„Mama! Tėti! Noriu pasakos!“, - ši frazė yra pažįstama daugeliui tėvų. Mažyliui pasakojama istorija, sekama pasaka ar paties vaiko savarankiškai skaitoma knyga yra ne tik smagi pramoga, bet ir visapusiškam jo ugdymui naudingas užsiėmimas.
1. Istorijų pasakojimas lavina kalbos įgūdžius
Vaikai, klausydamiesi jiems pasakojamų ar skaitomų istorijų arba knygas skaitydami patys, susipažįsta su daugybe naujų žodžių, sudėtingesnėmis gramatinėmis konstrukcijomis, vaizdingais posakiais ir subtiliu kalbos skambesiu. Be to, knygų skaitymas padeda mokytis konstruoti vientisą ir įtraukiantį siužetą, susidedantį iš įžangos, vystymo, kulminacijos, atomazgos ir pabaigos, kurti veikėjų charakteristikas ir konfliktus, įterpti vaizdingus aprašymus.
Ypač turtinga ir vaizdinga kalba pasižymi vaikų rašytojos Neringos Vaitkutės kūriniai, tarp kurių ir skaitytojų jau pamėgta knygų serija jauniesiems paaugliams „Klampynių kronikos“ ir „Klampynių kronikos 2. Neramios dienos“. Pirmoji serijos „Klampynių kronikos“ dalis pripažinta geriausia 2018 metų knyga vaikams ir paaugliams (IBBY Prano Mašioto premija). Premija skirta už turtingą tapybišką kalbą, lietuvių tautosakos interpretaciją ir stebuklingą pasaulį, kupiną šiurpulių ir netikėtumų. Šiemet švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu N. Vaitkutė paskelbta Vaikų literatūros apdovanojimo laimėtoja.
2. Knygos ugdo empatiją, padeda pažinti pasaulį
Kasdienė vaikų rutina dažniausiai būna gana monotoniška, todėl jiems geriau susipažinti su pasauliu ir įvairiausiais jo reiškiniais gali padėti knygos ir pasakojamos istorijos. Pamokančių knygų skaitymas drauge su visa šeima gali tapti puikia proga pasikalbėti apie įvairias, nebūtinai malonias, gyvenimiškas situacijas. Vaiko smegenų veikla skaitant grožinę literatūrą yra labai panaši į smegenų veiklą susidūrus su aprašyta situacija realybėje. Todėl kokybiškos literatūros skaitymas vaikams gali įkvėpti drąsos ir pasufleruoti naudingų būdų spręsti iškylančias problemas.
3. Istorijos vaikams padeda lengviau įsiminti informaciją
Istorijų pasakojimo ir skaitymo vaikams nauda tampa dar reikšmingesnė, jei tėvai vaikams užduoda klausimus apie knygą, jos turinį, skatina interpretuoti veikėjų elgesį, pasiteirauja, ar visų pasakojime vartojamų žodžių reikšmės yra suprantamos. Tai vaikams leidžia plėsti žodyną, ugdo empatiją ir gebėjimą geriau suprasti kitų žmonių poelgius, lavina atmintį, atpasakojimo įgūdžius.
Susitapatinti su pagrindiniu istorijos herojumi ir pažinti jį lyg tikrą draugą tikrai paskatins nuotaikinga nyderlandų rašytojo Paulo van Loono knygų serija pradedantiesiems skaitytojams „Vilkolakiukas Dolfas“. Knygos apie vilkolakiuką Dolfą - vienas geriausių pasirinkimų pradinių klasių mokiniams. Dolfas - draugiškas, linksmas ir malonus personažas, su kuriuo gera tapatintis ir kartu mokytis drąsos, gebėjimo priimti save tokį, koks esi, ištikimybės draugams, pasitikėjimo savimi ir savo šeima. Prekyboje ką tik pasirodė jau tryliktoji šios knygų serijos dalis lietuvių kalba, pavadinimu „Vilkolakiukas Dolfas.
4. Literatūra lavina vaizduotę ir kūrybiškumą
Klausydamiesi pasakojimo ar skaitydami tekstinę knygą vaikai, kitaip nei žiūrėdami filmą ar žaisdami vaizdo žaidimus, ugdo kūrybinį mąstymą ir vaizduotę. Istorija, pateikta nesinaudojant vaizdinėmis priemonėmis, skatina įsivaizduoti, kaip veikėjai atrodė, kur gyveno, kokia buvo jų aplinka ir kasdienybė.
Ugdyti kūrybiškumą, lavinti vaizduotę vaikams padės vieno iš linksmiausių ir mylimiausių vaikų rašytojų pasaulyje Otfriedo Preußlerio knygos, pavyzdžiui, „Mažasis vandenis“ (naujasis knygos leidimas knygynuose pasirodė vos prieš savaitę!). Kūrinys „Mažasis vandenis“ yra įvertintas Vokietijos nacionaline jaunimo literatūros premija. Linksma apysaka apie išdykėlio mažojo vandenio nuotykius patiks ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, ir jų jaunesniems broliukams ir sesutėms, mat, kaip ir daugelis O.
5. Istorijos suteikia galimybę pažinti skirtingas kultūras
Istorijų pasakojimas vaikams ar savarankiškas knygų skaitymas taip pat padeda pažinti skirtingas kultūras, mintimis aplankyti dar niekada neregėtas pasaulio vietas, suprasti, jog veikėjų, kaip ir realiame gyvenime sutiktų žmonių, poelgius gali lemti kultūra, kurioje formavosi jų asmenybė. Tokie pasakojimai taip pat leidžia daugiau sužinoti apie skirtingas vertybes, tradicijas ir kultūrinę patirtį.
Švedų vaikų rašytojos Katarinos Taikon knygoje „Katidzė“ pasakojami romų tautybės padaužos mergaitės Katidzės, gyvenančios vaikų namuose, nuotykiai. Linksmos istorijos apie rimtus ir sudėtingus dalykus - tai nemažai autobiografinių bruožų turintys pasakojimai, mat autorė taip pat buvo romė ir vaikystėje patyrė tokius pat vargus kaip ir Katidzė.
Knygų skaitymo svarba ir patarimai tėvams
Dešas ir Lilė. Dar visai neseniai knygų skaitymas buvo vienas iš populiariausių laisvalaikio leidimo būdų, tačiau sparčiai atsirandant naujų ir modernesnių pramogų, skaitymas po truputį keliauja į antrą planą. Nors skaitymo naudos ankstyvoje vaikystėje niekas neginčija, tačiau vaikų, skaitančių knygas, skaičius nuolat mažėja. Leidyklos„Alma littera“ užsakymu 2012 metais atliktas lietuvių skaitymo įpročių tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis 3-10 metų amžiaus vaikų visiškai neskaito knygų; likusi dalis mūsų šalyje gyvenančių 3-10 metų vaikų vidutiniškai knygų skaitymui skiria apie 22 minutes per dieną.
„Knygų skaitymas yra vienas iš prasmingiausių laisvalaikio praleidimo būdų vaikams: jis padeda išmokti ir atrasti naujų dalykų, skatina tobulėti ir mąstyti. Apžvelgiant tyrimus, nagrinėjančius skaitymo naudas vaikams, galime išskirti penkis pagrindinius aspektus, kurie ryškiai prisideda prie sėkmingos vaiko raidos bei ateities pasiekimų“, - pastebi A.
- Platus ir turtingas žodynas.
- Gerėja rašymo gebėjimai.
- Skatinami ir lavinami kritinio bei analitinio mąstymo gebėjimai. Vaikas, perskaitęs vieną ar kitą atsitikimą, aprašytą knygoje, įpranta analizuoti ir apgalvoti, kodėl taip atsitiko, ką galima būtų daryti, norint to išvengti, arba priešingai - kaip galima pasielgti, norint gauti siekiamą rezultatą.
- Ugdomas kūrybiškumas. Skaitydamas vaikas susipažįsta su daugybe naujų idėjų, išmoksta pats kurti istorijas, personažus.
- Skaitymo nauda vaiko emocijų stabilumui ir jų raiškos įgūdžiams. Skaitydamas knygas, vaikas nuolat mokosi naujų dalykų, o tai labai prisideda prie jo didesnės savivertės.
Norint, kad vaikai pamėgtų knygas, o vėliau ir suprastų skaitymo naudą, labai svarbu draugystę su literatūra pradėti nuo pat ankstyvos vaikystės. Vaiko meilę knygoms pažadinti nėra vieno vienintelio būdo, kartais reikia išmėginti keletą ir rasti geriausiai tinkantį Jūsų šeimai. Vienus vaikus galbūt sudominsite komiksais, o kitiems užteks matyti Jus skaitančius.
„Pirmiausia, labai svarbu, kad dar kūdikystėje tėvai vaikams skaitytų pasakas, rodytų knygų iliustracijas, skatintų, kad laikas su knyga taptų kiekvieno vakaro tradicija. Taip pat labai svarbus yra tėvų rodomas pavyzdys. Matydami, kad tėvai pirmenybę prieš televizorių ar kompiuterį suteikia knygai, norės ir patys daugiau dėmesio skirti skaitymui. Pažinus ir pamėgus knygas ankstyvoje vaikystėje, labai svarbu, jog šis pomėgis būtų palaikomas ir mokykloje. Labai svarbu, kad mokytoja už kiekvieną teisingai perskaitytą tekstą ar skiemenį mokėtų pasidžiaugti ir padrąsinti mokinį. Dar vienas labai naudingas metodas, kurį iš mokyklos lengvai galima perkelti ir į namus, - „Autoriaus kėdė” ir „Skaitymo dienoraštis”. Vaikas, perskaitęs knygą, ją aprašo „Skaitymo dienoraštyje”: išrenka įdomiausius veikėjus, vietas ar nuotykius, o vėliau atsisėdęs ant „Autoriaus kėdės“ papasakoja draugams apie perskaitytą knygą, įspūdžius, draugai užduoda jam klausimų ir kartu džiaugiasi pasiekimais. Taip pat ir Jūs namie galite sutarti, kad apie perskaitytas knygas papasakosite vienas kitam, pasidalinsite įspūdžiais. Tai ne tik paskatins greičiau pabaigti knygą, bet ir lavins analitinius vaiko gebėjimus“, - pataria „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja A.
Ne ką mažesnis uždavinys, nei paskatinti vaikus skaityti, yra užtikrinti, jog namie turimos knygelės atitiktų vaiko skaitymo lygį, būtų įdomios ir naudingos. Svarbu vis pasidomėti, kokią literatūrą galima pasiūlyti vaikui, galbūt pagal šiuo metu rodomus filmus ar naujausių žaislų tendencijas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kuo vaikas domisi: jeigu jam patinka mokslas, pravartu mokyklos bibliotekoje ar namų lentynoje turėti su tuo susijusių knygų.
Knygų teikiama nauda mūsų mažiesiems yra neapsakoma ir begalinė. Labai svarbu, kad tėvai jau nuo kūdikystės vaikus pratintų prie knygų ir rodytų tinkamą pavyzdį. Būtina įvairiais metodais skatinti mažuosius skaityti, išmėginti jų ne vieną ir ne du, kol atrasite būtent tam vaikui priimtiniausią ir geriausią. Nereikia pamiršti, kad pravartu tinkamai parinkti pirmąsias knygas savo atžalai, kurios ne tik mokytų vaiką naujų dalykų, bet ir jam pačiam būtų įdomios.
Panašus:
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
- Neįtikėtina Adomo Mickevičiaus bibliotekos vaikų skyriaus veikla – atraskite magišką pasaulį vaikams!
- Neperšlampami žieminiai batai vaikams – šiluma ir komfortas kiekviename žingsnyje!