Vaiko augimas nėra vienodai stabilus, jis vyksta tarsi šuoliais. Vaiko apetitą lemia amžiaus ypatumai. Net to paties žmogaus apetitas keičiasi, tarkim, susirgus jis būna mažesnis, o moterims prieš mėnesines padidėja, ir tai yra normalu. Bet kurio amžiaus vaikas vieną kartą gali suvalgyti daugiau, kitą kartą - mažiau, ir tai nėra problema.
Augimo šuoliai
Augimo šuoliai pasireiškia trimis periodais: kūdikystėje, vaikystėje bei lytinio brendimo laikotarpiu. Augimo šuoliai gali trukti nuo kelių parų iki savaitės - būtent per šias dienas jūsų mažylis greitai ir akivaizdžiai priauga svorio ir ūgio. Tai pasireiškia dažniausiai 7-10 , 14-21 parų amžiaus naujagimiams, vėliau - 1-2, 3, 6 ir 9 mėnesiais.
Augimo šuolių požymiai:
- Padidėjęs apetitas
- Padidėjęs miego poreikis
- Padidėjęs nervinis jautrumas
Dėl padidėjusio apetito kūdikis nuolat nori žįsti, darosi irzlus, nori nuolat būti ant rankų, dažniau keliasi ir reikalauja krūties naktinio miego metu, dėl to mamos dažnai pradeda klaidingai manyti, kad trūksta pieno. Staiga prasidėjus augimo šuoliui, mažylis beveik visą parą nori žįsti (viršiją tą įprastą 8-12 kartų per parą taisyklę), akivaizdžiai pakinta, sutrumpėja miegas.
Ką daryti augimo šuolio metu?
Augimo šuoliai vargina ne tik mažylį, bet ir tėvus. Todėl augimo šuolio metu stenkitės kuo daugiau miegoti, kol mažylis miega ir nepamiršti gerti daugiau vandens. Tiek fiziškai, tiek emociškai. Dėl padidėjusio apetito naujagimis dažniau nori žįsti (taip užsisako pieno, tad labai svarbu atliepti žindymo poreikį ir leisti žįsti taip dažnai, kaip nori). Šuoliai dažniausiai pasibaigia taip staiga, kaip ir prasideda, mažylis dažnai atrodo žymiai sunkesnis, o smėlinukai, tikę prieš kelias dienas, jau nebeužsisega.
Pasiekimų savaitės
Augimo šuoliai ir pasiekimų savaitės gali pasireikšti panašiai, tačiau jie skiriasi tuo, kad augimo šuolių metu naujagimis (vėliau kūdikis) žymiai paauga fiziškai, o pasiekimų savaičių metu vyksta labai spartus protinis vystymasis. Būtent pasiekimų savaičių metu (kurios remiantis X. Plooij ir H. Van De Rijt trunka iki 82 gyvenimo sav.) kūdikis deda labai daug pastangų naujiems įgūdžiams ir suvokimui lavinti, tad nenuostabu, kad atlikdamas tokį sudėtingą protinį darbą mažylis tampa irzlus, prieraišus ir netgi verksmingas.
Trumpai apie kiekvieną pasiekimų savaitę:
- 5-ta savaitė: Kūdikis pradeda jausti vis daugiau stimulų iš aplinkos, gali blogiau miegoti, greičiau pavargti vakarais.
- 8-ta savaitė: Mažylis pradeda atskirti save nuo aplinkinio pasaulio, atranda rankutes, sugeba trumpam sutelkti dėmesį į objektus. Taip pat gali suprastėti apetitas.
- 12-ta savaitė: Kūdikis pradeda labiau kontroliuoti savo galūnes, judesiai tampa tikslesni. Pradeda suvokti rutininius veiksmus ir įvykius. Miegas vėl suprastėja.
- 19-ta savaitė: Kūdikis atranda veiksmų seką. Svarbūs tampa ritualai ar dienos rutina. Dažnai sutampa su "4 mėn. miego regresija".
- 26-ta savaitė: Mažylis pradeda suvokti atstumus tarp objektų ir savęs, atranda priežastis ir pasėkmes. Būdingas įpatingas prieraišumas ir dėmesio poreikis.
- 37-ta savaitė: Kūdikis pradeda skirstyti daiktus į grupes, pamėgsta "eksperimentuoti".
- 46-ta savaitė: Atsiranda eiliškumo, tvarkos suvokimas.
- 55-ta savaitė: Įžengimas į vaikystę. Vaikas pradeda suvokti, kad vienam tikslui gali būti keli būdai pasiekti.
- 65-ta savaitė: Mažylis pradeda apsvarstyti pasėkmes dėl savarankiškai priimamų sprendimų. Vėl gali sutrikti miegas, vaikelis tapti prieraišus, bijoti svetimų žmonių.
- 75-ta savaitė: Vaikelis jau sugeba diferencijuoti objektų, žmonių grupes, taip pat suvokia save kaip asmenybę.
Ką apie kūdikių mitybą rašo pasauliniai pediatrijos žurnalai?
Mūsų konsultantas, vaikų ligų gydytojas dr. Jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto, nesijaudinkite. Svarbu vaikui siūlyti sveiko maisto. Vaikas nusprendžia, kiek valgys arba nevalgys. Siūlykite mažesnes porcijas. Daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos (mažas maisto kiekis) jo lėkštutėje ir jo valgymo įrankiai. Vaikui gali nepatikti, jei maistas bus patiektas bet kokioje lėkštėje ar dubenėlyje. Jokiomis priemonėmis neįkalbinėkite, juolab neverskite vaiko suvalgyti visko, kas įdėta į lėkštutę, nes tai jam sukels stresą.
Pagirkite mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens… Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Vaikui reikalingas sveikas maistas, t.y. Kartu su vaiku ruošite patiekalus, kuriuos valgys jis ir visa šeima. Padarysite valgymo laiką laimingu ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo - prieraišumo - savitarpio supratimo laiku. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma. Valgymui skirsite apie 20 minučių.
Niekada jokiomis priemonėmis nebausite vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus. Nepapirkinėsite vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą. Nuolat siūlysite naujų maisto produktų. Leisite savo vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu.
Kas lemia vaiko augimą?
- Kūdikystėje augimui daugiausiai įtakos turi mityba.
- Augimą lemia ir įgimtos ar lėtinės ligos, skydliaukės hormonai.
- Nuo 2 metų iki lytinio brendimo pradžios augimą daugiausiai lemia augimo hormonas bei skydliaukės hormonų pusiausvyra.
Galutinį sveiko vaiko ūgį didžiąja dalimi lemia tėvų ūgis. Vaiko ūgis bei svoris vertinamas pagal amžių, lytį bei nacionalinius tautos standartus, rezultatus, pažymint tam sukurtose augimo procentilių kreivėse.
Kaip užtikrinti tinkamą augimą:
- Kokybiškas miegas ne mažiau 10-12 valandų per parą, atkreipiant dėmesį į tai, kad augimo hormono daugiausiai išsiskiria tarp 21-24 valandos miego metu.
- Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis.
Dažnai augimo šuolių metu darželinio amžiaus vaikai bei paaugliai jaučia nuovargį, skundžiasi nepastoviu ilgųjų kaulų (dažniausiai blauzdų) bei sąnarių skausmu. Skausmui apmalšinti galite duoti nuskausminamųjų vaistų sirupo, naudoti šildančius tepalus, šiltus sausus kompresus sąnarių bei kaulų srityje. Įsitikinkite, kad jūsų vaikas geria pakankamai skysčių, suvalgo pakankamai baltymingo maisto ir daržovių, kuriose gausu mineralinių medžiagų. Paprašykite, kad šeimos gydytojas atliktų vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą bei skirtų vitamino D preparatų, jei yra jo stoka arba nepakankamumas.
Ką daryti, jei vaikas nuolat prašo valgyti?
Tėvams skirtoje literatūroje dažniausiai rašoma apie nevalgius vaikus, dalijamasi patarimais, kaip žadinti apetitą. Šį kartą specialistė pataria tėvams, kurių vaikai amžinai alkani. Kalbamės su gydytoja dietologe Aušra Jauniškyte-Ingelevičiene.
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio svoris patrigubėja, ūgis padidėja mažiau - 50 procentų. Iki dvejų metų vaikui maistas yra ne tik alkio malšintojas, bet ir aplinkos pažinimo priemonė, kartu valgymas lavina ir vysto motorinius įgūdžius. Vaikui patinka pačiam valgyti, jausti maistą savo pirštais. Šio amžiaus vaikai domisi maistu, mielai ragauja. Nuo dvejų metų vaiko susidomėjimas maistu palaipsniui mažėja, ir tai kelia tėvams nerimą. Būtent nuo tokio amžiaus dažniausiai ir atsiranda „nevalgiuko“ problema. Ypač apetitas padidėja paauglystėje, tuomet paaugliai gali (pagal normas ir turėtų) suvalgyti daugiau maisto nei suaugusieji, ir tai normalu. Vyksta spartus augimo šuolis, keičiasi kūno sudėtis, padaugėja riebalinio audinio (berniukams - pačioje brendimo pradžioje, mergaitėms - viso brendimo metu). Tuo metu paaugliai stebina visus aplinkinius savo gebėjimu labai daug suvalgyti.
Jei vaiko ūgis ir svoris atitinka normas, jis nėra nei nevalgiukas, nei ėdrūnas, kad ir kaip tėvams atrodytų. Vaikas turėtų valgyti 4-6 kartus per dieną. Svarbu, kad ir užkandžiai būtų valgomi atsisėdus prie stalo, jie būtų apgalvoti. Gal vaikas valgo nesotų maistą? Mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis maitinimosi įpročių ugdymo pavyzdys.
1-1,5 metų vaiko paros maisto apimtis maždaug 1100-1200 ml, vienu kartu jis paprastai suvalgo 200-300 ml maisto, energinė vertė apie 1200 kcal per dieną. Svoris, ūgis, jų kitimas (proporcingai ar ne didėja svoris ir ūgis) parodo, ar vaikas per daug valgo, ar pakankamai, ar per mažai. Jei svoris didėja daugiau nei ūgis, jau nėra gerai. Bet tokius pokyčius įvertinti reikia laiko.
Jei tėvams sunku suprasti, ar vaikas normaliai valgo, ar per dažnai, siūlyčiau namuose sudaryti nuolatinį valgymo grafiką ir jo laikytis. Skrandis yra tuščiaviduris organas, jo sienelėje yra net trys sluoksniai raumenų. Apetitą reguliuoja daug hormonų, gaminamų tiek skrandyje, tiek plonojoje žarnoje, tiek riebaliniame audinyje, centrinėje nervų sistemoje.
Padidėjęs apetitas gali rodyti fizinę ligą, tarkim, hipertireozę - kai skydliaukė pradeda gaminti per daug hormonų, I tipo cukrinį diabetą (padidėja apetitas, bet kartu kamuoja labai didelis troškulys, vaikas geria daug skysčių, dažnai šlapinasi). Apetitas gali padidėti dėl tam tikrų vaistų vartojimo (pavyzdžiui, gliukokortikoidų), tai gali rodyti ir psichologinių sunkumų (tarkim, nerimą), su kuriais vaikas susiduria ir reaguoja daugiau valgydamas. Taip pat vaikas gali atrasti, kad per maistą gali sulaukti daugiau tėvų dėmesio, ir tuo naudotis. Apetitas gali pablogėti turint kirmėlių.
Ką daryti, kai vaikas nevalgus, - greičiausiai vienas iš dažnesnių klausimų. Kad su maistu gaunamų medžiagų ir kalorijų pakanka, rodo darniai augantis vaiko kūno svoris ir ūgis (tai stebi vaiko gydytojas), žvalumas, gera nuotaika. Nevalgiukų mamos perspėjamos sunerimti tada, kai vaiko svoris ima kristi, o valgiukų mamos turėtų susirūpinti tada, kai svoris ima staiga labai sparčiai ir neproporcingai didėti. Su prižiūrinčiu gydytoju galima pasitarti ir nelaukiant svorio šuolių, o vos pastebėjus, kad vaikutis staiga ėmė neįprastai daug valgyti.
Staiga padidėjusio apetito priežasčių gali būti daug ir įvairių, pavyzdžiui, tai gali būti reakcija į patiriamą įtampą, jei mažylis jaučiasi nesaugus ir pan. Kaip ir mes, suaugusieji, kūdikiai ir maži vaikai nerimą taip pat gali slopinti valgydami, šį reiškinį neretai lydi atpylinėjimas, užkietėję viduriai ir kitos virškinimo bėdos. Nuo gimimo didelis alkis būdingas vaikams, turintiems tam tikrų neurologinių sutrikimų ar virškinamojo trakto bėdų.
Didelį norą valgyti gali paskatinti rimtos, deja, jau ir vaikams pasitaikančios ligos. Jei kasa insulino pagamina daugiau, nei reikia, gliukozė labai greitai suvirškinama ir žmogui pasireiškia hipoglikemijos požymiai, vienas jų - nenumalšinamas alkio jausmas. Sutrikus kasos veiklai, žmogus jaučia norą nuolat valgyti, nes nepavalgiusiam darosi bloga.
Hipoglikemijos kamuojami vaikučiai valgyti nori ir dieną, ir naktį, ilgiau nei tris valandas išbūti nevalgę negali - tampa vangūs, irzlūs, mieguisti, o pavalgę iškart atsigauna. Cukrinis diabetas, kaip ir kiti sutrikimai, yra gydomas vaistais, todėl jei pastebite tokių požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytojus. Turbūt visi pažįstame vaikų, kurie be vargo sukerta suaugėliško dydžio karšto patiekalo porciją, tačiau yra liesi.
Priežastys gali būti įvairios: „Gali būti, kad vaikas ir valgo daug, ir juda daug - gautas kalorijas sudegina, todėl svoris neauga. Gali būti, kad turi įgimtą greitą medžiagų apykaitą - maistas greitai suvirškinamas, puikiai organizmo paimamas, o šalutiniai produktai greitai pašalinami. Tačiau priežastis gali būti ir liga, pavyzdžiui, skydliaukės hiperfunkcija.
- Įtakos apetitui turi ne tik genai (būna, kad visa giminė yra valgi arba, priešingai, labai nevalgi), bet ir šeimos valgymo įpročiai, požiūris į maistą.
- Sparčiausiai vaikas auga per pirmuosius metus, jo svoris nuo gimimo iki pirmojo gimtadienio netgi patrigubėja (maždaug nuo 3 iki 11 kg).
- Apetitui įtakos turi ligos, traumos, patiriama įtampa, įvairūs pokyčiai, vartojami vaistai (vieni jį didina, kiti slopina), todėl nors ir rekomenduojama, kad 1-3 m.
- Apetitui įtakos turi ir aplinkos temperatūra (kai karšta, jis mažesnis, kai šalta - didesnis), ir suvalgytas maistas, pavyzdžiui, saldūs ir riebūs patiekalai apetitą slopina.
Ligonėlio apetitas dažniausiai sumažėja. Pasveikus jis (koks buvo iki ligos) turėtų grįžti per dvi savaites.
Kaip auginti mažąjį „drakoniuką“?
Vis dėlto labai svarbu, kad kūdikėlis nebūtų maitinamas nuolat, t. y. tarp maitinimų būtų bent dviejų-trijų valandų pertrauka. Antraip nuolat į skranduką tekantis pienelis jį ištempia ir sutrinka sotumo jausmas. Vaikas, kad gerai augtų ir vystytųsi, turi gauti maistą tokį ir tiek, kiek jam reikia tuo metu. Reikia stengtis, kad rimčiau pavalgytų tris kartus per dieną, t. y. pusryčius, pietus ir vakarienę.
Jei vaikas yra aktyvus ir dėl to nori dažniau valgyti, o gal tiesiog mėgsta pavalgyti, labai svarbu skrandžio „nepertempti“. Ir vaikui, ir suaugusiam žmogui per kartą rekomenduojama suvalgyti ne daugiau maisto, nei telpa jam į delną. Paskaičiuota, kad delno tūris atitinka skrandžio tūrį.
Jei vaikas pratęs suvalgyti daug, porciją reikėtų mažinti pamažu. Vaikams, kurių medžiagų apykaita lėta, reikėtų duoti mažiau kaloringą maistą ir būtinai reguliuoti valgymo režimą. Tačiau tai nereiškia, kad turintieji greitą medžiagų apykaitą gali valgyti bet ką ir bet kada.
Patarimai tėvams:
- Nukreipkite dėmesį. Jei vos pavalgęs mažiukas vėl dairosi maisto, stenkitės nukreipti jo dėmesį įdomia veikla: eikite pasivaikščioti, kartu pažaisti jo mėgstamų žaidimų, piešti ir pan.
- Jei vaikas vis prašo ko nors užkrimsti, užuot davusi jam sausainį, sūrelį, bananą ir t. t., pasiūlykite atsigerti vandens.
- Pasitarkite su specialistais. Jei neramu dėl to, kad vaikas daug valgo, pirmiausia kreipkitės į vaiko gydytoją. Atlikęs reikiamus tyrimus, jis nuspręs, ar užtenka sureguliuoti mitybos režimą ir vaiko aktyvumą, ar reikia endokrinologo ar gastroenterologo konsultacijos.
Panašus:
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
- Krepšinio lankai vaikams: pasirinkite tinkamą dydį ir formą!
- Sužinokite Kūdikių Plaukų Slinkimo Priežastis Ir Kaip Jas Pašalinti – Tėvų Vadovas

