Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaik mirtingùmas yra visuomenės sveikatos būklę apibūdinantis rodiklis. Jis vertinamas kaip iki 5 m. vaikų mirtingumas. Iki 1970 pasaulinėje statistikoje (SSRS ir Lietuvoje iki 1987) vaikų mirtingumas buvo suprantamas kaip kūdikių (iki 1 m. vaikų) mirtingumas.

Vaikų mirtingumas išreiškiamas kaip mirusių vaikų skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu to paties amžiaus vaikų skaičiumi ir apskaičiuojamas 1000 vaikų arba kaip mirtingumas 1000 gimusiųjų, arba 100 000 gyventojų. Kūdikių mirtingumas skaičiuojamas tūkstančiui gimusiųjų. Vyresnio amžiaus vaikų mirtingumo rodikliai vadinami atitinkamo amžiaus vaikų mirtingumo rodikliais. Dažniausiai skaičiuojami 5-14 m., 15-17 m. vaikams.

Didžiausias vaikų mirtingumas pasaulyje (2012, Jungtinių Tautų vaikų fondo - UNICEF - duomenys) yra Afrikoje (Angoloje 16,4 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 m.). Mažiausias vaikų mirtingumas - 2-3 % yra šalyse, kur gyvenimo socialinės sąlygos geriausios - Islandijoje, Švedijoje, Japonijoje.

Lietuvoje praėjusiais metais mirė 37 tūkst. Iš viso pernai 100 tūkst. gyventojų teko 1288,7 mirusieji, kai 2022 metais jų buvo 1514,5. Pernai 100 tūkst. Higienos instituto teigimu, kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių. 2023-aisiais mirė 18,1 tūkst. vyrų ir 18,9 tūkst. moterų.

Vaikų ir paauglių mirtingumo priežastys Lietuvoje 1988-1997 m.

Straipsnyje pateikiamos vaikų ir paauglių (0-19 m.) mirties 1988-1997 m. priežastys ir bendro mirtingumo bei mirtingumo nuo kai kurių dažnesnių priežasčių pokyčiai Lietuvoje 1970-1997 m.

Vaikų ir paauglių mirties priežasčių struktūros didžiausią dalį sudaro nelaimingi atsitikimai ir traumos (berniukų grupėje - 40,7%, mergaičių - 25,8%). Antrąją ir trečiąją vietas užima perinatalinės mirties priežastys ir įgimtos anomalijos. Vai-kui augant mirties priežasčių struktūroje didėja nelaimingų atsitikimų ir traumų dalis. Regresinės analizės duomenimis, bendras vaikų ir paauglių mirtingumas 1970-1997 m. ma-žėjo vidutiniškai 1,7% per metus (p=0,0001). Labiausiai mažėjo 1-4 m. vaikų mirtingumas. Didėjant amžiui, mirtingumo mažėjimo tempai lėtėjo ir sulaukusių 15-19 m. paauglių buvo statistiškai nereikšmingi. Taip pat mažėjo mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų, kvėpavimo organų ligų, piktybinių navikų. Berniukų mirtingumas buvo didesnis negu mergaičių.

Dažniausios kūdikių mirties priežastys: genetinės kilmės ligos - 24,1 %, naujagimių kvėpavimo sutrikimai - 7,8 %, kvėpavimo sistemos ligos - 6,4 %, išorinės mirčių priežastys - 9,2 %. 1-4 m. vaikų - išorinės mirčių priežastys - 30,4 % (daugiausia paskendimas - 17,4 %), t. p. genetinės kilmės - 13,0 %, infekcinės ir parazitinės ligos - 17,4 %, 5-14 m. - išorinės priežastys - 50,0 % (transporto įvykiai 22,2 %, paskendimas 13,0 %), piktybiniai navikai 20,4 %, 15-17 m. - išorinės priežastys - 68,1 % (daugiausia savižudybės - 29,8 %), piktybiniai navikai - 12,8 %. Berniukų mirtingumo rodikliai didesni negu mergaičių. 2012, nelygu amžiaus grupė, jie buvo 1,3-1,6 karto didesni negu mergaičių skaičiuojant 1000 to paties amžiaus vaikų.

Kūdikių mirtingumas ir mirties priežastys 2012 m.

2012 0-4 m. vaikų mirtys sudarė 58,3 % (vaikų iki 1 m. - 48,8 %) visų jaunesnių nei 18 m. vaikų mirčių, 5-14 m. vaikų mirtys sudarė 22,3 %, 15-17 m. - 19,4 %.

Pateikiama mirtingumo priežasčių statistika 2012 metais:

Amžiaus grupė Priežastis Procentas
Kūdikiai (iki 1 m.) Genetinės kilmės ligos 24,1 %
Kūdikiai (iki 1 m.) Naujagimių kvėpavimo sutrikimai 7,8 %
Kūdikiai (iki 1 m.) Kvėpavimo sistemos ligos 6,4 %
Kūdikiai (iki 1 m.) Išorinės mirčių priežastys 9,2 %
1-4 m. Išorinės mirčių priežastys (paskendimas) 30,4 % (17,4 %)
1-4 m. Genetinės kilmės 13,0 %
1-4 m. Infekcinės ir parazitinės ligos 17,4 %
5-14 m. Išorinės priežastys (transporto įvykiai, paskendimas) 50,0 % (22,2 %, 13,0 %)
5-14 m. Piktybiniai navikai 20,4 %
15-17 m. Išorinės priežastys (savižudybės) 68,1 % (29,8 %)
15-17 m. Piktybiniai navikai 12,8 %

Kaip mažinti kūdikių mirtingumą

Vienas baisiausių reiškinių Lietuvoj - tai nepaprastai didelis kūdikių ligi vienų metų mirtingumas. Mažų kūdikių prieglaudose miršta visi kūdikiai ligi šešių mėnesių. Priežaščių tiem faktam yra daug ir kitokių.

Tinkama statistika, kurios Lietuvoj dar kaip ir nėr, daug padėtų kovoj su kūdikių mirtingumu. Ne visose apskrityse randam tų pačių sąlygų kūdikių gyvenime, ne visur tos pačios ligos siaučia. Gimimo, mirtingumo ir ligų registracija apskrityse nurodytų, kur ir kaip sėkmingiau su vaikų ligom ir mirtingumu kovot. Svetur statistika daug naudojama.

Labai svarbu mokėti kūdikius maitinti. Tinkamas ir išmintingas maitinimas sumažins mirtingumo gausumą nuo atrofijos ir marazmo. Kūdikių 9% miršta nuo blogo maitinimo, o gyvais likusiem blogas maistas atsiliepia po daugelio metų.

Reikia apsaugot vaikai nuo viduriavimo ypač, kai karščiai esti (nuo visų mirčių 30% iki vienų metų paeina nuo viduriavimo). Kad išsaugot to, reikia kūdikiam parūpint švaraus maisto. Švariausias ir geriausias maistas, žinoma yra motinos pienas. Jeigu jo nėr, tai reik duot tik švarų karvės pieną; svarbu parodyt motinom, kaip tas pienas laikyt švarioj vietoj, toli nuo visokių nešvarumų. Ten pienas yra pagamintas formulėmis, kurias nustato gydytojai. Motinom duodama to pieno tiek, kad gali aprūpint kūdikį maistu per visą dieną. Prityrimas parodo, kad vasarą, kur musių daug, ten yra daug ir viduriuojančių kūdikių.

Geriausia būtų steigti miestuos ir kaimuos centrus, kur motinos galėtų ateiti pasitart, gaut medicinos pagalbos ir laiks nuo laiko galėtų vaiką pasverti. Tokiuos centruos reiktų mokyt, kaip penėt kūdikiai ir gamint jiems valgis, kaip laikyt jie ir kaip taisyt. Būt gera skirt išmintingas moteris, kurios galėtų lankyt motinas namuos ir kurios prižiūrėtų, kad centrų patarimai būtų vykdomi.

žymės: #Kudiki #Kudikiu

Panašus: