Skaitymo nauda vaiko vystymuisi jau seniai yra įrodyta moksliniais tyrimais. Mokslininkai teigia, kad skaitymas ne tik padeda ugdyti geresnius kalbos ir bendravimo įgūdžius, bet ir skatina kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir kūrybiškumą.
Skaitymas padeda ir vaiko emociniam vystymuisi. Teigiama, kad knygas skaitantys vaikai užauga empatiškesni, turi aukštesnį emocinį intelektą. Taigi, knygų skaitymo nauda neginčijama ir akivaizdi, tačiau kaip šiuolaikinę vaikų kartą, teikiančią pirmenybę laikui prie ekranų, bet ne knygų skaitymui, paskatinti skaityti knygas?
Kaip Paskatinti Vaikus Mėgti Skaitymą?
Šį klausimą iš tėvų dažnai išgirsta ir mokyklų pedagogai. „Šiaurės licėjaus“ mokykloje lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Jurgita Perednienė sako, kad didžioji dalis tėvų supranta skaitymo naudą, tačiau patys tam skiria labai mažai laiko.
„Aš visiems tėvams sakau - skaitykite kartu su savo vaiku. Tai bus jūsų laikas drauge, kurį paversite tam tikru malonumu. Užsidarykite su vaiku kambaryje, atsisėskite ar atsigulkite šalia ir skaitykite... Ramiai, neskubėdami, pakaitomis, išsiaiškindami visus nesuprantamus žodžius, aptardami veikėjų poelgius, iliustracijas, juokdamiesi kartu. Ir nesvarbu, ar šiandien jūsų vaikas perskaitė 10, ar 20 puslapių. Paverskite knygos skaitymą laiku kartu, kurį jis norės ir norės patirti, net jei jau bus suaugęs ir gyvens atskirai“, - pataria pedagogė.
Skaitymas Kaip Žaidimas
Labai svarbu skaitymo netapatinti su bausme (už neatliktą užduotį, per ilgą telefono naudojimą ir pan.), tad kitas būdas, kurį siūlo mokytoja J. Perednienė - paversti skaitymą žaidimu!
„Už kiekvieną perskaitytą skyrių, knygą apdovanokime vaiką, ir tai nebūtinai turi būti materialus atpildas. Vaikas tikrai apsidžiaugs išgirdęs tėvų pagyrimą, pajutęs švelnų apkabinimą ar gavęs galimybę padiskutuoti apie netinkamą knygos veikėjo poelgį. Vaikas knygą prisimins tik tuo atveju, jei apie ją su juo pasikalbėsite“, - patarimais dalijasi mokytoja.
Skaitymo Metodai Vaikams
O ką daryti, jei tėvai negali skirti pakankamai laiko skaitymui kartu su vaikais? Juk su kiekviena aukštesne klase literatūros sąrašas tik ilgėja ir kas mėnesį vaikams tenka perskaityti po vieną ar daugiau knygų.
Lietuvių kalbos pedagogė sako, kad kiekvieno mokytojo užduotis yra ir pačius vaikus paskatinti ieškoti savų metodų, kaip jiems lengviau ir be įtampos perskaityti knygas iš mokytojo „užduoto“ literatūros kūrinių sąrašo.
„Pasidalinsiu patarimu, kurį man pasakė patys vaikai. Šis metodas skatina laikytis drausmės, tačiau jo dėka knyga perskaitoma lengvai ir be streso. Tereikia turimą puslapių skaičių padalinti iš to mėnesio dienų skaičiaus, pavyzdžiui, jei knygą sudaro 255 puslapiai, tai įveikta ji bus kiekvieną dieną skaitant po 8-9 puslapius.
Galima leisti sau neskaityti savaitgaliais, tačiau tuomet darbo dienomis reikės perskaityti po 13 puslapių“, - moksleivių skaitymo metodu dalijasi lietuvių kalbos pedagogė.
Labai panašus skaitymo skatinimo būdas yra susijęs su laiku. Reikia susitarti su vaiku, jog bus skaitoma kasdien po 15 minučių. Skaičius nebauginantis, laikas lygus nusiprausimui duše, tad vaikams nesunku įsipareigoti ir pasiekti reikiamą rezultatą.
Tik būtina viena sąlyga - telefonas turi likti kitame kambaryje, kitaip nuolat kirbės mintis jį patikrinti ar pažiūrėti, kiek liko laiko skaityti.
Mokytoja turi patarimą ir azartiškų vaikų tėvams. Ji sako, kad tokiems vaikams derėtų pasiūlyti sudalyvauti knygų skaitymo lenktynėse.
„Skaitykite tą pačią knygą ir pamatysite, kaip smagu įsitraukti į skaitymo varžybas, ypač jeigu laimėtojo laukia prizas. Žinoma, knyga visuomet turi būti aiškiai matomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje, visada po ranka, kad turint kelias laisvas minutes nereiktų jos ilgai ieškoti“, - tėvams pataria mokytoja J. Perednienė.
Biblioterapija: Knygos Kaip Pagalba Vaikams
Biblioterapija, paprastai tariant, yra gydymas, pagalba, sunkumų įveika skaitant arba klausantis istorijų. Pastebėta, kad skaitymas gali padėti tiems vaikams, kurie turi mokymosi ir elgesio problemų, išgyvena bendraamžių atstūmimą, turi žemą, pažeistą savivertę, menkus socialinius įgūdžius, patyrę netektis ir traumas, pasijausti geriau, keisti savo elgesį, tobulėti ir asmenybiškai augti.
Kaip Tai Veikia?
Įvyksta identifikacija. Šis terminas reiškia, kad skaitytojui pavyksta susitapatinti, susieti save su pagrindiniu istorijos veikėju ir aprašomais įvykiais. Vaikas emociškai įsitraukia į istoriją, nuoširdžiai ja susidomi, išgyvena palankumą pagrindiniam pasakojimo veikėjui.
Kai tai įvyksta, vaikai gali daug lengviau išgyventi ir išreikšti grėsmingus, užslėptus jausmus; tai daryti skatina saugią, konfidencialią atmosferą kuriantis terapeutas. Tuo tarpu kognityviniu lygmeniu vaikams gali pavykti nagrinėti aprašytą herojaus ir savo pačių elgesį.
Patiriama įžvalga, kad istorijoje aprašytą ir paties vaiko išgyvenamą problemą, rūpimą klausimą įmanoma (iš)spręsti, kad jis nėra visiškai sustingęs, „įšalęs“ ir nekintamas.
Skaitytojas ar klausytojas įgyja galimybę tyrinėti, kaip elgdamasis pagrindinis herojus mėgina įveikti sunkumus. Pasitaiko, kad vaikai suvokia, kuriuos neveiksmingus elgesio būdus, taikomus savo gyvenime, jie galėtų keisti ir kaip tai padaryti.
Jiems taip pat tampa lengviau papasakoti apie rūpesčius, sunkius, gąsdinančius, slegiančius savo gyvenimo įvykius (bendraamžių patyčias, netektis, prievartą ar kt.).
Taigi biblioterapija tampa galingu ir subtiliu pagalbos vaikams instrumentu, kurį taikyti gali tik reikiamą pasirengimą turintis specialistas, kuris žino, kaip elgtis, kai skaitoma istorija sukelia sunkumų turinčiam vaikui labai stiprius išgyvenimus.
Svarbu Ne Tik Skaityti
Neužtenka su vaiku vien skaityti. Vaikas turi galimybę būti išklausytas, pasikalbėti apie dalykus, kuriuos išgirdo ar perskaitė. Istorijoje aprašyti įvykiai gali būti diskutuojami, perpasakojami, perkuriami, piešiami, suvaidinami panaudojant lėles, žaislines figūrėles ir kt. Ypač tai svarbu, kai aptariami vaiko jausmai, nes vaikams paprastai yra sunku apie jausmus kalbėti, lengviau išreikšti juos per veiklą.
Skaitant yra kuriamas, stiprinamas ir puoselėjamas vaiko ir juo besirūpinančio, jį suprasti besistengiančio ir padėti norinčio suaugusiojo ryšys. Vaikui yra užtikrinama saugi ir konfidenciali bendravimo erdvė.
Kaip Pasirinkti Tinkamą Knygą?
Psichologų nuomonė apie tai, kokia literatūra turi didžiausią terapinį poveikį, skiriasi. Vieni autoriai nurodo naudojantys specialiai šiam tikslui parengtus terapinių pasakų ir istorijų rinkinius, kuriuose yra gvildenamos vaikų kasdienybei aktualios problemos. Kiti - imasi kurti terapines istorijas patys, atsižvelgdami į vaikų, kuriems stengiasi padėti, problemas ir jų raidos etapą. Treti - renkasi aukšto meninio lygio, laiko patikrintą vaikų literatūrą.
Pagrindinis herojus turėtų kelti vaiko susižavėjimą, tačiau būti pakankamai „žemiškas“ ir „dinamiškas“ (besikeičiantis, tobulėjantis). Tai reiškia, kad šio herojaus poelgiais turi būti įmanoma patikėti ir pasinaudoti jo naudojamais sunkumų įveikimo būdais, elgesio modeliais tikrame vaikų gyvenime, sąveikose su bendraamžiais ir vaikui reikšmingais suaugusiaisiais.
Tokiu atveju skaitoma ir tyrinėjama istorija „nubrėžia“ tiltą, jungiantį fantazijos pasaulį su tikru vaiko gyvenimu.
Verta, kai istorijoje yra aprašytos dilemos, kylančios herojui priimant įvairius gyvenimo sprendimus ir darant pasirinkimus.
Knyga turėtų atitikti skaitytojo ar klausytojo raidos etapą, jam būdingas skaitymo ir teksto suvokimo galimybes. Vaikas turėtų būti pajėgus suprasti istorijoje vartojamus žodžius ir posakius.
Svarbu pabrėžti, kad nurodytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o tik orientacinis, todėl neturėtų kelti specialistams apribojimų renkantis knygas ar stabdyti jų intuiciją, kai intuityviai numanoma, kokia istorija galėtų suteikti naudos konkrečiam vaikui.
Kada Biblioterapija Tinkama?
Psichologai netaiko biblioterapijos visiems vaikams. Renkantis šį metodą svarbu atsižvelgti į tai, ar konkretus vaikas domisi knygomis, ar jam apskritai patinka skaityti. Taip pat - ar vaikui patinka, kai suaugęs asmuo skaito jam balsu.
Dirbant su vaiku kartais savaime paaiškėja, kokį metodą taikyti, vaikui išreiškus norą vartyti ir tyrinėti kabinete esančias knygas.
Biblioterapijos esmė yra knygos: traukiamos iš psichologinės pagalbos kabineto lentynų, vartomos, skaitomos. Tuo tarpu kuriant ir pasakojant istorijas dažniau yra kalbamasi, klausomasi vienas kito, rašoma, piešiama, peržiūrinėjami abstraktūs paveikslėliai.
Kai kurių autorių teigimu, vaikų sukuriamas istorijas yra lengviau analizuoti ir suprasti nei jų sapnus, kurie yra dažniau tyrinėjami, kai psichologai dirba su suaugusiais asmenimis.
Psichologai, dirbantys su vaikais, daug metų mokosi, kaip elgtis ir klausytis, kiek patiems kalbėti ir klausti, kad vaikas šioje veikloje galėtų laisvai reikšti save, jaustųsi suprastas ir priimtas.
Dale Elizabeth Pehrsson (2005) lygina terapines istorijas su sėklomis, kurios ilgai bręsta prieš atnešdamos vaikui įžvalgas ir supratimą apie jo sunkumus.
Biblioterapija ir jai giminiški metodai šiuo metu yra labai išpopuliarinti, mokytojai ir tėvai skatinami juos taikyti vaikų ugdymo kontekste.
Kai bendraujama su tėvais ir pedagogais, jie kartais išreiškia stiprų norą daugiau sužinoti apie psichologinės pagalbos vaikams technikas ir galimybes patiems jas taikyti namuose ar ugdymo įstaigoje.
Tėvų ir pedagogų noras patiems tapti psichoterapeutais, taikyti žaidimą, skaitymą ar piešimą kaip gydymo metodą sunkumų turinčiam vaikui (o ne tiesiog žaisti, skaityti ar piešti), dažnai kyla iš baimės kreiptis profesionalios pagalbos į psichologus.
Panašus:
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
- Kaip Efektyviai Išgydyti Hemorojų Nėštumo Metu: Simptomai, Gydymas ir Prevencijos Patarimai
- Neįtikėtini ADHD simptomai hiperaktyviems vaikams – Sužinokite, kaip juos atpažinti ir padėti!