Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems. Kyla klausimas: ar tai alergijos pasekmė, o gal itin pavojingos ligos simptomas? Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Nors dažniausiai odos išbėrimas pasireiškia ir pakitusiu odos reljefu, pvz.
Dažnos kūdikių bėrimų priežastys
Kas jau augino mažus vaikus, tam ne naujiena, jog pradedant pirmosiomis savaitėms po kūdikio gimimo jis gali būti išberiamas pačių įvairiausių rūšių bėrimais. Tai gali būti ir inkštirai, ir spuogeliai, ir dėmelės.
- Naujagimių aknė: Būdinga apie 20% visų naujagimių ir neturi šeimyninio polinkio. Dažniausiai naujagimių aknė išryškėja 3-iąją gyvenimo savaitę. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų.
- Kūdikių aknė: Tai kitas nozologinis vienetas, t. y, ne ta pati liga, kaip naujagimių aknė. Ji pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Kūdikių aknė dažnesnė berniukams, ji atsiranda dėl riebalinių liaukų hiperplazijos.
- Toksinė naujagimių eritema: Būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau.
- Prakaitinė: Dažnas reiškinys, ypač gyvenantiems šilto klimato sąlygomis. Prakaitinė atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas. Retai kada prakaitinė būna gimimo metu.
Alergijos ir bėrimai
Neretai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą. Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Mūsų imuninė sistema yra sukurta tam, kad apgintų organizmą nuo visų jai žalingų biologinių ir cheminių veiksnių (tokių kaip virusai, bakterijos, vienaląsčiai ar daugialąsčiai parazitai). Visgi, neretai dėl dar ne iki galo išsiaiškintų mechanizmų, imuninė sistema įprastas ir mums visai nepavojingas medžiagas palaiko „priešais“, nuo kurių reikia gintis, ir sukelia stiprią imuninę reakciją. Taip bendrai galėtume apibūdinti bet kurią alergiją.
Alerginis kontaktinis dermatitas
Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Nepageidaujamos reakcijos, kurios taip pat gali pasireikšti bėrimu, bet atsirandančios dėl alergeno patekimo į organizmą kitais būdais (per burną ar kvėpavimo takus) kontaktinei alergijai nepriskiriamos. Kontaktinė alergija savo ruožtu skirstoma į du tipus: kontaktinę dilgėlinę ir kontaktinį dermatitą. Tuo tarpu kontaktiniu alerginiu dermatitu vadinamos IV tipo (ne IgE sąlygotos, lėtosios) alerginės reakcijos, kurios pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar netgi dienoms po kontakto su alergenu. Šis kontaktuodamas su oda prasiskverbia pro viršutinius odos sluoksnius ir, jei žmogus yra alergiškas, sukelia imuninių ląstelių, vadinamų T limfocitais, kaupimąsi kontakto vietoje. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda.
Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje. Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas.
Alergija maistui
Alergijos maistui atveju serologinis (IgE antikūnų) ar ląstelinis (T limfocitų) imuninis atsakas kyla suvartojus alergizuojančio maisto produkto. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai. Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus.
Kaip ir alerginio kontaktinio dermatito, taip ir lėto tipo alerginės reakcijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo. Diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas, kuriame, kaip alergenai naudojami švieži maisto produktai ar jų gaminiai (pvz pienas ar jo milteliai, kiaušinis, sojos miltai ir tt.). Neretai prieš atliekant odos lopo tyrimą su maisto alergenais pacientų tėvelių paprašoma apgalvoti kokie maisto produktai jų manymu sukelia alergiją ir jų atsinešti pas gydytoją alergologą.
Egzema
Jeigu jūsų oda yra sausa, paraudusi ir kankina niežulys, gali būti, kad esate paveikti egzemos. Nors dažnai yra manoma, kad odos egzema yra kūdikių ir vaikų liga, iš tiesų, egzema yra viena iš dažniausių odos ligų, paliečianti maždaug trečdalį pasaulio gyventojų. Egzema gali būti įvairių formų ir kilti dėl skirtingų veiksnių, tokių kaip alergija, dirginimas ar genetika. Egzema gali pasireikšti bet kurioje kūno dalyje ir bet kokio amžiaus asmenims.
Egzemos tipai
- Atopinis dermatitas: dar įvardijamas kaip tikroji egzema, yra lėtinė odos liga, dažniausiai prasidedanti vaikystėje.
- Kontaktinė egzema: yra odos uždegimas, atsirandantis dėl tiesioginio kontakto su dirgikliu.
- Seborėjinė egzema: yra odos liga, paveikianti odos sritis, kuriose daug riebalinių liaukų.
- Dishidrozinė egzema: yra odos liga, kuri dažniausiai paveikia rankas ir pėdas. Šio tipo egzema yra susijusi su prakaitavimu ir stresu.
Egzemos simptomai
- Sausa, sutrūkinėjusi oda, pleiskanojimas.
- Niežulys.
- Paraudimas ir patinimas ant odos.
- Mazgeliai, pūslelės, opos arba šašai ant odos.
- Šlapiavimas, vandeningos pūslės.
- Odos sustorėjimas, įbrėžimai.
- Pigmentacijos pokyčiai.
Egzemos gydymas
- Alergenų ir dirgiklių vengimas.
- Odos priežiūra ir drėkinimas.
- Antihistamininiai vaistai.
- Priešuždegiminiai vaistai.
- Mityba.
- Šviesos terapija.
- Intraveninė terapija.
Kitos bėrimų priežastys
- Blusų įkandimai: Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu.
- Laimo liga: Laimo ligos bėrimas, sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos.
- Vėjaraupiai: sukelti Varicella zoster viruso pasireiškia nedideliais, raudonais, niežtinčiais spuogeliais, kurie įspaudimo metu nepabąla.
- Rankų, kojų ir burnos liga: Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną.
Virusiniai bėrimai
Karščiuojančio arba sergančio kuria nors į gripą panašia infekcija vaiko bėrimą sukelia būtent ši infekcija. Bėrimus gali sukelti daugybė virusų. Ant peršalimo simptomus patiriančio vaiko kūno atsiradusios patinę rausvos arba raudonos dėmelės neturi įtakos jo savijautai. Toks bėrimas gali atsirasti ir esant lengvam skrandžio sutrikimui.
Virusinių bėrimų pavyzdžiai
- Tymai: Ūmi užkrečiama liga, kurią sukelia virusai. Sergant tymais peršalimo požymiai atsiranda dviejomis dienomis anksčiau negu bėrimas.
- Raudonukės bėrimas: Rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonuke paprastai serga maži vaikai.
- Vėjaraupiai: Visą kūną išberia skaidriomis, kaip vandens lašai, pūslelėmis. Po poros dienų jos sprogsta, o jų vietose atsiranda šašai, kurie išdžiūna ir sugyja maždaug per savaitę.
- Vaikų rozeolė: Vaikas blogai jaučiasi, karščiuoja, jį kankina kiti peršalimo simptomai, po to atsiranda bėrimas.
- Skarlatina: Ją sukelia streptokoko bakterija, kuri taip pat yra anginos priežastis. Vaikui skauda gerklę, ištinsta tonzilės, ant kurių gali susidaryti pūliai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Bet jeigu spuogai atsirado po šeštosios gyvenimo savaitės ir ilgai nepraeina, tada vertėtų pasitarti su gydytoju. Tada gydymui gali būti išrašomi kremai arba specialūs losjonai, kurie per laiką padėtų atsikratyti bėrimo.
Panašus:
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
- Ignalinos Rajono Socialinės Globos Namai: Neįtikėtini Pasiekimai ir Svarbi Informacija
- Vaikiškos Megztos Aplikacijos: Kūrybiškos Schemos, Unikalios Idėjos ir Naudingi Patarimai