Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Dantų kariesas (ėduonis) - tai lėtinis, infekcinės kilmės kietųjų audinių (emalio, dentino, cemento) pažeidimas, kuriam progresuojant vystosi kietųjų audinių demineralizacija ir irimas. Kitaip sakant, dantų emalyje pradeda mažėti mineralinių medžiagų (kalcio ir fosforo), todėl prasideda jo irimas ir danties struktūrose susiformuoja infekcinė ertmė, buitiškai dažnai vadinama „skyle“.

Dantų karieso atsiradimo priežastys

Svarbu paminėti, kad dantų karieso atsiradimui įtakos turi ir įgimti veiksniai, ir paties žmogaus veikla bei įpročiai. Kadangi įgimtų veiksnių pakeisti veik neįmanoma, labai svarbu koreguoti tai, ką galima - gyvenimo būdą, mitybą, burnos higienos įpročius.

Įgimti karieso atsiradimo veiksniai:

  • Dantų anatominė forma, struktūra, cheminė sudėtis - emalio struktūra, fluoro pasiskirstymas audiniuose, retencinės dantų sritys - gilios vagelės, duobelės, netaisyklingai dantų lanke išsidėstę dantys.
  • Biologiniai ir biocheminiai faktoriai - apnašų sudėtis ir kaupimosi vieta, apnašų susidarymo greitis, mikroorganizmų aktyvumas, viduląstelinių ir ekstraląstelinių polisacharidų kiekis, fluoras.
  • Seilės - išsiskyrimo greitis, buferinis talpumas, imunologiniai ir antibakteriniai faktoriai.
  • Epidemiologiniai ir demografiniai faktoriai - ėduonies paplitimas ir intensyvumas pieniniuose ir nuolatiniuose dantyse. Pradinių ir jau susiformavusių kariozinių ertmių lokalizacija. Ėduonies paplitimas ir intensyvumas skirtingose amžiaus, socialinio ir ekonominio lygio, etninėse grupėse.
  • Sisteminės būklės - bendriniai susirgimai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai lemia burnos ertmės sveikatą.
  • Vietiniai veiksniai: dantų apnašos, seilių sudėties ir savybių pokyčiai (klampumas, pH svyravimai, išsiskyrimo greitis) sąkandžio anomalijos.
  • Endogeniniai veiksniai: silpnas imunitetas, genetinis polinkis, dantų kietųjų audinių struktūra ir savybės.
  • Egzogeniniai faktoriai: klimato įtaka, vandens įtaka, gyvenimo sąlygos, ekstremalios aplinkybės.

Įgyti karieso atsiradimo veiksniai:

  • Mityba - daug angliavandenių turinčių maisto produktų suvartojamas kiekis ir dažnumas, nepilnavertė mityba, stokojanti reikalingų mineralų. Suvartojamo fluoro kiekis.
  • Blogi asmens burnos higienos įpročiai, retai ar apskritai neatliekama profesionalioji burnos higiena, angliavandenių likučiai burnoje.

Angliavandeniai - burnos mikroorganizmų maistas. Juos skaidydami, mikroorganizmai išskiria rūgštis, kurios tirpdo kietuosius dantų audinius ir susidaro kariesas. Dėl netinkamos burnos higienos, nepakankamai valant dantis, dantų apnašos kaupiasi, todėl karieso tikimybė dar labiau išauga, atsiranda blogas burnos kvapas, dantys praranda estetinę išvaizdą.

Pirminėje stadijoje ėduonį galima pastebėti kaip balkšvą dėmelę emalio paviršiuje ar jo duobutėse. Po to susidaro ertmė, kuri didėja ir pasiekia danties pulpą.

Dantų karieso simptomai

Pagrindiniai dantų karieso simptomai yra šie:

  • Dantų skausmas;
  • Patamsėję dantys;
  • Suminkštėję dantų audiniai;
  • Danties emalio trupėjimas;
  • Dantų jautrumas kaklelio srityje.

Dantų karieso gydymas

Pirmasis dantų karieso gydymo etapas - paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, veiksnių, turinčių įtakos karieso susidarymui, nustatymas ir prevencija. Toliau atliekama atidi klinikinė apžiūra ir parenkamas tinkamiausias karieso gydymo būdas. Šuos etapus aprašome plačiau:

Karieso veiksnių nustatymas.

Pirminio apsilankymo metu būtina išsiaiškinti veiksnius, kurie gali būti susiję su dantų karieso vystymusi. Tai - paciento požiūris į dantų priežiūrą ir gydymą; jo įpročiai. Apklausos metu išaiškėja nusiskundimai bei ligos istorija. Tikslingai aiškinamasi apie skausmo buvimą, pobūdį, trukmę, sukeliančius dirgiklius.

Klinikinė apžiūra.

Atliekant klinikinę apžiūrą taikomos papildomos priemonės - veidrodėlis, šviesos šaltinis bei dentalinis zondas. Kariozinis židinys įvertinimas remiantis vizualiniais bei taktiliniais kriterijais: įvertinami pokyčiai, atsiradę dėl danties demineralizacijos (mineralų praradimo), įvertinami spalvos pokyčiai, emalio skaidrumas, kietojo danties audinio būklė. Būtina klinikinės apžiūros sąlyga - danties paviršių izoliacija nuo seilių ir džiovinimas oro srove, ypač ankstyvųjų karieso židinių nustatymo atveju. Nukreipiamas šviesos šaltinis ir apžiūrimi kiekvieno danties visi paviršiai. Ypatingas dėmesys skiriamas naujai dygstantiems dantų paviršiams, distaliniams krūminių dantų paviršiams, vyresniems žmonėms - dantų sritims prie dantenų krašto. Mūsų klinikoje, planuojant dantų karieso gydymą, yra įvertinami šie veiksniai: kariozinio pažeidimo apimtis ir lokalizacija; karieso rizikos veiksniai; burnos higienos ir periodonto būklė; kitų esamų restauracijų kokybė ir būklė; funkciniai ir estetiniai poreikiai; sąkandis; paciento amžius, odontologinio gydymo poreikis.

CLINIC | DPC taikomi šie karieso gydymo būdai:

  • Konservatyvus gydymo būdas taikomas ankstyvose ligos stadijose, reikalauja nemažų gydytojo bei paciento pastangų. Tikslas - stabilizuoti ligos progresavimą, skatinant kietųjų danties audinių remineralizaciją; išsaugoti danties paviršiaus vientisumą. Priemonės - vietiniai remineralizuojantys preparatai: fluoro tirpalai, lakai, geliai. Hermetizuojančios medžiagos - silantai.
  • Radikalus gydymo metodas taikomas aktyvaus, progresuojančio karieso židinio atveju, kai konservatyvių priemonių nepakanka stabilizuoti ligai. Tikslas - pašalinti pažeistą, infekuotą, suirusį danties audinį, pritaikyti danties pulpą apsaugančias priemones bei restauruoti danties paviršių, siekiant atstatyti prarastas funkcijas bei estetiką. Paprasčiau sakant, šis terapinis gydymo būdas atliekamas, išvalant kariozinę, karieso pažeistą ertmę, o plombuojant atstatomas danties paviršius. Dažniausiai kariozinė ertmę valoma, naudojant dantų grąžtą.

Neišugdykite vaikui odontologo baimės. Tęsiant kalbą apie pirmuosius vizitus pas odontologus - šie apsilankymai ne tik padeda užkirsti kelią dantų gedimui, bet ir išvengti nepagrįstos baimės odontologinėms procedūroms. Yra pastebėtas tiesioginis ryšys tarp dantų gydymo baimės ir ėduonies sunkumo.

Specialistai teigia, kad ankstyvi profilaktiniai vizitai padeda vaikams be streso susipažinti su odontologiniame kabinete esančia aplinka ir procedūromis, dėl ko vėliau neatsiranda baimės jausmas. Priešingai atsitinka, kai vaiko pirmasis vizitas pas odontologą būna tik tada, kai jis jaučia stiprų skausmą.

Tėvai auginantys „ankstukus“ turėtų būti budresni.

Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad per anksti gimę kūdikiai bei mažo svorio vaikai yra imlesni dantų ėduoniui. Anksti išdygę pieniniai dantys neretai ir sugenda anksčiau. Pieninių dantų gedimą gali lemti ir per ankstyvas jų išdygimas.

Nustatyta, kad ankstyvoje vaikystėje ėduonis gali išsivystyti pirminiuose dantyse jau 10-12 mėnesių amžiaus kūdikiui. Todėl anksti sulaukus vaiko pirmųjų dantukų, reikėtų apsiginkluoti ryžtu ir burnos higienos priemonėmis, siekiant juos išsaugoti sveikus.

Žindymas naudingas ir vaiko burnos sveikatai. Tyrimai rodo, kad vaikai kurie buvo maitinami krūtimi žymiai rečiau kenčia nuo dantų ėduonies nei vaikai, maitinami motinos pieno pakaitalais.

Taip pat, tarp krūtimi žindomų vaikų daug rečiau pasitaiko ortodontinių anomalijų - tai siejama su tuo, kad žindžiant, vaiko liežuvis atsiduria teisingoje padėtyje, kas stimuliuoja žandikaulio augimą ir padeda išvengti nuolatinių dantų sangrūdos.

Todėl, jei tik leidžia galimybės, žindykite vaiką iki 1 metų amžiaus, tai bus naudinga ne tik vaiko burnos sveikatai, bet ir visam jo organizmui. Tiesa, verta paminėti, kad naktinis žindymas neturėtų būti skatinamas, kaip ir žindymas ilgiau nei 12 mėnesių, nes buvo nustatyta, kad tai padidina vaikų dantų ėduonies atsiradimo riziką.

Kam dažniau genda dantys: mergaitėms ar berniukams?

Įvairūs moksliniai tyrimai neranda sąsajos tarp vaiko lyties ir ėduonies pasireiškimo dažnio, tai reiškia, kad tiek berniukui tiek mergaitei yra panaši ėduonies pasireiškimo rizika. Tačiau, paauglystės pradžioje mergaitėms dantų ėduonies tikimybė didėja. Tai vyksta dėl hormonų svyravimų brendimo metu, skirtingos nuo berniukų seilių sudėties ir jų tekėjimo greičio.

Dantis vaikams valykite tol, kol jie išmoks rašyti. Vaikų dantis tėvams patariama valyti tik pradėjus dygti pirmąjam dantukui ir iki maždaug 8 metų amžiaus. Tai gali padėti sumažinti ėduonies tikimybę apie 15 procentų.

Skirkite didesnį dėmesį vaiko mitybos racionui. Netinkamas maitinimas (daug cukraus ir mažai skaidulų turintis maistas), siejamas ne tik su vaikų antsvoriu, nutukimu ir mikroelementų trūkumu, bet ir dantų ėduonimi.

Dažnas užkandžiavimas taip pat gali būti dar viena dantų gedimo priežastimi. Tačiau, jei jūs ar jūsų vaikas negalite išsiversti be užkandžių, atsisakykite lipnių, perdirbtų ir gausiai saldintų maisto produktų, vietoje kurių rinkitės sveikesnes alternatyvas pvz.: vaisius, uogas, riešutus, daržovių pagaliukus ir panašiai.

Literatūra:

  1. Akbay Oba A., Dulgergil C.T., Sonmez I.S. (2009). Prevalence of dental anxiety in 7- to 11-year-old children and its relationship to dental caries. Med Princ Pract 2009;18:453-7.
  2. American Academy of Pediatric Dentistry. (2008). Policy on early childhood caries (ECC): classifications, consequences, and preventive strategies. Pediatric Dentistry. 2008;30(7 Suppl):p. 40.
  3. American Dental Association. (2013). Patient Education Center. Your child’s first dental visit. Accessed 17 March 2016.
  4. Beena J.P. (2013). Dental subscale of children's fear survey schedule and dental caries prevalence. Eur J Dent 2013;7:181-5.
  5. Costa S.M, Martins C.C, BonfimMde L. ir kt. (2012). A systematic review of socioeconomic indicators and dental caries in adults. Int J Environ Res Public Health. 2012;9:3540-74.
  6. Dashti A.A., Williams S.A., Curzon M.E. (1995). Breast feeding, bottle feeding and dental caries in Kuwait, a country with low-fluoride levels in the water supply. Community Dent Health. 1995;12:42-47. pmid:7697564
  7. Du M., Bian Z., Guo L. ir kt. (2000). Caries patterns and their relationship to infant feeding and socio-economic status in 2-4-year-old Chinese children. Int Dent J. 2000;50:385-389. pmid:11197198
  8. Khedmat S. Orodantal diseases. (2001). Tehran: Saman Publications; 2001.
  9. Khoshnevisan M., Ghasemianpour M., Samadzadeh H., Baez R. (2018). Oral Health Status and Healthcare System in I.R. Iran. Journal of Contemporary Medical Sciences . 2018;4(3)
  10. Kruger E., Thomson W.M., Poulton R irk t. (1998). Dental caries and changes in dental anxiety in late adolescence. Community Dent Oral Epidemiol 1998;26:355-9
  11. Lukacs J.R., Largaespada L.L. (2006). Explaining sex differences in dental caries prevalence: saliva, hormones, and „life-history“ etiologies. Am J Hum Biol. 2006;18:540-55
  12. Lynch J., Kaplan G. (2000). Socioeconomic position. In: Berkman LF, Kawachi I, editors. Social epidemiology. New York: Oxford Press; 2000. p. 13-35.
  13. Majorana A., Cagetti M.G, Bardellini E. ir kt. (2014).Feeding and smoking habits as cumulative risk factors for early childhood caries in toddlers,after adjustment for several behavioral determinants:a retrospective study. BMC Pediatr. 2014;14:45. pmid:24528500
  14. Olak J., Saag M., Honkala S., Nommela R ir kt. (20l3). Children's dental fear in relation to dental health and parental dental fear. Stomatologija 2013;15:26-31.
  15. Pine C. M., Adair P. M., Nicoll A. D. ir kt. (2004) International comparisons of health inequalities in childhood dental caries. Community Dental Health . 2004;21(1 Suppl):121-130.
  16. Prokocimer T., Amir E., Blumer S. ir kt. (2015). Birth-Weight, Pregnancy Term, Pre-Natal and Natal Complications Related to Child’s Dental Anomalies. J ClinPediatr Dent. 2015;39:371-6.
  17. Qadri G., Nourallah A., Splieth C. (2012). Early childhood caries and feeding practices in kindergarten children. Quintessence Int. 2012;43:503-510. pmid:22532957
  18. Razmienė J., Vanagas G., Bendoraitienė E. ir kt. (2011). The relation between oral hygiene skills and the prevalence of dental caries among 4-6-year-old children. Stomatologija. 2011;13:62-7.
  19. Rythén M., Niklasson A., Hellström A. ir kt. (2012). Risk indicators for poor oral health in adolescents born extremely preterm. Swed Dent J. 2012;36:115-SIGN138.
  20. Dental interventions to prevent caries in children. (2014). A national clinical guideline . Edinburgh: Scottish Intercollegiate Guidelines Network; 2014.

žymės: #Kudiki #Kudikiu

Panašus: