami su klinikiniais simptomais, kuriuos įvertina gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gyvos konsultacijos metu. Ištirti alergenus iki molekulinio lygmens ypatingai svarbu ne tik norint kontroliuoti alergijos simptomus, bet ir paskiriant gydymą - alergenų specifine imunoterapija, kuri ne tik sumažina simptomų pasireiškimą (gydymo metu), tačiau veikia ir alergijos atsiradimo priežastį.
Jei norite sužinoti, ar nesate alergiški šunims, rekomenduojama atlikti odos arba kraujo tyrimus. Neretai paaiškėja, kad alergija pasireiškia visai ne šunims, bet kitiems alergenams (pavyzdžiui, pelėsiui ar žiedadulkėms). Kilus įtarimams, visuomet geriausia kreiptis į gydytoją specialistą - alergologą, kuris patikimiausiai nustatys tikslią alergijos priežastį. Alergija patvirtinama labai paprastais metodais - alergenai yra užlašinami ant odos, ir jau po 15 minučių yra rezultatas. Tuomet ir pats žmogus mato, kiek tas gyvūnas jam yra kenksmingas.
Gydymas ir prevencija
Pats efektyviausias alergijos naminiams gyvūnėliams gydymo būdas - vengti kontakto su jais. Tačiau neretai to išvengti neįmanoma. Tokiu atveju simptomams kontroliuoti gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gali paskirti medikamentinį simptominį gydymą. Tačiau medikamentiniai vaistai yra laikinas sprendimas, kuris neveikia alergijos priežasties.
Alergiją įkvepiamiems alergenams galima išgydyti taikant alergenui specifinę imunoterapiją, įskaitant ir alergiją katei ar šuniui. Tai vienintelis alergijos gydymo metodas, veikiantis ligos priežastį ir galintis pakeisti natūralią ligos eigą. Taikant imunoterapiją, organizmas yra „pripratinamas“ prie tam tikro alergeno ir alerginiai simptomai išnyksta arba smarkiai sumažėja bei užkertamas kelias ligos progresavimui.
Tokiu atveju, jei planuojate įsigyti augintinį, pasidomėkite, kokie šunys yra laikomi hipoalerginiais, ir rinkitės nedidelių veislių šunį; Nuo pat mažų dienų pratinkite šunį prie jo guolio. Dauguma šunų augintojų pratina šunis prie narvo - jei tai atliekama tinkamai, narvas tampa ta vieta, kurioje šuo jaučiasi saugiai. Taigi, čia šuo galės miegoti ir naktį; Su augintiniu žaiskite lauke, bet ne namuose - tokiu atveju pasklis mažiau alergenų; Paglostę augintinį kruopščiai nusiplaukite rankas; Maudykite šunį kartą per savaitę. Tai padės pašalinti negyvus plaukus ir pleiskanas. Vis dėlto, svarbu parinkti tinkamą šampūną - jo sudėtis turi būti kuo natūralesnė ir nedirginanti augintinio odos; Atsisakykite kilimų ir kiliminių dangų. Niekam ne paslaptis, kad tokia danga sukaupia gausybę alergenų, kuriuos pašalinti praktiškai neįmanoma (net ir tada, jei kilimai yra kruopščiai prižiūrimi); Alergiški žmonės valyti namus turėtų dažniau. Kuo dažniau bus siurbiamos ir plaunamos grindys, tuo mažiau alergenų liks namuose; Įsirenkite gerą oro filtrą: tinkama oro cirkuliacija užtikrins, kad namuose oras bus visada šviežias; Nuo pat vaikystės nubrėžkite šuniui ribas - jis turi žinoti, kas jam yra leistina, o kas - ne. Neleiskite augintiniui lipti ant lovos, sofos, krėslų, ir t.t.; Automobilyje naudokite specialų apklotą, ant kurio šuo galės gulėti; Pasikonsultuokite su savo gydytoju dėl galimo alergijos slopinimo ar gydymo.
Visgi, tai nėra riba, mat gali būti ir taip, kad vyresnis žmogus staiga tampa alergiškas, net jei be jokių simptomų augintinį turėjo 10 metų. Alergijos skiriasi ir savo stiprumu, tad kiekvienam simptomai gali pasireikšti visai skirtingai. Vieniems labai nežymūs simptomai pasireiškia tik po ilgo ir glaudaus kontakto su gyvūnu, kitiems užtenka to, kad šalia esantis žmogus laiko gyvūną ir ant savo rūbų turi to gyvūno alergenų - net po tokio nežymaus kontakto prasideda stiprūs alerginiai simptomai, pavyzdžiui, astmos priepuolis. Dažnai klaidingai manoma, kad kuo labiau teigiamas alerginis tyrimas, tai yra aukštesnė kraujo tyrimo klasė ar labiau paraudusi odos dūrio vietoje su alergenu, tuo stipresni simptomai pasireikš.
„Labiau“ teigiamas tyrimo atsakymas rodo tik didesnę tikimybę, kad po kontakto su alergenu pasireikš simptomai, tačiau nenusako, kokio stiprumo simptomai vargins. Pasitaiko situacijų, kai stebimi teigiami alerginiai testai, tačiau po kontakto su alergenu simptomai nepasireiškia - tai besimptomė sensibilizacija. Alergija nustatoma tik tada, kai tyrimai rodo sensibilizaciją ir po kontakto su sensibilizaciją sukėlusiu alergenu pasireiškia būdingi simptomai.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
- Naujagimio Gyvenamosios Vietos Deklaravimas: Pilnas Vadovas, Kurio Negalite Praleisti!
- Kaip išrinkti geriausią gertuvę vaikui: patarimai ir apžvalga