Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Alergija yra imuninės sistemos padidinto jautrumo reakcija į tam tikrą alergeną - išorės dirgiklį. Alerginės ligos dažniau vargina vaikus, kurių tėvai alergiški. „Visgi, pastaruoju metu sulaukiame daug mažųjų pacientų iš šeimų, kuriose sergančių alerginėmis ligomis nėra. Alergijai atsirasti įtakos gali turėti ir aplinka, gyvenimo būdas, tarša, mityba, kai vaiko imuninė sistema į natūraliai esančius alergenus reaguoja kaip į svetimkūnius,“ - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė.

Alergija pienui ir laktozės netoleravimas

Kūdikiai gali būti alergiški pienui arba jo netoleruoti. Alergija pienui pasireiškia imunine organizmo reakcija į piene esantį vieną ar daugiau baltymų, o netoleravimo atveju imuninė sistema nedalyvauja. Netoleravimą sąlygoja organizmo negebėjimas susidoroti su tam tikromis piene esančiomis medžiagomis, tokiomis kaip laktozė. Vienas pavyzdys, apie kurį dažnai kalbama, yra laktozės netoleravimas. Šios ligos metu žarnynas visiškai negamina arba gamina nepakankamai laktazės fermento, kuris skaido laktozę.

Jeigu jūsų kūdikis alergiškas pienui, jis reaguos į mišinį karvės pieno pagrindu ir kartais, bet labai retai, į žindančios mamos pieną su jos suvalgytu maistu patekusius karvės pieno baltymus. Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra pilvo diegliai, vėmimas, viduriavimas, bėrimas, dilgėlinė, egzema ir apsunkintas kvėpavimas. Paprastai karvės pieno baltymui alergiški kūdikiai, alerginėmis reakcijomis reaguoja ir į ožkos arba avies pieną dėl juose yra panašių baltymų.

Deja, nėra vieno diagnostinio testo nustatyti alergiją karvės pienui ir dažnai reikia testų derinio arba kelių maisto produktų eliminavimo iš kūdikio mitybos, pakartotinai juos įtraukiant ir stebint nepageidaujamas reakcijas. Pateikdami jūsų kūdikio sveikata besirūpinančiam gydytojui kuo daugiau informacijos apie savo kūdikio simptomus, galite paspartinti diagnozės nustatymą. Užsirašydami simptomus, taip pat ir laiką, kada jie atsirado ir kiek tęsiasi, galite padėti gydytojui patvirtinti arba atmesti alergijos karvės pienui diagnozę. Bet kokių odos reakcijų, tokių kaip bėrimas, nufotografavimas, taip pat gali būti labai naudingas.

Alergijos karvės pienui valdymas, tai bet kokio karvės pieno išėmimas iš kūdikio mitybos, todėl būtina atidžiai skaityti maisto etiketes ir sudėtį, nes pieno baltymai gali slypėti pačiose netikėčiausiose vietose. Jeigu jūsų kūdikis maitinamas mišiniu ir jam nustatyta alergija karvės pienui, jūsų gydytojas gali paskirti labai hidrolizuotą mišinį. Sojos mišiniai nerekomenduojami iki 6 mėnesių, kadangi juose yra fitoestrogenų (augalinių junginių, turinčių estrogenų savybių), o kūdikiai, kurie reaguoja į karvės pieno mišinius, dažnai taip pat reaguoja ir į sojos mišinius. Ožkos pieno mišiniai taip pat nerekomenduojami alergijos karvės pieno gydymui, nes ožkos pieno baltymai turi tokias pačias stiprias alergizuojančias savybes, kaip ir esantys karvės piene. Retais atvejais jūsų kūdikis gali reaguoti į pieno baltymus, patenkančius iš jūsų maisto į pieną, kuriuo maitinate kūdikį.

Tik apie 2 - 7,5 proc. kūdikių iki vienerių metų yra alergiški karvės pienui. Iki trejų metų daugumai vaikų alergijos pienui simptomai išnyksta, tačiau daliai ji gali tęstis iki kol jiems sukaks 6 - 8 metai.

Kūdikiui, kuris netoleruoja laktozės, paprastai pasireiškia ne tokios stiprios reakcijos lyginant su tais, kuriems nustatyta alergija karvės pieno baltymui. Kaip ir alergijos pienui atveju, laktozės netoleravimo simptomai gali būti viduriavimas, vėmimas ir pilvo diegliai, tačiau paprastai nebūna dilgėlinės arba apsunkinto kvėpavimo. Laktozės netoleravimo diagnozės nepatvirtins ir kraujo arba odos lopo mėginys.

Yra du pagrindiniai laktozės netoleravimo tipai. Pirmasis yra pirminis laktozės netoleravimas ir jį sukelia laktazės fermentų trūkumas. Antrinį laktozės netoleravimą paprastai sukelia virškinimo trakto pažeidimai, pavyzdžiui, po sunkios skrandžio infekcijos. Tačiau ši sutrikimo forma paprastai yra laikina, ji tęsiasi tol, kol virškinimo traktas išgyja.

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas, kitaip neurodermitas arba atopinė egzema - lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Dažniausiai (90 proc. atvejų) ji prasideda vaikystėje iki 5 metų amžiaus, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus.

Atopinė egzema suaugusiems dažniausiai pažeidžia alkūnių ir kelių raukšlių odą, kaklą, veidą, kartais - zonas aplink akis. Jeigu pastebėjote nemalonius dermatito simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytojus.

Sveika oda padeda kūnui išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo bakterijų, dirgiklių ir alergenų. Neurodermitas paprastai yra susijęs su genų kitimu, kuris turi įtakos odos gebėjimui suteikti tokią apsaugą. maisto alergenai (karvės pienas, kiaušiniai, riešutai ir t.t.), astma ir šienligė. Kartais egzema gali pasireikšti ir anksčiau. Lėtinis niežulys, odos pleiskanojimas. Neurodermitas prasideda odos niežuliu. Ją nusikasius gali pasireikšti tik dar stipresnis niežulys. Galų gale kasytis pradedama tiesiog iš įpročio. Odos infekcijos. Pastovus odos kasymas gali sukelti atviras opas ir įtrūkimus. Dirginantis dermatitas ant rankų. Alerginis kontaktinis dermatitas. Miego problemos.

Tam, kad atopinė egzema nesukeltų rimtų komplikacijų, ji privalo būti tinkamai gydoma. Todėl pastebėjus nerimą keliančius odos pakitimus ir pojūčius derėtų kreiptis į specialistus.

Atopinio dermatito gydymo rekomendacijos

  • Odos drėkinimas bent du kartus per dieną. Sausą odą bent du kartus per dieną būtina drėkinti kremu ar losjonu. Patariama tai daryti iš karto nusiprausus, kol oda dar drėgna.
  • Ligos paūmėjimą sukeliančių veiksnių nustatymas ir vengimas. Tai gali būti prakaitas, stresas, viršsvoris, muilai, plovikliai, dulkės, žiedadulkės. Siekiant pagerinti dermatito pažeistos odos būklę, šių veiksnių reikėtų stengtis kuo labiau vengti. Kūdikiams ir vaikams uždegimas gali pasireikšti valgant tam tikrus maisto produktus, tokius kaip kiaušiniai, pienas, soja ir kviečiai.
  • Trumpesnis maudymasis vonioje ar duše. Sergantiems atopine egzema rekomenduojama praustis kartą per dieną vėsiu vandeniu. Maudytis reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Geriau rinktis dušą, o ne vonią.
  • Tik švelnių muilų ir prausiklių naudojimas. Sergantiems atopiniu dermatitu, prausiantis patariama naudoti tik švelnius muilus ir prausiklius.
  • Atsargus odos šluostymas.
  • Gausus vandens vartojimas.
  • Oro drėkintuvo naudojimas. Jeigu namų oras yra sausas, galima naudoti drėkintuvą. Tai ypač aktualu prasidėjus šildymo sezonui. Geriausia namuose palaikyti maždaug 70 proc.
  • Tinkamos oro temperatūros palaikymas.

Siekiant suvaldyti atopinį dermatitą, labai svarbu nustatyti, kas gali turėti įtakos jo paūmėjimui. Dažnai tai būna nuolatinis stresas ir įtampa. Atsipalaiduoti galima pačiais įvairiausiais būdais. Tam puikiai tinka masažas, sportas, joga, meditacija, spalvų, garsų ir šviesos terapija. Odos būklę teigiamai veikia ir kokosų aliejus, alavijo ekstraktas, ciberžolė, taip pat omega-3 riebalų rūgštys.

Alergija maistui

Alergija maistui yra nenormalus organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą maistą. Kad įvyktų alerginė reakciją, vaiko imuninė sistema turi būti įjautrinta nuo prieš tai suvalgyto to paties maisto, arba per motinos pieną. Antrą kartą valgant - pasireiškia alerginiai simptomai. Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga.

Pasauliniu mastu, beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų turi alergiją maistui. Apie 80 % alergiškų pienui vaikų šią alergiją “išauga”. Greito tipo alerginės reakcijos gali prasidėti iškart po maisto arba iki dviejų valandų po valgio. Alerginės reakcijos į maistą gali skirtis. Kartais tas pats asmuo gali skirtingai reaguoti skirtingu metu.

Gydytojas vertins ir kitas būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Pavyzdžiui, jei pavalgius pieno, atrodo, kad jūsų vaikas viduriuoja, gydytojas gali patikrinti, ar priežastis gali būti laktozės netoleravimas.

Alergijos maistui tyrimai

  • Odos dūrio testas. Šis testas tai skystų maisto alergenų ekstraktų užlašinimas ant vaiko dilbio. Tuomet odos paviršinis sluoksnis praduriamas lancetais (nedidelėmis adatėlėmis) ir laukiama ar per 15 minučių susidaro rausvai iškilusios papulės.
  • Odos lopo testas. Tai maisto alergenų užklijavimas ant neišbertos odos.

Jei jūsų vaikas alergiškas maistui, alergologas padės jums sukurti gydymo planą. Gydymo tikslas yra vengti alergeno ir visų jo turinčių maisto produktų. Išsiaiškinus maisto produktus, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu vengti ne tik šių, bet ir kitų panašių maisto produktų toje maisto grupėje. Jei žindote vaiką, labai svarbu nevartoti tų maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas.

Taip pat svarbu vaikui duoti vitaminų ir mineralų papildų, jeigu jis negali valgyti tam tikro maisto. Antihistamininiais vaistais gali būti gydoma dilgėlinė, alerginė sloga ir kitos alerginės ligos. Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija,gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus. Kai kuriems vaikams, suderinus su gydytoju, po vieno ar šešių mėnesių gali būti vėl bandoma duoti tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją.

Alergija kiaušiniui

Alergija kiaušiniui yra viena dažniausių alergijų maistui vaikystėje - ypač tarp kūdikių ir mažų vaikų. Dažniau pasitaiko tik alergija karvės pienui. Vis dėlto, alergija kiaušiniui gali sukelti įvairius simptomus: nuo lengvų odos bėrimų ar virškinimo sutrikimų iki rimtų kvėpavimo sunkumų ar net gyvybei pavojingos anafilaksijos.

Kaip ir kiekviena alergija maistui, ši būklė reikalauja tikslios diagnostikos. Nustačius alergiją kiaušiniui, ypač jeigu pasireiškia greito tipo nuo IgE priklausomos reakcijos, dažniausiai rekomenduojama eliminacinė dieta, kurios metu būtina vengti visų su kiaušiniais susijusių produktų. Ilgalaikis tokios dietos laikymasis gali apsunkinti pilnavertę mitybą ir turėti įtakos gyvenimo kokybei tiek alergiškam žmogui, tiek jo artimiesiems.

Kiaušinio alergenai: kas sukelia alergiją kiaušiniui

Alergija kiaušiniui - tai iškreipta, nenormali imuninės sistemos reakcija į tam tikrus kiaušinyje esančius baltymus. Dauguma alergizuojančių baltymų yra kiaušinio baltyme.

  • Ovomukoidas (Gal d 1) - pagrindinis alergenas, kurio savybės nepakinta net ir kaitinant kiaušinį, todėl ypač kliniškai svarbus.
  • Ovalbuminas (Gal d 2) sudaro daugiau nei pusę (apie 54 %) visų kiaušinio baltymo baltymų. Jis, skirtingai nei Gal d 1, yra jautrus karščiui, tad kepant ar verdant jo alergiškumas sumažėja.
  • Ovotransferinas (Gal d 3) - yra dar vienas baltymas, kuris praranda savo alergines savybes kaitinant.
  • Lizocimas (Gal d 4) sudaro tik apie 3-3,4 % kiaušinio baltymų, tačiau jis yra ypatingas - turi stiprias antibakterines savybes.
  • Alfa-livetinas (Gal d 5) yra susijęs su paukščio-kiaušinio sindromu - būkle, kai jautrumas išsivysto įkvepiant paukščių alergenus (pvz., nuo plunksnų ar išmatų), o vėliau organizmas pradeda reaguoti ir į kiaušinio trynio baltymus.

Taigi kiaušinio baltymų alergiškumas priklauso nuo jų atsparumo karščiui ir virškinimo fermentams. Dėl to kai kurie pacientai gali toleruoti virtus ar keptus kiaušinius juos valgant, bet vis tiek patirti kontaktines odos reakcijas. Tuo tarpu ovalbuminas, kuris yra termiškai jautrus, dažniau sukelia reakcijas žaliam arba mažai apdorotam kiaušiniui.

Be vištos kiaušinių, kryžmines reakcijas taip pat gali sukelti kiaušiniai iš kitų paukščių - ančių, žąsų, kalakutų ar putpelių - dėl baltymų sudėties panašumo.

Alergijos kiaušiniui simptomai

Dažniausiai pasitaikanti alergijos kiaušiniui forma - tai IgE sukelta alerginė reakcija. Ji prasideda greitai - dažniausiai per kelias minutes ar iki dviejų valandų po kiaušinio ar jo turinčio produkto suvartojimo. Simptomų sunkumas gali būti labai įvairus - nuo lengvų iki pavojingų gyvybei.

Alergija kiaušiniui žindomiems kūdikiams

Kai kalbama apie alergiją kiaušiniui, svarbu žinoti, kad alerginės reakcijos gali pasireikšti ir išimtinai žindomiems kūdikiams. Vis dėlto tyrimai rodo, kad mamos suvalgyto kiaušinio kiekis nėra patikimas rodiklis, parodantis, kiek šių baltymų pateks į pieną. Tokiu atveju rekomenduojama 2-4 savaitėms pašalinti kiaušinius iš motinos mitybos ir stebėti, ar vaiko simptomai sumažėja ar išnyksta. Po to kiaušiniai turėtų būti grąžinami į mamos dietą, kad būtų įvertinta, ar simptomai atsinaujina.

Rekomendacijos dėl kiaušinio įvedimo į kūdikio mitybą

  • Kiaušinį pradėti duoti nuo 4-6 mėn. amžiaus.
  • Tinka tik gerai termiškai apdorotas kiaušinis (ne žalias!).
  • Siūloma pradėti nuo pusės gerai išvirto kiaušinio (apie 2 g kiaušinio baltymo) 2 kartus per savaitę.
  • Tinka ir tokio pat kiekio kiaušinis kepiniuose, keptas ar virtas 10-15 minučių.

Pagrindiniai faktai apie alergiją vaikams

  • Alerginis rinitas paveikia apie 10-30 proc. vaikų.
  • Atopinis dermatitas diagnozuojamas maždaug 15-20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus.
  • Maisto alergija pasireiškia apie 6-8 proc. vaikų iki 3 metų.
  • Bronchų astma nustatoma 5-10 proc. vaikų.

Mitai apie alergiją

  • Kai namuose nuo pat vaiko gimimo laikomas šuo ar katė, vaikas pripranta prie alergenų - tai yra netiesa.
  • Svarbu sudaryti vaikui sterilias sąlygas - perdėtas sterilumas, gausiai naudojama chemija ne tik nepadeda, bet sukuria sąlygas alergijoms vystytis.

žymės: #Kudiki #Kudikiu

Panašus: