Kūdikio vėmimas nuo kosulio: priežastys ir ką daryti

Kosulys yra labai dažnas simptomas vaikų amžiuje ir viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į gydytoją. Vaikai serga kvėpavimo takų infekcijomis nuo 6 iki 12 kartų per metus. Kosulys - tai natūralus organizmo refleksas, skirtas apsaugoti kvėpavimo takus nuo dirgiklių, tokių kaip gleivės, dulkės ar alergenai. Vis dėlto, tai labai svarbus apsauginis refleksas, skirtas iš kvėpavimo takų pašalinti dirginančias medžiagas, alergenus, mikroorganizmus ir kitus svetimkūnius (pavyzdžiui, maisto gabaliuką). Tačiau kai kosulys tampa nuolatinis ar intensyvesnis naktį, tai gali būti ženklas, kad vaiko organizme vyksta tam tikri pokyčiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

Vaikų kosulio klasifikacija

Vaikų kosulį V. Sutkus skirsto į:

• ūminį - trunkantį iki 2-3 savaičių;
• lėtinį - užsitęsiantį 4 savaites ir ilgiau.

Taip pat pagal pobūdį kosulys gali būti:

• sausas - kai neatsikosoma;
• drėgnas/šlapias - kai atkosima sekretu.

Anot jo, būna specifinis kosulys, kuris padeda atpažinti ligą, arba nespecifinis - t.y. nebūdingas specifinei ligai.

Kodėl vaikas kosėja? Dažniausios priežastys

„Pati dažniausia ūminio kosulio priežastis yra sloga. Dažniausiai ji praeina pati ir be jokių komplikacijų. Maždaug dešimtadaliui kosinčių vaikų nustatomas bronchitas arba bronchiolitas - dažniausiai tai yra drėgnas kosulys, o kartu girdimas ir garsus šnopavimas. Jei pastebime, kad vaikui darosi sunkiau kvėpuoti, būtinai reikia pasirodyti gydytojui. Dar dešimtadalis vaikų kosėja dėl astmos, šiuo atveju būdingas specifinis sausas kosulys“, - dažniausias vaikų kosulio priežastis išskiria vaikų ligų gydytojas.

• Sergant gripu būdingas sausas kosulys, pasireiškiantis kartu su karščiavimu.
• Lojimą primenantis sausas kosulys gali signalizuoti, kad vaikui prasidėjęs laringitas.
• Esant plaučių uždegimui kosulys gali būti sausas arba drėgnas, kartu pasireiškia karščiavimas, vaikas pastebimai prastai jaučiasi ir čia dažniausiai jau reikia gydytojo įsikišimo.
• Iš retesnių priežasčių, kodėl vaikas ima kosėti, gali būti į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis. Jį nesunku atpažinti, mat kosulys prasideda staiga, greičiausiai kartu su springimu. Jei patiems svetimkūnio ištraukti nepavyksta, reikia kreiptis į medikus.
• Kosėjama ir dėl kitų dirgiklių, pavyzdžiui, tabako dūmų, vaistų ir pan.
• Po kvėpavimo takų infekcijų gali pasireikšti neurogeninis kosulys - kai vaikas ir toliau kosėja iš įpročio.
• Kosulį gali sukelti ir alergijos, kai kurie vaistai, šaltas ir sausas oras, COVID infekcija, vardija vaikų ligų gydytojas.

Galimos naktinio kosulio priežastys

Naktinis kosulys gali kilti dėl įvairių sveikatos būklių ar aplinkos veiksnių, kurie paveikia vaiko kvėpavimo takus. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių naktinio kosulio priežasčių:

• Alergijos: Jei vaikas yra alergiškas dulkėms, žiedadulkėms, pelėsiui ar gyvūnų plaukams, šie alergenai gali sukelti dirginimą kvėpavimo takuose, sukeldami kosulį. Naktį vaikas praleidžia daug laiko toje pačioje aplinkoje, todėl jei jo miegamajame yra alergenų (pavyzdžiui, dulkės ar gyvūno plaukai), jie gali sukelti kosulį. Be to, kai kurie vaikai yra alergiški pagalvių užpildams (ypač jei jos pagamintos iš plunksnų) arba sintetinėms medžiagoms, esančioms patalynėje. Kosulys, sukeltas alergijos, dažnai būna sausas, o kartu gali atsirasti kitų simptomų, tokių kaip nosies užgulimas, čiaudulys ar akių niežulys.
• Peršalimas ir virusinės infekcijos: Peršalimas ir įvairios virusinės infekcijos taip pat dažnai sukelia naktinį kosulį. Šios infekcijos sukelia gleivių kaupimąsi nosies ertmėje ir gerklėje, o kai vaikas guli, gleivės sunkiau nuteka, todėl ima dirginti gerklę ir sukelia refleksinį kosulį. Peršalimo metu kosulys dažnai būna drėgnas, kadangi organizmas bando pašalinti susikaupusias gleives. Šio tipo kosulys paprastai praeina, kai vaikas pasveiksta nuo infekcijos, tačiau jis gali trukti keletą savaičių net ir po ligos simptomų išnykimo.
• Astma: Astma yra lėtinė kvėpavimo takų uždegiminė liga, kuri taip pat gali sukelti naktinį kosulį vaikams. Astmos priepuolių metu pasidaro sunkiau kvėpuoti, gali atsirasti dusulys, o kvėpuojant girdimas švokštimas.
• Refliuksas (Gastroezofaginis refliuksas): Gastroezofaginis refliuksas (GERL) yra būklė, kai skrandžio rūgštis atgal patenka į stemplę ir sukelia dirginimą bei uždegimą. Be to, ši būklė sukelia kosulį, ypač naktį, kai vaikas guli, o rūgštis lengviau kyla į viršų. Refliukso sukeliamas kosulys dažniausiai būna sausas, tačiau gali būti lydimas kitų simptomų, tokių kaip rėmuo, nemalonus skonis burnoje ar net vėmimas. Jei įtariate, kad vaiko kosulį sukelia refliuksas, verta atkreipti dėmesį į vaiko mitybos įpročius prieš miegą, taip pat gali padėti miegoti šiek tiek pakelta galva.
• Sausas oras: Sausas oras ypač žiemos metu, kai įjungtas šildymas, gali sudirginti vaiko kvėpavimo takus ir sukelti kosulį. Kvėpavimo takų gleivinė išdžiūsta, tampa jautresnė dirgikliams, o tai skatina kosulį. Šiuo atveju gali padėti oro drėkintuvai, kad būtų palaikomas tinkamas drėgmės lygis kambaryje, kuriame miega vaikas.

Kada būtina pasirodyti gydytojui?

„Užsirašykite pas šeimos gydytoją, jei kosėjantis vaikas karščiuoja, o kosulys intensyvėja. Reiktų, kad gydytojas vaiką įvertintų ir tuo atveju, jei kosulys trunka ilgiau nei mėnesį“, - pataria V. Sutkus.

Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį į išskirtinius ženklus, kai nieko nelaukus reikia vykti nebe pas šeimos gydytoją, o tiesiai į ligoninę. Skubėkite pas medikus, jei:

• vaikas nustoja kvėpavęs;
• jei matote, kad kvėpavimas apsunkintas ir dažnas (kilnojasi krūtinės ląsta ir pilvukas, o mažas vaikas, kuris dar negali nieko pasakyti, atrodo išsigandęs);
• jei pastebite, kad vaiko oda blyški arba pamėlusi.
• Taip pat pavojinga, jei vaikas atsikosėja kraujingais skrepliais arba stipriai kosėja iki vėmimo.

Kreipkitės į gydytoją jeigu:

• Vaiko kosulys trunka ilgiau nei 1-2 savaites ir nepagerėja naudojant įprastus gydymo metodus, kadangi tai gali būti ženklas, kad kosulys susijęs su rimtesne sveikatos būkle. Ilgalaikis kosulys gali būti susijęs su tokiomis ligomis kaip astma, bronchitas ar net plaučių uždegimas.
• Kosulį lydi švokštimas arba dusulys.
• Kyla aukšta temperatūra, kadangi tai gali būti infekcijos ženklas.
• Vaikas kosėja su krauju ar gleivėmis (gleivės neįprastos spalvos, pavyzdžiui, tamsiai žalios ar rudos).
• Kosulys pasireiškė po užspringimo ar svetimkūnio patekimo į kvėpavimo takus.
• Pasireiškia staigus ir stiprus kosulys su krūtinės skausmu.
• Kosulys trukdo vaikui miegoti kelias naktis iš eilės ir dėl to vaikas atrodo išsekęs.

Kaip gydytis namuose?

Kosulį gydant namuose vaikams galima duoti žolinių preparatų:

• gebenės - skystina gleives;
• raktažolės ir čiobreliai - kosulį silpnina;
• skėstašaknis kamras - taip pat silpnina kosulį.

Medus

Tarp naminių priemonių gydytojas pamini ir medų. „Vis daugiau straipsnių aprašoma, kad medus veikia antibakteriškai ir silpnina kosulį. Medaus kosančiam vaikui galima duoti nuo pusės šaukštelio iki dviejų ir geriausia vartoti prieš miegą. Jei matote, kad per tris dienas tokio gydymo jokio poveikio nėra, nėra prasmės medaus duoti ilgiau, bent jau dėl kosulio. Tik atminkite, kad medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų, nes jame gali būti botulino toksino, kuris vaikams gali sukelti botulizmą. Vyresniems vaikams tai nepavojinga“, - kalba gydytojas.

Eteriniai aliejai

Kosuliui palengvinti galima naudoti ir eterinius aliejus: eukaliptų, čiobrelių, pipirmėtės, levandos ir t.t. Eteriniai aliejai gali būt geriami, tepami ar garinami. Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį, kad galimi ir šalutiniai reiškiniai - odos arba gleivinių sudirginimas.

Inhaliacijos

Taip pat galima taikyti inhaliacijas - inhaliuoti tiek su paprastu, tiek su negazuotu mineraliniu vandeniu, fiziologiniu tirpalu ar pačių namuose pasigamintu 1 proc. druskos tirpalu (tokį pasidarysite ištirpinę porą gramų druskos stiklinėje vandens). „Tiek inhaliacijos, tiek skysčiai drėkina kvėpavimo takus ir tokiu būdu palengvina vaikams atsikosėjimą, jis darosi mažiau skausmingas“, - rekomenduoja gydytojas.

Vaistai

Kosuliui gydyti vartojamos kelios rūšys vaistų. Kosulį slopinantys vaistai slopina kosulio refleksą. Dekongestantai mažina nosies gleivinės paburkimą, antihistamininiai - alergijos simptomus. Ekspektorantai - skystina gleives, dėsto V. Sutkus. Atkreipkite dėmesį, kad dauguma šių vaistų skiriami tik nuo paauglystės ir prieš vartojant geriau pasitarti su gydytoju, nors juos galima įsigyti ir be recepto.

Nosies higiena

Taip pat labai svarbi nosies higiena. Mažiausiems vaikams turite padėti nosį atsiurbdami, didesni jau gali ir patys išsipūsti. Galima nosį ir praplauti, nes nosyje esantis sekretas gali nubėgti į kvėpavimo takus ir tokiu būti skatinti kosulio refleksus. Jei taip nutinka, padeda ir burnos skalavimas druskos tirpalu.

„O jei matote, kad tokių naminių gydymo priemonių nepakanka, kreipkitės į šeimos gydytoją, kad jis paskirtų tyrimus arba atitinkamą gydymą“, - sako V. Sutkus.

Kaip galime padėti?

• Tinkama oro drėgmė: Sausas oras gali dar labiau dirginti vaiko kvėpavimo takus ir sukelti kosulį, todėl svarbu užtikrinti, kad kambaryje, kuriame vaikas miega, būtų tinkamas oro drėgmės lygis. Optimalus oro drėgnumas patalpoje turėtų būti apie 40-60%. Tam galite naudoti oro drėkintuvą, tačiau nepamirškite, kad per didelė drėgmė taip pat gali būti pavojinga - gali skatinti pelėsio atsiradimą, kuris taip pat gali sukelti alergines reakcijas ir kosulį.
• Vaiko padėtis miegant: Miegojimo padėtis turi didelę įtaką kosuliui, ypač jei vaiko kvėpavimo takai yra užsikimšę dėl gleivių. Gulint, gleivės lengviau kaupiasi gerklėje ir nosiaryklėje, todėl tai gali sukelti intensyvesnį kosulį. Pabandykite pakelti vaiko galvą, padėję papildomą pagalvę po jo galva ar viršutine kūno dalimi. Tokiu būdu sumažinsite gleivių kaupimąsi gerklėje ir palengvinsite kvėpavimą.
• Tinkamas kambario vėdinimas: Svarbu užtikrinti, kad vaiko miegamasis būtų gerai vėdinamas ir jame cirkuliuotų šviežias oras. Užsistovėjęs ar užterštas oras gali pabloginti vaiko kvėpavimo takų būklę ir sukelti dirginimą. Todėl reguliariai vėdinkite vaiko kambarį prieš miegą. Net šaltuoju metų laiku verta atidaryti langą kelioms minutėms, kad įleistumėte į patalpą gryno oro.
• Skysčių vartojimas: Gleivėms suskystinti ir lengviau pašalinti būtina užtikrinti, kad vaikas per dieną gautų pakankamai skysčių. Skysčiai padeda palaikyti tinkamą hidratacijos lygį ir sumažina kvėpavimo takų dirginimą.
• Medus ir šiltos arbatos: Medus yra natūrali priemonė, kuri gali padėti sumažinti kosulį ir nuraminti sudirgusią gerklę. Pasiūlykite vaikui šiltos arbatos su šaukšteliu medaus prieš miegą.
• Kambario temperatūra: Tinkama kambario temperatūra taip pat gali turėti įtakos vaiko kosuliui naktį. Jei kambaryje per šilta arba per šalta, tai gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą ir paskatinti kosulį. Užtikrinkite, kad kambario temperatūra būtų komfortiška, maždaug 18-20 laipsnių Celsijaus.

Inhaliatoriai kaip pagalbos priemonė

Inhaliatorius yra puiki priemonė palengvinti naktinį kosulį, ypač jei jis susijęs su kvėpavimo takų dirginimu, astma ar bronchitu. Inhaliatorius padeda vaiko kvėpavimo takams sudrėkinti ir sušvelninti gleives, todėl jos lengviau pasišalina. Inhaliatoriai gali būti naudojami tiek prevencijai, tiek simptomų valdymui. Inhaliacijos su specialiais tirpalais padeda gleivėms lengviau pasišalinti iš kvėpavimo takų ir sumažinti dirginimą.

Kada naudoti inhaliatorių?

• Kosulys dėl astmos: Jei vaikas serga astma, inhaliatoriai yra vienas iš pagrindinių gydymo būdų. Astmos priepuolio metu kvėpavimo takai susiaurėja, o tai sukelia kosulį ir dusulį, ypač nakties metu. Tokiu atveju inhaliatoriai su bronchus plečiančiais vaistais padeda greitai atpalaiduoti kvėpavimo takus ir palengvinti simptomus.
• Bronchitas: Inhaliatoriai taip pat veiksmingi sergant bronchitu. Inhaliacijos su specialiais tirpalais padeda gleivėms lengviau pasišalinti iš kvėpavimo takų ir sumažinti dirginimą.
• Peršalimas ir virusinės infekcijos: Inhaliatoriai gali būti naudojami, kai vaikas serga peršalimu ar virusinėmis infekcijomis. Tokiu atveju inhaliacijos drėkina kvėpavimo takus ir padeda greičiau išvalyti gleives. Tai ypač naudinga, jei vaikas kosėja naktį, kai gleivės kaupiasi ir trukdo kvėpavimui.
• Sausas kosulys: Jei vaikas kenčia nuo sauso kosulio, inhaliatoriai gali būti naudojami siekiant sudrėkinti kvėpavimo takus ir sumažinti sudirgimą.
• Alergijos: Jei vaiko kosulys yra sukeltas alergijos, inhaliacijos taip pat gali padėti sumažinti kvėpavimo takų dirginimą ir sumažinti kosulio priepuolius.

Kaip teisingai naudoti inhaliatorius?

• Paruoškite inhaliatorių pagal gamintojo instrukcijas - įsitikinkite, kad prietaisas yra švarus ir tinkamai surinktas. Naudojant vaistus, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku dėl rekomenduojamos dozės.
• Inhaliacijas atlikite ramioje aplinkoje - inhaliacijų metu vaikas turėtų sėdėti ramiai. Jei vaikas yra labai mažas, jį galima laikyti ant rankų, kad jis jaustųsi saugiau. Jo neturėtų niekas blaškyti.
• Tinkamai uždėkite kaukę arba naudokite kandiklį - kaukė turi gerai priglusti prie vaiko veido, kad specialus tirpalas ar vaistai pasiektų kvėpavimo takus. Jei naudojate kandiklį, paaiškinkite vaikui, kaip teisingai įkvėpti per jį.
• Inhaliacijos trukmė - inhaliacijos paprastai trunka nuo 5 iki 10 minučių, priklausomai nuo tirpalo kiekio. Per šį laiką vaikas turėtų ramiai kvėpuoti ir neužsiimti pašaline veikla.
• Inhaliatoriaus valymas - po kiekvienos naudojimo procedūros svarbu tinkamai išvalyti prietaisą, kad būtų išvengta bakterijų kaupimosi.

Stiprus kosulys iki vėmimo

Stiprus kosulys gali ne juokais išgąsdinti - ypač jei kamuoja aštrus krūtinės skausmas, kartojasi vėmimas arba netgi atsiranda kraujingų išskyrų - tuomet būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Infekcinės kilmės kosulys

Viena dažniausių labai stipraus kosulio priežasčių yra infekcija. Infekcijas sukelia bakterijos arba virusai, grybeliai, atipinės bakterijos arba pirmuonys. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, kamuoja ir kiti simptomai, pavyzdžiui, virusinėms infekcijoms būdinga skaidri ir gausi sloga ir (arba) raumenų ir kaulų skausmas, dažniausiai pradžioje kamuoja sausas kosulys, o bakterinių infekcijų metu skiriasi pūlingas (žalios ar gelsvos) spalvos sekretas (tai tik keletas tipinių pavyzdžių, galinčių pasitaikyti bet kuriuo atveju). Kai kurie simptomai būdingi įvairios kilmės infekcijoms. Vertėtų paminėti pakilusią kūno temperatūrą, bendrą silpnumą, gerklės skausmą.

Ypatingai stiprus ir vėmimą sukeliantis kosulys būdingas kokliušui, plaučių uždegimui, bronchitui, mikoplazminei ar chlamidijų sukeltai infekcijai, tuberkuliozei bei kitoms ligoms, kuriomis sergant būtinas specialisto paskirtas gydymas ir tausojantis režimas.

Drėgno kosulio metu tinkamas vaistinis preparatas Flavamed - jis padeda greičiau pasišalinti kvėpavimo takuose susidarančioms klampioms gleivėms. Dėl vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Virškinimo sistemos ligos

Vėmimą sukeliantis kosulys būdingas sergant sunkios formos gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Jei liga rimtai pažengusi, tuomet skrandžio turinio kartu su stiprų dirginamąjį poveikį turinčiomis skrandžio sultimis gali patekti netgi į kvėpavimo takus. Stipriai dirginami viršutiniai kvėpavimo takai priverčia labai aktyviai kosėti - gali prasidėti netgi vėmimas. Būtina gydyti GERL, nes ji pavojinga dėl gresiančių komplikacijų - blogiausi scenarijai susiję su vėžiniais susirgimais. O ką jau kalbėti apie suprastėjusią gyvenimo kokybę - sausą naktinį kosulį, blogą skonį burnoje, skausmą krūtinkaulio ar gerklės srityse, nemalonius pojūčius pavalgius.

Žalingi įpročiai

Ilgalaikis rūkymas kvėpavimo sistemai sukelia didžiulę žalą (ką jau kalbėti apie širdies ir kraujagyslių bei kitas organizmo sistemas). Nuodingos cheminės medžiagos negailestingai kaupiasi kvėpavimo takuose ir plaučiuose. Organizmas, žinoma, reaguoja į tokias dirginančias medžiagas - kuo ilgiau rūkoma, tuo aktyvesnė tampa kvėpavimo takų gleivių gamyba. Gleivių perteklių organizmas siekia pašalinti, o tai padaryti padeda kosulys, kuris kartais gali būti labai stiprus ir įkyrus.

Kvėpavimo sistemos ligos

Pirmiausia reikėtų paminėti astmą ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) - šiuos sveikatos sutrikimus lydi stiprus kosulys, kuriam kartais būdingas ne tik vėmimas, bet ir dusulys, skrepliavimas, švokštimo garsas, spaudimo jausmas krūtinėje. Bronchinė astma pasireikšti gali jau vaikystėje, kai būdingas padidėjęs jautrumas aplinkoje esantiems alergenams, pavyzdžiui, baltymingiems maisto produktams, grybeliams, žiedadulkėms, gyvūnų plaukams ir plunksnoms, dulkių erkėms ir panašiai. Šiame skyriuje minėtosios ligos kartais neturi aiškios atsiradimo priežasties. Jos labai apsunkina gyvenimo kokybę - tam, kad kvėpavimas ir vėl taptų lengvesnis ir būtų įmanoma užsiimti fizine veikla bei kokybiškai pamiegoti, būtina ieškoti ligų priežasčių ir tinkamiausio gydymo - šiuolaikinė medicina siūlo ne vieną veiksmingą vaistinį preparatą.

Ko tikėtis iš gydytojo?

Jei manote, kad kosulys - jau ligos simptomas, tuomet visuomet geriau pasitarkite su gydytoju. Būkite pasiruošę gydytojo klausimams iš anksto, nes:

• Gydytojas daug klausinės, kada prasidėjo kosulys, koks jo pobūdis, koks garsas girdimas kosulio metu ir kas galimai provokuoja kosulį.
• Gydytojas taip pat klaus, kokie kiti simptomai pasireiškia kartu su kosuliu ir kiek laiko jie tęsiasi, kada jie sustiprėja, o kada - susilpnėja.
• Kuo mažesnis Jūsų vaikas, tuo didesnė tikimybė, kad gydytojas norės atlikti fizinę vaiko apžiūrą.

Kokie tyrimai dažniausiai atliekami kosėjant vaikui?

Gydytojas, atlikęs vaiko apžiūrą ir surinkęs visą reikiamą informaciją, gali paskirti tam tikrus tyrimus. Dažniausiai kosėjančiam vaikui atliekami šie tyrimai:

• Bendras kraujo ir šlapimo tyrimas, C reaktyviojo baltymo tyrimas;
• Tyrimai, padedantys patvirtinti esamą infekciją, pavyzdžiui, tepinėlis iš vaiko ryklės ar nosies, pasėlio tyrimai ir kt.;
• Krūtinės ląstos rentgeno (rentgenologinis) tyrimas;
• Bronchoskopija - ji dažnai atliekama tuomet, kai įtariama, kad į kvėpavimo takus pateko svetimkūnis. Tai speciali procedūra, kurios metu į kvėpavimo takus įleidžiamas plonas vamzdelis su kamera. Ji padeda apžiūrėti kvėpavimo takus iš vidaus ir pašalinti svetimkūnį, jei jis ten įstrigęs.
• Įvairūs kvėpavimo funkciją padedantys įvertinti testai. Vienas populiariausių tyrimų yra spirometrijos tyrimas, kurio metu reikia stipriai pūsti į specialų vamzdelį. Paprastai tokie tyrimai atliekami nuo 6-7 metų amžiaus ir tuomet, kai tiriama ilgalaikio kosulio priežastis.

Kaip būtų galima padėti kosėjančiam vaikui?

Pateikiame Jums keletą patarimų, padėsiančių pasirūpinti kosėjančiu vaiku:

• Duokite vaikui gerti pakankamai skysčių. Labiausiai tiks šiltos arbatos, tačiau tai gali būti ir paprasčiausias vanduo, skiestos sultys ir pan.;
• Vėdinkite patalpas ir palaikykite reikiamą jų oro drėgmę. Santykinė oro drėgmė turėtų siekti ne mažiau kaip 40-50 procentų. Pašalinkite visas vaiko kvėpavimo takus dirginančias medžiagas iš jo gyvenamosios aplinkos;
• Puikiai tiks specialiais aparatais atliekamos inhaliacijos, tačiau dėl jų taikymo pasitarkite su vaikelio gydytoju. Jis patars, kokias priemones naudoti inhaliacijoms;
• Lojančio ir laringitinio pobūdžio kosulio metu labai naudinga pabūti garų prisotintoje patalpoje, nes vaikas tuomet lengviau atsikosėja;
• Sausą kosulį galima keletą dienų slopinti, tačiau tie vaistai tinkami tik vyresniems vaikams, o drėgną - skatinti atsikosėjimą gerinančiais preparatais. Nuo 2 metų amžiaus tinkamas Flavamed geriamasis tirpalas. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
• Tinkamai valykite vaiko nosytę, nes „už nosies“ tekantis sekretas gali sukelti gana aktyvų kosulį.
• Atminkite, kad tik bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais. Virusų antibiotikai neveikia. Virusinės infekcijos dažniausiai gydomos simptomiškai.
• Kito tipo kosulys gydomas veikiant jį sukėlusią priežastį, pavyzdžiui, pašalinant iš kvėpavimo takų svetimkūnį ar gydant gastroezofaginį refliuksą, kurio metu kosulį sukelia dirginamasis skrandžio turinio poveikis ryklei ir kvėpavimo takams.

Kada į gydymo įstaigą reikia kreiptis kuo skubiau?

Nedelskite ir kreipkitės į gydymo įstaigą, jei:

• Kosėja mažesnis nei 3 mėnesių kūdikis ir labai mažas vaikas;
• Jei kosulys trukdo ne tik kasdienei vaiko veiklai, bet ir normaliai kvėpavimo funkcijai;
• Jei kosulys išlieka po springimo maistu arba kosulys atsiranda labai staigiai ir dėl nežinomų priežasčių;
• Jei vaikas atkosėja žalsvų ar gelsvų skreplių ar gleivių su kraujo priemaišomis;
• Jei vaikas vangus ir karščiuoja;
• Jei vaikas vemia, viduriuoja ir atsisako gerti skysčius;
• Jei kosulys yra stipraus, priepuolinio pobūdžio ir sukelia net vėmimą ar dusulį;
• Jei mėlsta vaiko oda, nagai ir lūpos;
• Jei vaiko kosulys trunka ilgiau kaip 2 savaites;
• Jei yra kitų neraminančių simptomų.

Apibendrinimas

Svarbiausia yra duoti vaikui pakankamai skysčių. Jei kūdikis žindomas, kuo dažniau žindyti. Kosulys gali sukelti vėmimą, ypač kai jis yra priepuolinis ir sunkiai valdomas - ir kosulio, ir vėmimo procese dalyvauja tie patys raumenys. Vaistai nuo kosulio nėra naudingi gydant vaikų kosulį, ypač mažiems vaikams. Antibiotikai nepadeda nuo virusų sukelto kosulio. Pašalinama kosulį sukėlusi priežastis, t.y. dirgiklis sukelia kosulį. Užtikrinti pakankamai drėgną orą.

Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį