Alergija - tai imuninės sistemos padidinto jautrumo reakcija į tam tikrą alergeną - išorės dirgiklį. Imuninė sistema mums pasitarnauja kovodama su bakterijomis, virusais, grybeliais ir kitais pavojingais mikrobais, patekusiais į organizmą. Pastaraisiais dešimtmečiais alergijų mastai sparčiai didėja, o vaikystėje ši problema yra ypač dažna ir jautri.
Alergijos ypatumai kūdikiams
Alergija maisto produktams dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams. Taip yra dėl to, kad jų virškinimo sistema ir imuninė sistema nėra išsivysčiusios. Yra žinoma atvejų, kai būtina atkreipti dėmesį į padidėjusią maisto alergijos riziką ir siekti ją sumažinti.
Pagrindiniai ankstyvojo gyvenimo etapo požymiai
- Virškinimo sutrikimai, pasireiškiantys kaip maisto atpylimas.
- Viduriavimas.
- Stiprūs diegliai.
Šie požymiai būdingi apie 60 proc. kūdikių. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais apsilankymai pas gydytoją beveik 50 proc.
Paveldimumo įtaka alergijoms
Alergija maisto produktams labai dažnai paveldima iš tėvų. Padidėjusią alergijos riziką maisto produktams turi vaikai, kurių vienas iš tėvų arba brolių ar seserų yra alergiškas (tai gali būti įvairūs požymiai ir priežastys). Jei abu tėvai yra alergiški, tikėtina, kad alergijos rizika vaikui sieks net 40-60 proc.
Šiuolaikinė genetika atsako į šį klausimą teigiamai, bet paveldėjimo mechanizmai nėra galutinai aiškūs. Iki šiol žinoma, kad alerginės ligos perduodamos šeimose. Apie 60-70 proc. sergančių alergija žmonių tarp artimesnių ar tolimesnių giminaičių turi sergančių bronchine astma, šienlige, maistine ar odos alergija.
Paveldimumo reikšmę alerginėms ligoms rodo mokslinių tyrimų rezultatai. Iš vaikų, kurių tėvai nesirgo alergija, 20 proc. gali susirgti alergine liga. Jeigu nors vienas iš tėvų serga, pavojus vaikams padidėja iki 50 proc. O jeigu alergijos požymių turi abu tėvai, tuomet gali susirgti 70 proc.
Alerginė liga vaikams nebūtinai pasireiškia tais pačiais požymiais kaip tėvams ar seneliams: vieni gali sirgti bronchine astma, kiti šienlige ar odos alergija. Alergijos požymiai sergantiems vaikams gali keistis. Pavyzdžiui, kūdikis serga egzema, vėliau jam atsiranda astma, o egzemos požymiai išnyksta. Taigi alerginių ligų paveldėjimas nereiškia, jog šeimoje sergama ta pačia liga, taip pat ir to, kad alerginis procesas gyvenimo eigoje nesikeičia.
Rizikos veiksniai
Alergijos rizika padidėja, jei kūdikis gimsta po cezario pjūvio, jeigu pirmaisiais gyvenimo metais gėrė antibiotikų arba šeima gyvena užterštoje aplinkoje (pavyzdžiui, kuris nors iš artimųjų rūko). Po cezario pjūvio naujagimis patenka į kitokią aplinką negu tuo atveju, kai gimdymas vyksta natūraliai, todėl kūdikio, gimusio, atlikus cezario pjūvį, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais gali būti kitokia žarnyno mikroflora.
Palaipsniui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mažylio virškinimo sistemoje apsigyvena reikiamos bakterijos, kurios teigiamai veikia virškinimo sistemą, taip pat imuninę sistemą.
Mitybos svarba
Motinos pienas - geriausias maistas kūdikiui, todėl rekomenduojama mažylį žindyti pirmuosius 4 mėnesius, papildomai nemaitinant jo kitokiu maistu ir neduodant jokių kitų gėrimų. Nuo 4 mėnesių amžiaus į kūdikio mitybą patariama įtraukti papildomų maisto produktų.
Tuo atveju, jei nėra galimybių žindyti, kūdikiui būtina parinkti tinkamą mišinuką. Renkantis pieno mišinį, svarbu įvertinti, ar mažylis neturi padidėjusios alergijos rizikos, nes tokiu atveju, tinkamai pasirinkus pieno mišinį, sumažėja galimybė vystytis alergijai.
Šiuo atveju svarbu išsirinkti mišinį, į kurio sudėtį įeina specialiai apdoroti baltymai, t. y. iš dalies hidrolizuoti, su smulkiau skaldytais baltymais. Šie smulkiai suskaldyti baltymai mažiau provokuoja organizmo alergijos formavimąsi ir organizme skatina apsaugos susidarymą (toleranciją).
Atopija ir alergija
Bendrais bruožais atopija galima apibūdinti kaip tam tikrą įgimtą organizmo savybę, kai į įvairius maisto produktus, medžiagas bei dirginančius poveikius organizmas reaguoja alergine reakcija. Jeigu atopijos nėra, organizme šitie dirgikliai alerginės reakcijos nesukelia.
Reikia pažymėti, kad ir vaikui, turinčiam atopija, ne visada atsiranda alergijos požymių. Optimaliomis gyvenimo sąlygomis jis gali niekada nesusirgti alergine liga. Jeigu namuose, kur yra nuolatinis kontaktas su alergenais, gyvena du vaikai, tai alergine liga susirgs tas, kuris turi atopija. Kasdieninio gyvenimo pavyzdys- alergija gyvūnų plaukams. Vaikams, turintiems atopija, būtinai atsiras alergijos požymių nuo jų namuose gyvenančių katės ar šuns plaukų.
Atopijai būdingi požymiai
- Padidėjusi antikūnų gamyba (Ig E klasės) alergenams.
- Padidėjęs kai kurių organų jautrumas išoriniams dirgikliams. Pavyzdžiui, sergant astma padidėja bronchų jautrumas, kuris vadinamas hiperreaktyvumu. Vaikui, sergančiam atopine astma, jauminimalus alergenų (namų dulkės, erkutės, pelėsių sporos ar žiedadulkės) kiekis sukelia bronchų spazmų ir dusulio priepuolį.
- Būdingas padidėjęs gleivinių pralaidumas. Daug autorių teigia, kad atopijai būdingas pavėluotas apsauginių mechanizmų, ypač vietinių, subrendimas. Tai sukelia palankias sąlygas alergizacijai, kadangi iš organizmo blogiau eliminuojami alergenai ir mikroorganizmai.
Kodėl vaikų organizmas alergizuojasi anksti?
Kai kurie iš minėtų požymių yra būdingi ir atopijai. Mažo vaiko organizme fiziologinė disfunkcija sumuojasi su atopija. Toks organizmas alergizuojasi greičiau negu vyresniame amžiuje. Panagrinėkime nuodugniau, kaip tai vyksta.
Virškinimo trakto funkcija yra ne visai subrendusi, fermentų kiekis mažesnis negu vyresnių vaikų. Taigi maisto virškinimas dar yra nepilnavertis. Kūdikio svoris iki vienerių metų patrigubėja. Greitai didėjant svorio prieaugiui reikia daug daugiau maisto. Ne visai suvirškintas maistas ir jo apykaitos produktai gali būti alergenų šaltinis, juolab, kad virškinimo trakto gleivinė šiais vaiko metais yra pralaidesnė.
Paprastai virškinimo trakte baltymai suskaldomi į amino rūgštis, kurios per gleivinę rezorbuojasi l kraujotaką. Būtent iš šitų amino rūgščių organizmas gamina savo sudėtinius baltymus. Amino rūgštys nealergizuoja. Kūdikio gleivinė „praleidžia" ne tik amino rūgštis, bet ir polipeptidus, netgi baltymines daleles, kurios sukelia alerginę reakciją.
Maitinant naujagimį motinos pienu į organizmą patenkantys baltymai nėra svetimi ir nealergizuoja. Kai kurių mokslininkų nuomone, kuo anksčiau kūdikis pradedamas maitinti dirbtinai, tuo daugiau jo organizme atsiranda antikūnų pieno antigenams. Taigi kūdikių maitinimas motinos pienu užkerta kelią maisto alergijai.
Naujagimio kvėpavimo takų anatominiai ir fiziologiniai ypatumai yra palankūs alergizacijai. Per kvėpavimo takų gleivinę į organizmą patenka įvairūs inhaliaciniai alergenai. Naujagimis kvėpuoja dažnai, jo kvėpavimo takai siauri, gleivinė greitai patinsta, gaminasi daug sekreto, kuris sunkiai pasišalina, nes naujagimio refleksas silpnas. Iki 6 - 8 savaičių amžiaus naujagimio gleivinėje nėra imunoglobulino A, kuris reikalingas kovai su bakterijomis, virusais ir alergenais.
Čia pateikti pavyzdžiai rodo, kad mažų vaikų organizmo ypatumai sudaro palankią dirvą alerginei ligai vystytis.
Išorinės aplinkos veiksniai
Didžiausią poveikį turi alergenai - esantys ore, gaunami su maistu, vaistais, buityje naudojami cheminiai junginiai (skalbimo, valymo priemonės, kosmetika). Antroje vietoje yra dirginantys veiksniai, kurie pasunkina alerginės ligos eigą. Daugelis stebėjimų patvirtina, kad meteorologinės sąlygos - temperatūra, drėgmė, vėjo kryptis - taip pat turi įtakos alergine liga sergančiam žmogui. Žolių žydėjimo metu, esant šiltam ir sausam orui, didėja žiedadulkių kiekis. Aplinka, kurioje vaikas praleidžia daugiausia laiko, yra namai, jei ten daug alergenų ir dirginančių veiksnių, jo savijauta blogėja. Dėl to alerginės ligos priežasčių pirmiausia reikia ieškoti jo namuose.
Vegetacinės nervų sistemos įtaka
Pastebėta, kad atopines ligas lydi padidėjusi vegetacinės nervų sistemos įtampa. Reakcijos, kurias sukelia autonominė nervų sistema, t.y. prakaitavimas, padidėjęs žarnų, bronchų ir kraujagyslių lygiųjų raumenų tonusas, nepriklauso nuo mūsų valios. Vegetacinės nervų sistemos veiklai turi įtakos žmogaus nuotaika.
Pavyzdžiui, stresinėse situacijose žmogus smarkiai prakaituoja, šąla rankų, kojų pirštai, džiūsta burna. Tokios reakcijos vadinamos psichosomatinėmis. Jos vyksta tiek sveiko žmogaus organizme, tiek sergančio alergine liga. Susijaudinus pakinta vegetacinės nervų sistemos įtampa, pradeda ryškėti alerginės ligos klinika.
Vaiko ir jo aplinkos emocinė būklė lemia alerginės ligos sunkumą, recidyvų dažnį. Atidi, rūpestinga, rami tėvų globa sukelia vaikui saugumo jausmą, sumažina emocinę įtampą ir pašalina ligos paūmėjimą. Tačiau perdėtas tėvų rūpestingumas, nerimas, neryžtingumas persiduoda vaikui ir pablogina jo savijautą.
Pieno netoleravimas ir alergija pienui
Nuo pilvo dieglių iki vėmimo ir viduriavimo - pieno netoleravimo ir alergijos pienui simptomai labai panašūs. Kūdikiai gali būti alergiški pienui arba jo netoleruoti. Alergija pienui pasireiškia imunine organizmo reakcija į piene esantį vieną ar daugiau baltymų, o netoleravimo atveju imuninė sistema nedalyvauja. Netoleravimą sąlygoja organizmo negebėjimas susidoroti su tam tikromis piene esančiomis medžiagomis, tokiomis kaip laktozė.
Jeigu jūsų kūdikis alergiškas pienui, jis reaguos į mišinį karvės pieno pagrindu ir kartais, bet labai retai, į žindančios mamos pieną su jos suvalgytu maistu patekusius karvės pieno baltymus. Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra pilvo diegliai, vėmimas, viduriavimas, bėrimas, dilgėlinė, egzema ir apsunkintas kvėpavimas. Paprastai karvės pieno baltymui alergiški kūdikiai, alerginėmis reakcijomis reaguoja ir į ožkos arba avies pieną dėl juose yra panašių baltymų.
Diagnostika ir valdymas
Deja, nėra vieno diagnostinio testo nustatyti alergiją karvės pienui ir dažnai reikia testų derinio arba kelių maisto produktų eliminavimo iš kūdikio mitybos, pakartotinai juos įtraukiant ir stebint nepageidaujamas reakcijas. Pateikdami jūsų kūdikio sveikata besirūpinančiam gydytojui kuo daugiau informacijos apie savo kūdikio simptomus, galite paspartinti diagnozės nustatymą.
Užsirašydami simptomus, taip pat ir laiką, kada jie atsirado ir kiek tęsiasi, galite padėti gydytojui patvirtinti arba atmesti alergijos karvės pienui diagnozę. Bet kokių odos reakcijų, tokių kaip bėrimas, nufotografavimas, taip pat gali būti labai naudingas.
Alergijos karvės pienui valdymas, tai bet kokio karvės pieno išėmimas iš kūdikio mitybos, todėl būtina atidžiai skaityti maisto etiketes ir sudėtį, nes pieno baltymai gali slypėti pačiose netikėčiausiose vietose. Jeigu jūsų kūdikis maitinamas mišiniu ir jam nustatyta alergija karvės pienui, jūsų gydytojas gali paskirti labai hidrolizuotą mišinį.
Sojos mišiniai nerekomenduojami iki 6 mėnesių, kadangi juose yra fitoestrogenų (augalinių junginių, turinčių estrogenų savybių), o kūdikiai, kurie reaguoja į karvės pieno mišinius, dažnai taip pat reaguoja ir į sojos mišinius. Ožkos pieno mišiniai taip pat nerekomenduojami alergijos karvės pieno gydymui, nes ožkos pieno baltymai turi tokias pačias stiprias alergizuojančias savybes, kaip ir esantys karvės piene.
Retais atvejais jūsų kūdikis gali reaguoti į pieno baltymus, patenkančius iš jūsų maisto į pieną, kuriuo maitinate kūdikį. Tik apie 2 - 7,5 proc. kūdikių iki vienerių metų yra alergiški karvės pienui. Iki trejų metų daugumai vaikų alergijos pienui simptomai išnyksta, tačiau daliai ji gali tęstis iki kol jiems sukaks 6 - 8 metai.
Laktozės netoleravimas
Kūdikiui, kuris netoleruoja laktozės, paprastai pasireiškia ne tokios stiprios reakcijos lyginant su tais, kuriems nustatyta alergija karvės pieno baltymui. Kaip ir alergijos pienui atveju, laktozės netoleravimo simptomai gali būti viduriavimas, vėmimas ir pilvo diegliai, tačiau paprastai nebūna dilgėlinės arba apsunkinto kvėpavimo. Laktozės netoleravimo diagnozės nepatvirtins ir kraujo arba odos lopo mėginys.
Yra du pagrindiniai laktozės netoleravimo tipai. Pirmasis yra pirminis laktozės netoleravimas ir jį sukelia laktazės fermentų trūkumas. Antrinį laktozės netoleravimą paprastai sukelia virškinimo trakto pažeidimai, pavyzdžiui, po sunkios skrandžio infekcijos. Tačiau ši sutrikimo forma paprastai yra laikina, ji tęsiasi tol, kol virškinimo traktas išgyja.
Alergijos simptomai
Alergija vaikui nebūtinai išlieka visam gyvenimui. Augant jos požymiai gali silpnėti arba visai išnykti. Pirmaisiais gyvenimo metais paprastai atsiranda alergija maistui ir atopinis dermatitas. Dažniausiai šiuo periodu vaikams pasitaiko alergija karvės pienui. Alerginę reakciją gali sukelti kiaušiniai, ankštiniai augalai, riešutai, šokoladas, vaisiai.
Dažną vaiką varginantis alergenas - augalų žiedadulkės. Šios alergijos paūmėja pavasarį ir vasarą, neaplenkia ir rudenį. Įprastiniai tokios ligos sukėlėjai beržo, lazdyno, ąžuolo, įvairių žolinių augalų (motiejuko, miglės, eraičino) bei piktžolių (pelyno, varpučio, ambrozijos) žiedadulkės. Alergiškam vaikui gali būti pavojingi vabzdžių įkandimai. Alerginius bėrimus gali sukelti įvairūs vaistai. Tai skausmą malšinantys vaistai, antibiotikai. Stiprūs alergenai slypi buitinėje chemijoje.
Kvėpavimo takų ir odos pokyčiai
Dėl alerginės reakcijos gali atsirasti kvėpavimo takų ligų požymiai: užsikimšusi nosis ir vandeningos išskyros iš jos, čiaudulys, kosulio priepuoliai, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, gerklės perštėjimas. Ligą galime įtarti iš odos pokyčių. Ji patinusi, pleiskanojanti, niežtinti, išberta. Gali varginti atopinis dermatitas. Taip pat - dilgėlinė, kai atsiranda niežtintis bėrimas įvairaus dydžio pavienėmis arba gausiomis susiliejančiomis pūslelėmis.
Alerginė reakcija gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų simptomus.
Pirmoji pagalba ir gydymas
Jeigu vaikas alergiškas, namuose verta turėti antihistamininių vaistų. Dėl jų dozių vertėtų pasitarti su gydytoju. Šie vaistai padės sumažinti bėrimus, odos patinimą, niežulį, nosies užgulimą ir kitus nemalonius simptomus. Anafilaksines reakcijas patyrusiems vaikams gydytojas išrašo adrenalino tirpalu užpildytą švirkštą. Vaistas sušvirkščiamas į išorinę šlaunies pusę. Tai yra skubios pagalbos priemonė ištikus alergijos priepuoliui. Suleidus vaistų kviečiama greitoji pagalba. Kol atvyks medikai, vaikas paguldomas ant nugaros, o kojos pakeliamos aukščiau.
Alergeno vengimas
Alergiškam vaikui būtina apriboti kontaktą su alergenu. Jei tai yra maisto produktai, tiesiog pašalinkite juos iš mitybos raciono. Jei ligą sukelia dulkių alergenai, kasdien atlikite drėgną valymą, reguliariai vėdinkite vaiko kambarį.
Alergišką vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją.
Alerginių ligų statistika
Dažniausios alerginės vaikų ligos yra alerginis rinitas, dar vadinamas alergine sloga, su alergija susijęs atopinis dermatitas, vis dažnesnėmis tampa alergija maistui, bronchų astma.
| Liga | Paplitimas |
|---|---|
| Alerginis rinitas | 10-30 proc. vaikų |
| Atopinis dermatitas | 15-20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus |
| Maisto alergija | 6-8 proc. vaikų iki 3 metų |
| Bronchų astma | 5-10 proc. |
Alergija - ne nuosprendis
Alerginė reakcija yra vienkartinis epizodas, kuris įvyksta ūmiai arba gali būti lėtinio tipo. O alerginė liga yra ilgalaikė problema. Alerginės ligos dažniau vargina vaikus, kurių tėvai alergiški.
Alergijai atsirasti įtakos gali turėti ir aplinka, gyvenimo būdas, tarša, mityba, kai vaiko imuninė sistema į natūraliai esančius alergenus reaguoja kaip į svetimkūnius.
Šiuo metu duomenų, kad alergenų reikėtų saugotis dar prieš vaikelio gimimą, nėra. Specifinių papildų, kurie galėtų sumažinti alergijos riziką būsimai atžalai, vartojimas taip pat nėra įrodytas.
Kaip atpažinti alergiją?
Alerginis mechanizmas yra sudėtingas, o alerginės reakcijos visuomet individualios. Kai kurios mamos tuoj po gimdymo išgirsta: jūsų vaikas alergiškas. Tiesa, taip nutinka retai. Naujagimiams ir kūdikiams kvėpavimo takų alergijų įprastai nebūna, juos dažniau vargina alergija maistui. Sausa, paraudusi, pašiurkštėjusi odelė, atsiradę bėrimai, pilvo diegliukai gali būti ne tik alergijos simptomai, bet ir kitų problemų pranašai.
Vienas iš svarbiausių alergijos diagnostikos faktorių - žinomas alergenas. „Kalbant apie alergines maisto reakcijas, reikia prisiminti, kad alergizuojantis produktas turi būti labai dažnai vartojamas. Jeigu tam tikras produktas yra kasdienės mitybos dalis ir tik kartą atsirado bėrimas, mažai tikėtina, kad jis gali būti alergijos priežastimi.
Kvėpavimo takų alergenai, kurie sukelia ir ilgalaikę užsitęsusią slogą, gali būti patys įvairiausi - žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsiniai grybai, naminiai gyvūnai. Tėvai turi stebėti, kuris iš jų išprovokuoja alerginius simptomus.
Atopinis dermatitas yra odos liga, nors labai susijusi su alergine patologija. Vaikams, kuriems diagnozuotas vidutinis ar sunkus atopinis dermatitas, ypač jei sunkiai sekasi gydyti, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju vaikų alergologu, nes alergija gali būti viena, bet ne vienintelė iš priežasčių, kuri gali paūminti bėrimus.
Gydytojo alergologo konsultacija yra pakankamai intensyvi, o dirbant su vaikais visada iškyla netikėtų situacijų - tai vaikutis neišsimiegojo ir verkia, tai nenustygsta vienoje vietoje, todėl patariama tėvams prieš konsultaciją užsirašyti rūpimus klausimus, nufotografuoti naudojamas priemones, vaistus arba užsirašyti tikslius jų pavadinimus.
Pasiruošimas vizitui pas alergologą
Jeigu vaikas vartoja priešalerginius vaistus, juos reikėtų nutraukti bent prieš 5 dienas iki konsultacijos, žinoma, jeigu tai įmanoma. Kai kurie testai negali būti atliekami tol, kol yra priešalerginių vaistų poveikis.
Alerginiai tyrimai vaikams
Alergenų yra be galo daug. Gydytojas alergologas turi parinkti alergenus, kurie konkrečiai aktualūs būtent tam pacientui, t. y. pacientas galėjo būti su jais susidūręs: valgęs, įkvėpęs, gal buvo reakcija vienam ar kitam vaistui, vabzdžio įgėlimui. Nėra tikslo tirti to, su kuo negalėjo būti kontakto, todėl pirmaisiais mėnesiais alerginių tyrimų vengiama, dažniausiai jie atliekami nuo 4 mėnesių amžiaus, kai jau planuojama vaikutį primaitinti. Tačiau jeigu yra labai patikimi anamnezės duomenys, tyrimus galima ir paankstinti.
„Pagrindinė tendencija - testuoti tokius alergenus, kuriems reakcija jau yra įvykusi: vaikui davus pieno mišinio ar po mamos suvartotų tam tikrų produktų, kurie vaikui galėjo patekti per motinos pieną. Neretai ankstyvo ištyrimo metodas yra mamos eliminacinė dieta. Dažniausiai eliminuojami alergenai yra gyvulinis pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir riešutai“ - sako gydytoja vaikų alergologė.
Alergijos eiga ir gydymas
Alergijos su amžiumi linkusios kisti. Naudojamas tai apibūdinantis terminas - atopijos maršas, kai vaikams, kūdikystėje turėjusiems atopinio dermatito simptomus, vėliau išsivystė alerginis rinitas, o kai kuriems net ir bronchų astma. Liga gydyti pradedama kai tik vaikas suserga.
Pirmasis ir svarbiausias alerginių ligų gydymo būdas yra alergeno vengimas: dauguma alerginių ligų gali būti suvaldytos ar reikšmingai palengvinamos pašalinus alergeną. Tolesni alergijos gydymo žingsniai priklauso nuo konkrečios alerginės ligos.
Vienas išskirtinių alerginių ligų gydymo metodų yra alergenų imunoterapija - tai tarsi organizmo pripratinimas prie alergeno, taikoma vaikams nuo 5 metų amžiaus. Standartinė šio gydymo trukmė 3-5 metai. Tai kasdienė namuose atliekama poliežuvinė imunoterapija - poliežuviniai purškalai. Dar taikoma ir poodinė terapija, kai į gydymo įstaigą atvykusiems pacientams vaistai suleidžiami į poodį.
Daugelį vaikų alerginių ligų gydo laikas. „Mes padedame išgyventi šeimoms tą ligos paveiktą laikotarpį, konsultuojame juos, stengiamės užtikrinti kuo geresnę vaikų gyvenimo kokybę, kad kuo mažiau juos vargintų alerginės reakcijos. Alergenų specifinė imunoterapija gali iš esmės pakeisti ligos eigą ir kai kuriais atvejais net išgydyti.
Mitai apie alergijas
- Mitas: Kai namuose nuo pat vaiko gimimo laikomas šuo ar katė, vaikas pripranta prie alergenų. Tai yra netiesa.
- Mitas: Svarbu sudaryti vaikui sterilias sąlygas. Perdėtas sterilumas, gausiai naudojama chemija ne tik nepadeda, bet sukuria sąlygas alergijoms vystytis.
Patarimai tėvams
- Nebūtinai po kiekvieno susidūrimo su alergenu alergija stiprėja.
- Namuose turi būti antihistamininių (alergiją slopinančių) vaistų atsargų. Jeigu vaikas turi alerginių problemų, šių vaistų vertėtų turėti. Dėl antihistamininių vaistų vartojimo vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų parinkti tinkami vaistai, tinkama dozė.
- Profilaktinių alergijos tyrimų atlikti nepatariama.
- Galutinę alergijos diagnozę nustato gydytojas alergologas.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
- Dvynukų vežimėlių nuoma – patogiausias sprendimas dviems mažyliams vienu metu!
- Vaiko Priežiūra Motinystės Atostogose: Nepakeičiami Patarimai ir Svarbiausia Informacija