Smurtas ir prievarta prieš vaikus yra multidisciplininė problema. Šį reiškinį lemia įvairaus lygmens ir pobūdžio (socialinio, psichologinio, biologinio, medicininio ir kt.) veiksnių kompleksas. Valstybė imasi aktyvių priemonių smurto prieš vaikus paplitimo mastams mažinti. Pavyzdžiui, 2000-2004 metais buvo įgyvendinta Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programas.
Tyrimai rodo, kad smurtas prieš vaikus yra sudėtingi psichiniai ir sociokultūriniai reiškiniai. Smurto supratimas ir vertinimas skiriasi atsižvelgiant į laikmetį, socialinį ir ekonominį kontekstą. Todėl šio reiškinio procesams ir tobulinimo galimybėms atskleisti reikalingi respondentai, dirbantys toje srityje ar atsakingi už smurto prieš vaikus prevencijos vykdymą.
Smurto Samprata ir Formos
Plačiausia prasme smurtas apibūdinamas kaip fizinė, psichologinė, emocinė, seksualinė prievarta bei žmogaus nepriežiūra. Mokslininkai A. Kurienė ir R. V. Pivorienė smurtą prieš vaikus apibūdina kaip vaiką žalojantį elgesį, kai patiriama fizinė, emocinė, ekonominė ar seksualinė žala, atsirandanti dėl kito asmens netinkamo elgesio, pagrindinių vaiko poreikių netenkinimo, jėgos vartojimo prieš vaiką. Panašiai smurtas apibrėžiamas ir teisės aktuose.
Vaikas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra asmuo iki 18 metų. Smurtas prieš vaiką - bet koks veiksmas ar neveikimas, keliantis realią ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, raidai ar orumui. Minėtos smurto rūšys detaliau charakterizuojamos lentelėje:
| Smurto Rūšis | Apibūdinimas |
|---|---|
| Fizinis smurtas | Tai fizinis vaiko žalojimas. Fizinį smurtą vaikas gali patirti iš artimųjų, pašalinių, bendraamžių. Tai yra neatsitiktinė trauma, kuri gali būti vertinama kaip lengva, vidutinė, stipri ar žiauri. |
| Emocinis smurtas | Tai veiksmai, apribojantys judėjimo laisvę, nuvertinantys, menkinantys, žeminantys vaiką, įvairūs grasinimai, apšmeižtas, atskyrimas, kvailinimas ar kitokie ne fizinio kontakto priešiški elgesio modeliai, sudarantys sąlygas kilti ar keliantys žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei bei socialinei sveikatai ir vaiko vystymuisi. |
| Seksualinis smurtas | Apima lytinio akto su vaiku atlikimą ar mėginimą išprievartauti, vaiko skatinimą žiūrėti erotinio turinio filmus, pornografinius žurnalus, atvirą kalbėjimą apie seksą norint sukelti vaiko susidomėjimą, lytinių organų lietimą, dirginimą ar vaiko vertimą liesti suaugusiojo ar kito bendraamžio lytinius organus, vaiko įtraukimą į prostituciją ar išnaudojimą pornografijos tikslais. |
Fizinis Smurtas
Fiziniu smurtu vadinamas toks elgesys, kai fizinė jėga naudojama siekiant sukelti skausmą ar diskomfortą, kai žalojamas vaiko kūnas, dažniausiai tose vietose, kurias slepia drabužiai. Vaikai gali būti mušami lazda, ranka, diržu ar kitais daiktais, spardomi, purtomi, mėtomi, draskomi, žnaibomi, tampomi už plaukų, pririšami, užrakinami, smaugiami. Dažniausiai vartojamas fizinis smurtas prieš vaikus - mušimas kokiu nors daiktu, mušimas per veidą, tampymas už plaukų.
LR Vyriausybės nutarime fizinis smurtas prieš vaikus traktuojamas kaip faktinė ar potenciali fizinė žala vaiko sveikatai sukeliantys veiksmai, sąveikos (ar jos nebuvimo) su vaiku metu, įskaitant mušimą, spardymą, purtymą, smaugimą, nudeginimą, nuplikymą, nuodijimą, nugirdymą, pratinimą prie narkotikų.
Emocinis Smurtas
Emocinis smurtas (kitaip mokslinėje literatūroje dar vadinamas psichologiniu smurtu) - tai veiksmai, apribojantys judėjimo laisvę, nuvertinantys, menkinantys, žeminantys vaiką. Įvairūs grasinimai, apšmeižtas, atskyrimas, kvailinimas ar kitokie ne fizinio kontakto priešiški elgesio modeliai, sudarantys sąlygas kilti ar keliantys žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei bei socialinei sveikatai ir vaiko vystymuisi.
LR Vyriausybės nutarime emocinis smurtas prieš vaikus traktuojamas kaip nuvertinimo, menkinimo, žeminimo, apšmeižto, grasinimo, gąsdinimo, atskyrimo, kvailinimo ar kitokie ne fizinio kontakto priešiški elgesio modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai.
Seksualinis Smurtas
Seksualinė prievarta dažnai suprantama ir aiškinama kaip lytinio akto su vaiku atlikimas ar mėginimas išprievartauti, tačiau seksualinis smurtas apima ir daugelį kitų veiksmų, tokių kaip vaiko skatinimas žiūrėti erotinio turinio filmus, pornografinius žurnalus, atvirą kalbėjimą apie seksą norint sukelti vaiko susidomėjimą, lytinių organų lietimą, dirginimą ar vaiko vertimą liesti suaugusiojo ar kito bendraamžio lytinius organus, vaiko įtraukimą į prostituciją ar išnaudojimą pornografijos tikslais.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) akcentuoja, kad seksualinis vaiko išnaudojimas apibrėžiamas kaip vaiko įtraukimas į seksualinę veiklą, kuriai jis nėra pakankamai subrendęs, pajėgus suvokti, įvertinti ir duoti sutikimą, kuri pažeidžia visuomenės įstatymus ar socialinius tabu. Seksualinė prievarta yra veiksmai, vykstantys tarp vaiko ir suaugusiojo arba kito vaiko, kuris yra vyresnis ar labiau subrendęs ir atsakomybe, pasitikėjimu ar jėga pranašesnis už vaiką; tai veikla kuria tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius arba gauti pelno.
Smurto Teorijos
Smurtas, kaip ir bet kuris elgesys ar bet kuri liga, yra įvairių biologinių, psichologinių bei socialinių veiksnių sąveikos rezultatas. Kiekvienas iš šių veiksnių gali arba didinti, arba mažinti smurto paplitimą. Pasak tyrėjų, žmogaus prigimtis nėra labai bloga, tačiau jis savo protu ir darbu pernelyg pakeitė natūralias gyvenimo sąlygas, dėl to agresijos instinktas kartais ir sukelia tokias pražūtingas pasekmes.
Instinktų teorijos atstovas K. Lorenz teigia, jog smurtas ir agresija kyla dėl įgimtų instinktų. Agresija pasireiškia tokiais atvejais, kai blokuojami gyvenimo instinkto impulsai (seksualinė energija). Vėliau S. Freudas pakeitė nuomonę ir kildino agresiją iš destrukcijos instinkto.
Seksualinės Prievartos Prevencija
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 90 proc. seksualinės prievartos atvejų prieš nepilnamečius lieka neatskleista. Tyrimų duomenimis, Europoje vienas iš penkių nepilnamečių iki savo aštuonioliktojo gimtadienio patiria seksualinę prievartą. Statistika rodo, kad apie 90 proc. atvejų vaikai seksualinę prievartą patiria iš gerai jiems pažįstamų žmonių ir tik 10 proc. - iš nepažįstamųjų. Dažniausiai yra išnaudojami 8-11 metų vaikai, nors seksualinę prievartą gali patirti ir kūdikiai bei vyresni vaikai.
Dauguma prievartą patyrusių ar patiriančių vaikų kenčia tyloje, o daugelis tėvų apie tai net neįtaria. Todėl būtina atkreipti dėmesį į galimus seksualinės prievartos požymius. Maži vaikai nesusigaudo, kad toks elgesys netinkamas, kadangi išnaudojantys asmenys juos įtraukia į „žaidimą“, sakydami, kad tai tik „mūsų paslaptis“.
Jei vaikas ne pagal savo amžių domisi seksu, liečia kitų vaikų intymias vietas, viešai masturbuojasi, suaugusieji turi atkreipti dėmesį į tokį elgesį. Bet elgesys gali būti ir nespecifinis: gali būti savijautos pasikeitimai, kai vaikai liūdi, būna pikti, įsitempę, prislėgti, neramūs. Tuomet reikia vaiką stebėti - ypač, jei jis rodo netinkamą seksualinį elgesį.
Vaikai turėtų būti supažindinti su saugaus bendravimo taisyklėmis: apie tai, kas dera, o kas - ne. Jei vaikas ką nors sako apie patirtą seksualinę prievartą, būtina juo tikėti ir pranešti atitinkamoms tarnyboms - policijai ir Vaiko teisių apsaugos skyriui. Jei vaikas nieko nesako, bet įtariame seksualinę prievartą, svarbu būti atidiems ir dėmesingiems.
Apklausus tėvus dauguma jų manė, kad su 4-9 metų amžiaus vaikais jau galima kalbėtis apie netinkamus prisilietimus, kaip saugoti savo kūną, taip pat ir apie tai, kaip atsiranda vaikai. Jau su 3 metų amžiaus vaikais galima ir reikia kalbėtis apie tai, kokios kūno vietos vadinamos intymiomis, kad svarbu šias vietas dengti, kad kiti negali jų matyti bei liesti. Tai yra taisyklės. Yra ir geros bei blogos paslaptys. Blogos paslaptys slepia sulaužytą taisyklę - vaikai apie tai turi pasakyti mamai, tėčiui, auklėtojai ar kitam suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
Tėvai neturėtų vaikų palikti be priežiūros prie kompiuterių, planšečių ar telefonų. Turėtų būti naudojamos specialios programėlės, kurios blokuotų turinį, tam tikras temas ar puslapius. Tėvai turi domėtis tuo, ką veikia vaikai internete, drąsinti juos, susidūrusius su trikdančia informacija, apie tai pasipasakoti.
žymės: #Vaiku #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
- Megzti kūdikių rūbeliai: šilti, jaukūs ir stilingi
- Nepraleiskite! Kėdainių Pagalbos Šeimai Centro Paslaugos, Kurios Keičia Gyvenimus
- Aknystos Socialinės Globos Namai – Viskas, Ką Reikia Žinoti Apie Adresą, Kontaktus ir Istoriją