Šiltuoju metų laiku daugelis tėvų susiduria su nemalonia, bet dažna vaikų odos problema - prakaitiniu bėrimu. Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos.
Kūdikių prakaitinis bėrimas - tai neinfekcinis uždegimo procesas, atsirandantis dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Tai smulkūs rausvi mazgeliai - papulės, dažniausiai susidarančios pilvo, krūtinės srityse, ant veidelio, kaklo, rečiau - galūnių.
Prakaitinė - tai odos bėrimas, kuriam būdingi raudoni niežtintys taškeliai, dengiantys uždegimo apimtą odos plotą. Pagrindinis veiksnys - gausus prakaitavimas ir prakaito nepasišalinimas. Dėl to oda prisigeria drėgmės ir pradeda sirgti. Labai maži ir smulkūs raudoni mazgeliai.
Nors prakaitinis bėrimas dažniausiai nėra pavojingas, jis gali kelti diskomfortą ir nerimą tiek vaikui, tiek tėvams. Prakaitinis bėrimas, dar vadinamas dygliuotu karščiu (lot. miliaria), atsiranda, kai prakaito liaukos užsikemša, o prakaitas negali laisvai ištekėti į odos paviršių. Tai sukelia nedidelius uždegiminius odos pažeidimus. Vaikų oda - ypač kūdikių - yra jautresnė ir plonesnė nei suaugusiųjų, todėl jų prakaito liaukos greičiau perkaista ir užsikemša.
Odos anatomija ir fiziologija
Prisiminkime odos anatomiją ir fiziologiją. Žmogaus oda susideda iš dviejų sluoksnių - epidermio ir dermos (tikrosios odos). Epidermis - išorinis odos sluoksnis, susidedantis iš raginio ir bazinio sluoksnio (raginį sluoksnį sudaro nuolat besilupančios negyvos ląstelės, o baziniame gaminasi naujos ląstelės). Po epidermiu esanti derma - tai purus jungiamasis audinys, kuriame yra prakaito ir riebalinės liaukos bei plaukų šaknys.
Oda atlieka kelias funkcijas:
- Apsauginę: saugo nuo neigiamų išorinių poveikių.
- Šalinamąją: su prakaitu iš organizmo pašalina medžiagų apykaitos produktus.
- Termoreguliacijos: organizmas prisitaiko prie aplinkos temperatūros.
- Kvėpuojamąją: oras į organizmą patenka ne tik pro plaučius, bet ir pro odos kraujagyslių sieneles vyksta dujų apykaita.
- Juntamąją: odoje yra lietimo, temperatūros ir skausmo receptoriai.
- Sintezės: odoje gaminasi vitaminas D, pigmentas melaninas, apsaugantis žmogų nuo ultravioletinių spindulių veikimo.
Visos išvardytos odos savybės yra universalios, būdingos ir vaikams, ir suaugusiems.
Kodėl naujagimio oda jautri ir neapsaugota?
Naujagimių oda turi keletą ypatybių, dėl kurių mažas žmogelis yra neapsaugotas. Todėl tėvai turėtų žinoti, kaip tinkamai ją prižiūrėti. Pasak naujagimių gydytojos Lilijos Banėnienės, naujagimio raginis sluoksnis yra labai plonas - 3-4 ląstelių. Kaip tik šis sluoksnis atlieka apsauginę funkciją, todėl naujagimio oda yra lengvai pažeidžiama.
Plona oda neužtikrina pakankamos termoreguliacijos, todėl naujagimiai labai greitai perkaista ar atvėsta. Naujagimio odoje yra gausus kapiliarų tinklas. Ši savybė lemia greitesnį infekcijos plitimą ir apsauginė funkcija yra silpnesnė negu suaugusiojo. Kita vertus, gausus kapiliarų tinklas užtikrina spartesnę dujų apykaitą ( kūdikis beveik „kvėpuoja oda“), ir ši funkcija yra daug kartų intensyvesnė negu suaugusiojo.
Vaiko odoje yra gausu vandens (naujagimio odoje yra 80-90 proc., o suaugusio - 65-67 proc. vandens). Plona oda aukštesnėje aplinkos temperatūroje greitai praranda drėgmę ir tampa sausa. Be to, kūdikio odoje nedaug melanino, todėl oda neapsaugota nuo ultravioletinių spindulių poveikio.
Naujagimių odos priežiūra
„Svarbiausias dalykas yra saugoti kūdikio odelę ir netrukdyti jai kvėpuoti”, - sako naujagimių gydytoja L. Banėnienė. Optimali aplinkos temperatūra - tai viena svarbiausių sąlygų norint tinkamai prižiūrėti odą. Kūdikio odos termoreguliacija silpna, todėl oda negali palaikyti nekintamos kūno temperatūros keičiantis aplinkos temperatūrai. Kambaryje, kuriame gyvena kūdikis, nuolat turėtų būti apie 20º šilumos (perkaitus gali atsirasti prakaitinis bėrimas), pakankamai erdvės, nuolat cirkuliuoti grynas oras. Kuo dažniau vėdinkite kambarį, kuriame kūdikis žaidžia, miega, gyvena. Nerenkite jo per šiltai nei dieną, nei naktį...
Patarimai, kaip prižiūrėti kūdikio odą:
- Maudymas: Sveiką kūdikį būtina maudyti kasdien. Jei oda nepakitusi, papildomų priemonių naudoti nereikia. Į vonelę pilame apie 37ºC temperatūros vandens iš čiaupo (vandens virinti nereikia), o muilą naudojame 1-2 kartus per savaitę. Jei kūdikėlio odelė linkusi sausėti, maudymo metu į vonelę galime įpilti šaukštelį specialaus aliejaus. „Jei kūdikį vargina prakaitinė, jį reikėtų maudyti kasdien, įpilant į vonią pavyzdžiui, ramunėlių, lakišiaus, ąžuolo žievės vaistažolių mišinio”, - pataria naujagimių gydytoja Lilija Banėnienė. Po maudynių kūdikio odelę labai atidžiai nusausinkite, ypač raukšles. Oda pasidaro slidi, ir kūdikis gali išslysti iš rankų. Odos rankšluosčiu netrinkite, nusausinkite priglausdami rankšluosčiu.
- Odos drėkinimas: Vaiko odą apžiūrinėkite kiekvieną dieną. Jei pastebėjote sausus plotus, juos sudrėkinkite intensyviu drėkinamuoju kremu ar losjonu.
- Raukšlių priežiūra: Atidžiai prižiūrėkite raukšlių odą - kirkšnis, kaklą, kelius ir kt. „Nupraususios gerai nusausinkite linkusią šusti odą ir tepkite ją specialiais kremais, kurių sudėtyje yra cinko oksido. Kremu tepkite užpakaliuką po kiekvieno prausimo. Raukšlėms prižiūrėti tinka ir specialūs prausikliai. Tačiau negalima kremu tepti visos odos - tai trukdo jai kvėpuoti”, - pataria vaikų gydytoja.
- Oro ir saulės vonios: Saikingos saulės vonios yra būtinas odos higienos elementas, svarbi profilaktinė priemonė nuo prakaitinio bėrimo ir iššutimų. Labai efektyvios oro vonios, trunkančios 10-15 min. Vasarą jas galima daryti atvirame lauke. Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių. Rudeniop, be abejo, reikės apsieiti be saulės vonių, bet oro vonias galima puikiai atlikti ir kambaryje.
Kiti patarimai:
- Tėveliai dažniausiai bijo naujagimį maudyti, kol nenukrito virkštelė. Nebijokite to daryti! Vandens virinti nereikia, tik po maudynių nuvalykite virkštelę virintu vandeniu ir nusausinkite ją.
- Dažnai tėveliams atrodo, kad lauke šalta, ir vaikutį aprengia per šiltai. Nesukime mažojo į antklodę, jei patys dėvime tik ploną švarkelį. Ypač ši rekomendacija svarbi tėveliams, kurių kūdikiai serga prakaitine. Renkime mažylius tik natūralaus pluošto rūbeliais.
- Vasarą labai svarbu kūdikius saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
- Naudokite priemones nuo vabzdžių įkandimų. Kambariuose į langus įdėkite apsauginius tinklelius, o, vykdami į gamtą, naudokite apsauginius kremus arba aerozolius nuo vabzdžių, tinkamus kūdikiams.
- Maudynės jūroje, ežere nedraudžiamos, bet nepamirškime aukščiau paminėtų kūdikių odos savybių ir funkcijų (kad oda gali infekuotis, atšalti).
- Naujagimių drabužėlius skalbkime priemonėmis, kurių sudėtyje nėra šarminių medžiagų. Skalbinius reikėtų kelis kartus praskalauti ir kruopščiai išlyginti karštu lygintuvu.
„Jeigu, nepaisant geros ir teisingos priežiūros, odos pakitimai išlieka, būtina kūdikį ištirti, ar neserga žarnyno disbakterioze, rachitu, alerginiu dermatitu arba kita patologija, ir atitinkamai gydyti Atsiradus pūlingo bėrimo požymiams, nedelsdamos kreipkitės į gydytoją”, - pataria naujagimių specialistė.
Ką daryti, jei kūdikiui atsirado prakaitinis bėrimas?
Gera žinia - prakaitinis bėrimas dažniausiai praeina savaime per kelias dienas, jei tik tinkamai prižiūrima oda.
Patarimai, kaip prižiūrėti odą, jei atsirado prakaitinis bėrimas:- Vėdinkite odą. Leiskite vaikui pabūti nuogu torsu ar be marškinėlių, ypač karštomis dienomis.
- Laikykite vaiką vėsioje aplinkoje.
- Venkite perteklinės higienos. Nors norisi dažnai prausti prakaituojantį vaiką, per dažnas prausimas gali išsausinti odą.
- Naudokite kūdikiams tinkamus kremus. Jei oda sudirgusi, galima patepti cinko pasta ar specialiu kūdikių kremu nuo bėrimų.
- Nestipriai paraudusiai odai - vėsūs kompresai.
Šiek tiek dėmesio, tinkama priežiūra ir tėvų rūpestis leidžia greitai atstatyti odos pusiausvyrą ir užkirsti kelią bėrimams ateityje. O svarbiausia - neprarasti ramybės ir stebėti savo mažylio savijautą.
Prakaitinio bėrimo tipai
Prakaitinis bėrimas - tai savaime praeinanti, laikina odos būklė, kurią sukelia ekrininių (prakaito) liaukų užsikimšimas.
- Paviršinis bėrimas - dažniausiai pastebimas savaitės nesiekiantiems naujagimiams (dažnis nuo 4,5 proc.
- Raudonasis bėrimas - dažniausiai pasireiškianti bėrimo forma (apie 4 proc. naujagimiams ir 30 proc.
- Gilioji - latakas užkemšamas giliai (tarp epidermio ir dermos), matomos 1-4 mm rausvos ar odos spalvos papulės, joms nebūdingas niežėjimas, liečiant - standžios.
Bėrimas atsiranda dėl prakaito liaukos užsikimšimo ir/ar uždegimo, kuris blokuoja prakaito liaukos lataką. Padidėjęs prakaitavimas sukelia korneocitų (odos ląstelių) burkimą ir blokuoja lataką.
Pagrindinis gydymo būdas - vengti veiksnių, kurie sukelia pagausėjusį prakaitavimą. Medikamentinis gydymas vietiniais kortikosteroidais naudojamas esant išreikštam niežėjimui, uždegimui, prisidėjus antrinei infekcijai.
Panašus:
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
- Kaip Rasti Žmogaus Palaikus Lietuvoje: Išsamus Vadovas ir Svarbiausi Veiksmai
- 11 Mėnesių Kūdikio Viduriavimo Priežastys: Kaip Atpažinti ir Gydyti – Išsamus Vadovas