Kūdikių pienligė ant užpakaliuko: priežastys ir gydymas

Pienligės įvaizdis paprastai siejamas su baltu apnašu ant kūdikio liežuvio. Tai tik viena iš daugelio jos pasireiškimo formų. Jau senokai nustatyta, jog šią ligą su­ke­lia mie­li­nių gry­belių rū­šiai pri­klau­san­tis bal­ta­sis balkš­vag­ry­bis Can­di­da al­bi­cans. Todėl ir ši infekcija vadinama kandidoze.

Priežastys

Naujagimio imunitetas dar la­bai silp­nas, o jo bur­no­je drėg­na ir šil­ta. Ne­sub­ren­dusi imu­ni­nė sis­te­ma ir dar nesu­si­for­ma­vusi nor­ma­li bur­nos ir žar­ny­no mik­rof­lo­ra - svar­biau­sios prie­žas­tys, dėl kurių gry­be­liai nau­ja­gi­miams li­gą su­ke­lia daž­niau ne­gu didesniems kū­di­kiams.

Tie­sa, Can­di­da gry­be­liai mėgs­ta cuk­rų, o mo­ters pie­ne (lak­to­zės pa­vi­da­lu) jo yra san­ty­ki­nai dau­giau ne­gu gy­vu­lių pie­ne. Grybeliai plin­ta per sąlyčius drėg­no­mis, šil­to­mis kū­no vie­to­mis. Ne vien tik gim­da­mas kū­di­kis ga­li už­si­krės­ti. Jei­gu ne­si­lai­ko­ma hi­gie­nos, už­kra­tą ga­li per­duo­ti bet ku­ris šią in­fek­ci­ją tu­rin­tis žmo­gus.

• Gry­be­liai ant krū­tų spe­ne­lių pa­tenka įvai­riai.
• Neretai in­fek­ci­ją čia at­ne­ša žin­do­mas kū­di­kis, o šal­ti­nis, iš ku­rio jis gau­na tuos gry­be­lius, daž­nai (bet ne vi­sa­da!) bū­na pa­ti ma­ma.
• Bal­tie­ji balkš­vag­ry­biai mėgs­ta ši­lu­mą, drėg­mę ir tam­są.
• Kaip tik tai jie ran­da mo­ters makš­ty­je.
• O mo­te­rį už­krėsti ga­li ly­ti­nių or­ga­nų kan­di­do­ze ser­gantis vy­ras.

Ne tik vai­kams, bet ir suau­gu­siesiems pasitaiko kan­di­do­zi­nis bur­nos, ryk­lės ar ton­zi­lių už­de­gi­mas. Grybeliai tūno tarp nevalomų dantų, ypač daž­ni se­ny­vo am­žiaus as­me­nims, nau­do­jan­tiems nui­ma­mus dan­tų pro­te­zus, bet kar­tais įsi­ku­ria ir bur­no­se jau­nuo­lių, ku­rie ne­šio­ja or­to­don­ti­nius įtai­sus.

Užk­rės­ti kū­di­kį balkš­vag­ry­biais ga­li to­kių žmo­nių bur­no­je „nu­va­lo­mas“ čiulp­tu­kas ar­ba jų at­kąs­tas ir net pa­kram­ty­tas mais­tas, duo­da­mas vai­kui.

Ka­dan­gi iš bur­nos su sei­lė­mis ir mais­tu pien­li­gės sukėlėjai pa­tenka į skran­dį ir to­liau ke­liau­da­mi žar­ny­nu pa­sie­kia išan­gę, burnos kan­di­do­zę tu­rin­čiam kū­di­kiui ga­li iš­si­vys­ty­ti ir sėd­me­nų, tarp­vie­tės, bei kirkš­nių už­de­gi­mas, dar va­di­na­mas „vys­tyk­li­niu“ der­ma­ti­tu.

Drėg­mė dėl sa­vai­mi­nio pie­no te­kė­ji­mo tarp žin­dy­mų, ne­hi­gie­niš­ki, oro ne­pra­lei­džian­tys sin­te­ti­niai dra­bu­žiai su­ku­ria ge­res­nes są­ly­gas gry­be­liams tarp­ti ir dau­gin­tis, o dėl šu­ti­mo ir trin­ties pasidarius nors ir ma­žiau­sioms trau­moms, leng­viau ky­la kan­di­do­zi­nis spe­ne­lių odos ir pie­no la­ta­kų glei­vi­nės už­de­gi­mas.

Krūtų ir spenelių pienligė dažniausiai yra susijusi su neseniai vartotais antibiotikais, pienlige makštyje, susilpnėjusiu imunitetu, pažeistais žindymo metu speneliais. Tinkamą aplinką augti grybeliui sudaro drėgna ir šilta aplinka, naudojami įklotai sugerti pratekėjusiam pienui, sintetinės liemenėlės, nepakankama higiena.

Simptomai

Ant ser­gan­čio­jo bur­nos glei­vi­nės (lie­žu­vio, skruos­tų ar lū­pų vi­di­nių pa­vir­šių, dan­te­nų, gomurio, žiočių,) at­si­ran­da ne­nu­si­va­lan­čių bal­tų ap­na­šų (iš­si­dės­čiu­sių taš­ke­liais, lo­pi­nė­liais ar net iš­ti­su luo­bu), pa­na­šių į su­trauk­tą pie­ną. Iš to ir pa­va­di­ni­mas. Ga­li sirg­ti ir žin­do­mi, ir ne­žin­do­mi kū­di­kiai, didesni vaikai ir net suaugę žmonės.

Kan­di­do­zės pa­lies­ta bur­nos glei­vi­nė dau­giau ar ma­žiau skaus­min­ga, to­dėl kū­di­kis ga­li at­si­sa­ky­ti žįs­ti arba tru­pu­tį pa­žin­dęs me­ta krū­tį ir su­dir­gęs rė­kia. O jeigu ir žinda, saugodamasis skausmo, jis blogai - nepakankamai plačiai - apžioja krū­tį. Ši­taip val­gy­da­mas kū­di­kis ne­pa­si­so­ti­na, be to, pri­si­ry­ja daug oro, to­dėl pra­de­da at­py­li­nė­ti, jam pu­čia pil­vą. Ma­žy­lis da­ro­si ne­ra­mus, la­bai daž­nai pra­šo­si prie krūties.

Prik­lau­so­mai nuo už­de­gi­mo in­ten­sy­vu­mo, spe­ne­liai dau­giau ar ma­žiau su­tins­ta, ga­li atsirasti ir žaiz­de­lių. Kan­di­do­zei iš­pli­tus į areo­lę, oda ap­link spe­ne­lius pa­raus­ta, at­ro­do iš­džiū­vu­si, įtemp­ta, bliz­gan­ti, šer­pe­to­ja. Dėl ne­to­ly­gaus pleis­ka­no­ji­mo ir epi­der­mio lu­pi­mo­si ji ne­ten­ka da­lies pig­men­ta­cijos ir darosi mar­ga, o pa­vir­šius ne­ly­gus, gruob­lė­tas, kartais matyti smul­ku­čių van­de­nin­gų pūs­le­lių.

Dažniausi krūtų ir (ar) spenelių pienligės simptomai yra skausmas spenelyje ar visoje krūtyje. Skausmas gali būti vos juntamas arba labai stiprus, dažnai apibūdinamas kaip deginimas, badymas, taip pat gali būti jaučiamas ir niežėjimas. Skausmas neišnyksta net ir pakoregavus kūdikio prigludimą prie krūties. Skausmas gali būti juntamas viso žindymo metu, sustiprėji tik pažindžius arba tarp žindymų. Speneliai būna jautrūs lietimui, net lengvi drabužiai sukelia diskomfortą.

Pienligės požymiai gali būti matomi naujagimio burnoje ir (ar) ant užpakaliuko. Burnoje (ant liežuvio, lūpų, žandų vidinėje pusėje) gali būti baltų sunkiai nusivalančių dėmėlių (jų nereikėtų maišyti su baltu apnašu nuo pieno, kuris išnyksta praėjus porai valandų po žindymo), ant užpakaliuko gali būti charakteringas iškilus bėrimas, balkšva, šerpetojanti oda.

Grybelinio sauskelnių dermatito simptomai: skausmingas, ryškiai raudonas iškilias dėmes su smulkiais periferiniais šašais sauskelnių srityje, ypač odos raukšlėse aplink kirkšnis ir šlaunų viršuje; pūsleles (panašias į nedidelę iškilią cistą ar skysčio pripildytą pūslelę) ir pūlinukus aplink bėrimą; bėrimas tęsiasi tris ar daugiau dienų, nepaisant gydymo namuose.

Svarbu atsiminti, kad pienligę galima sumaišyti su spenelių jautrumu pradėjus žindyti, tačiau jeigu kūdikis teisingai apžioja krūtį, o spenelių pažeidimai negyja ilgai, vertėtų įtarti šią ligą net jeigu ir nėra ryškių požymių. Negydoma pienligė plinta giliau į krūties audinius, taip pat perduodama žindomam kūdikiui.

Gydymas ir profilaktika

Jei­gu at­ro­dy­tų, kad su­si­rgo­te jūs ar­ba kū­di­kis, ne­dels­dami kreip­kitės į gy­dy­to­ją. Jis nu­sta­tys diag­no­zę ir ­skir­s tin­ka­mus vais­tus. Kan­di­do­zė yra in­fek­ci­nė, už­kre­čia­moji li­ga, to­dėl gy­dy­ti rei­kia iš­kart vi­sus ja ser­gančius. Can­di­da in­fek­ci­ja kū­di­kio bur­no­je nai­kinama vie­tiš­kai vei­kian­čiais anti­gry­be­li­niais vais­tais.

Gy­dant mamos spe­ne­lių kan­di­do­zę, antigry­be­li­niu vais­tu reikia te­pti po kiek­vie­no mai­ti­ni­mo. Iki ki­to mai­ti­ni­mo dau­gu­ma vais­to nu­si­tri­na į mo­ti­nos dra­bu­žius, lie­me­nė­lę ar jos įdėk­lus, to­dėl plauti spe­ne­lių prieš žin­dy­mą nebūtina. Jei­gu per pen­kias die­nas pa­ge­rė­ji­mo ne­su­lau­ktumėte, kreip­ki­tės į sa­vo gy­dy­to­ją - gal­būt tą vais­tą rei­kia pa­keis­ti ki­tu, nes yra daug gry­be­lių at­mai­nų.

Nustačius pienligę mamai arba vaikui, gydomi turi būti abu - priešgrybeliniais preparatais tepama mamos krūtis, kūdikio burna ir užpakaliukas, net jeigu nėra akivaizdžių pienligės požymių vienam iš jų. Sunkesniais atvejais skiriami geriamieji priešgrybeliniai preparatai, kurie dažniausiai būna suderinami su žindymu.

Svarbu spenelius laikyti sausus, jeigu įmanoma kuo dažnai palaikyti atvirą krūtinę, dažnai keisti pieną sugeriančius įklotus. Kartą ar du per dieną spenelius galima nuplauti geriamosios sodos tirpalu (šaukštelis sodos stiklinei vandens). Jeigu naudojamos pagalbinės priemonės - antspeniai, pientraukiai, krūtų gaubteliai - svarbu juos sterilizuoti pakankamai dažnai, ir naudoti tik tada kai būtina, kadagi guma bei silikonas yra puiki terpė augti grybeliams.

Kan­di­do­zi­niam „vys­tyk­li­niam“ der­ma­ti­tui gy­dy­ti, be spe­cia­lių antigry­be­li­nių vais­tų, ku­riuos ­ski­ria gy­dy­to­jas, reikš­min­gos ir pra­ktiš­kos prie­mo­nės, kad tarp­vie­tės ir sėd­me­nų oda kuo trumpiau būtų drėg­mė­je ir per di­de­lė­je ši­lu­mo­je.

Canesten® klotrimazolo kremas jau 25 metus naudojamas Candida grybelio sukelto sauskelnių dermatito gydymui. Veiklioji sudedamoji medžiaga - klotrimazolas - tiesiogiai kovoja su grybeline infekcija ir padeda lengvinti jos sukeltus simptomus.

Ką daryti pastebėjus pirmuosius simptomus?

Jei pastebėjote pirmuosius pienligės simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jis nustatys diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą. Taip pat svarbu laikytis šių patarimų:

• Dažnai keiskite sauskelnes.
• Naudokite švelnius, nedirginančius prausiklius.
• Leiskite kūdikio odai kvėpuoti.
• Venkite sintetinių drabužių ir patalynės.
• Reguliariai plaukite ir dezinfekuokite žaislus.

žymės: #Kudiki #Kudikiu

Panašus:

• Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
• Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
• Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
• Marija Mergelė: Neįtikėtinas gyvenimas ir jos įtaka Palangos vardams, kurių nežinojote!
• Neįtikėtina Tiesa Apie Prakaitavimą Po Gimdymo: Priežastys Ir Efektyvūs Būdai Jį Įveikti