Tikai - tai nevalingi, staigūs, neritmingi, pasikartojantys, netikslingi raumenų judesiai arba nevalingi ir betiksliai garsai. Judesių tikus lengva atpažinti, o va kai vaikas leidžia įvairius garsus, aplinkiniai neretai mano, kad jis tai daro tyčia, erzindamas kitus, trukdydamas ir pan.
Tikų tipai ir eiga
Tikai gali būti paprastieji ir kompleksiniai (apimantys ne vieną, o keletą raumenų grupių). Pagal trukmę jie skirstomi į trumpalaikius ir lėtinius (kai tęsiasi ilgiau nei metus). Būdinga, kad tikai trunka keletą savaičių, išnyksta ir po kurio laiko vėl atsiranda, jų eiga banguojanti. Jeigu po kelių tikų bangų sutrikimas tęsiasi ir trunka ilgiau nei 12 mėnesių, jis tampa lėtinis.
Dažniausiai pasitaikantys paprastieji judesių tikai yra mirksėjimas, nevalingos grimasos, kaktos, viršugalvio, kaklo, pečių trūkčiojimas. Kompleksiniai judesių tikai apima keletą kūno raumenų grupių ir gali pasireikšti labai įvairiai, pavyzdžiui, kaip lenkimosi, kėlimo, sukimo, šokimo judesiai. Paprastieji balso tikai yra nevalingas krenkšėjimas, kriuksėjimą, cypimą, lojimą primenantys garsai, šnarpštimas ir kt. Kompleksiniai balso tikai yra nuolatinis nevalingas tam tikrų garsų, žodžių ar frazių kartojimas.
Kartais eiga būna lėtinė, kaitos atvejais tikai sunkėja, daugėja, keičiasi. Tikai stiprėja ir plečiasi pamažu, rečiau - staigiai (pavyzdžiui, po didelio išgąsčio, infekcijos). Tada neretai pavieniai veido judesių tikai plečiasi, leidžiasi žemyn, t. y. pereina iš galvos į kaklą, apima pečius, liemenį, galūnes. Be judesių tikų, gali atsirasti ir balso tikų, jų pobūdis, sunkumo lygis taip pat keičiasi, svyruoja.
Tais atvejais, kai reiškiasi dauginiai judesių ir vienas ar keli balso tikai (nebūtinai tuo pačiu metu), jie vadinami kombinuotaisiais balso ir dauginiais judesių tikais, arba Gilles de la Tourette sindromu.
Mirksintį vaiką dažniausiai veda pas akių gydytoją (okulistą), o kosčiojantį, dažnai krenkščiantį ir kitus garsus leidžiantį vaiką - pas įvairių specialybių vaikų gydytojus, manydami, kad jis serga uždegimine ar alergine kvėpavimo organų liga. Kai ligos nesiseka nustatyti, prisimenama, kad tai gali būti tikai, ir siunčiama pas gydytoją neurologą ištirti, „nes tai gali būti dėl nervų“.
Tikų priežastys ir etiologija
Tikų priežastys, arba etiologija, yra daugialypė ir iki šiol tiksliai nežinoma. Tiriama genetinių, neurobiologinių, neurocheminių, endokrininių, perinatalinių, poinfekcinių autoimuninių, psichologinių bei aplinkos (epigenetinių) veiksnių įtaka tikų atsiradimui, išreikštumui, sutrikimų eigai.
Tikai paūmėja patyrus stresą ar susijaudinus, atsipalaidavus po sunkaus fizinio krūvio, nuobodžiaujant, žiūrint televizorių, pervargus, perkaitus, vartojant tam tikrus vaistus, kofeiną ir kitus stimuliatorius. Tikai mažiau vargina vaiką, kai jis išsimiegojęs, pailsėjęs, užsiėmęs įdomia, mėgstama protine ar fizine veikla. Aplinkiniams svarbu kurti vaiko poreikius atitinkančią aplinką, vengti psichosocialinių stresorių.
Gydymo būdai ir rekomendacijos
Būtina įsigilinti į konkretų atvejį ir kiekvienam sutrikimą turinčiam vaikui skirti kompleksinį gydymą: sureguliuoti dienotvarkę, miego ir poilsio režimą, mitybą, numatyti pakankamą fizinį krūvį, parinkti tinkamas saviraiškos ir kūrybos veiklas.
- Rekomenduojama mažinti laiką televizijos laidoms žiūrėti ir žaisti kompiuteriu, ypač vengti įtampos, smurtinių, gąsdinančių laidų, filmų, žaidimų.
- Patartina ieškoti ramių, vaikui patinkančių, iniciatyvumą, kūrybingumą skatinančių, bendravimo įgūdžius gerinančių veiklų.
- Kartu aptariama auklėjimo ir tėvų bei aplinkinių reagavimo į vaiko tikus taktika.
- Labai tinka žaidimų, dailės, muzikos terapija, kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai.
Dažnai šių priemonių pakanka įveikti tikus. Tais atvejais, jei tikai labai stiprūs arba lėtiniai, kartais gydoma ir vaistais. Ypač tais atvejais, kai tikai yra labai ryškūs ar neįprasto pobūdžio, kliudo vaikui, sukelia daug emocinių ir bendravimo sunkumų. Sunkių, lėtinių tikų atvejais gali būti naudingos tarpusavio paramos grupės paaugliams ir jų tėvams.
Antrinė nauda ir simptomų valdymas
Kiekviename reiškinyje galima įžvelgti pliusų ir minusų, ir dažnai ne vieną, o visą sąrašėlį. Vaikui turėtų būti daugiau minusų „iš simptomo“ nei pliusų. Kadangi paprastųjų, trumpalaikių judesių tikų vaikas pats nejaučia, raumenys trūkčioja nevalingai, vaikui nekliudo, tai simptomo minusas galėtų būti televizoriaus žiūrėjimo, kompiuterinių žaidimų laiko mažinimas ir pan.
Paprastai sakoma: kai tikai sumažės, vaikas galės ilgiau žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu, bet kol jie paūmėję, stipriai išreikšti, vaikas turi gyventi vadinamuoju sanatoriniu gydomuoju namų režimu: laikytis tinkamos dienotvarkės, režimo, tačiau kartu aktyviai dalyvauti įprastame šeimos gyvenime ir veiklose (atlikti pavestus darbus, užduotis, lankyti ugdymo įstaigą, būrelius, būti su draugais).
Atsižvelgiant į vaiko amžių, supratingumą, būtina ir pačiam vaikui paaiškinti apie tikus, nuraminti, parinkti tinkamą reagavimo į savo ligos požymius taktiką. Kai tikai lėtiniai arba kai vaikas jaučia, pastebi savo tikus, dėl jų smarkiai kenčia ir išgyvena, rekomenduojama prašyti vaiko tyčia atlikti kuo daugiau tikų (judesių ir (arba) garsų), kol pavargsta, o kartu ir geriau juos pajaučia, mokosi suvaldyti.
Vaikas skatinamas kalbėtis apie tikus, natūraliai į juos reaguoti, pasidalyti savo pojūčiais ir išgyvenimais. Rekomenduojamos „intensyvios tikų pertraukėlės“ per pamokas ar kitus užsiėmimus.
Kompleksinių, lėtinių tikų atvejais rekomenduojama netinkamus ir aplinkinių dėmesį labai patraukiančius staigius, stiprius tikus išmokti modifikuoti, pavyzdžiui, užbaigti netinkamą judesį ar nevalingai ištartą garsą socialinėms aplinkybėms derančiu priimtinesniu, tinkamesniu, įprastesniu judesiu ar garsu. Pavyzdžiui, staiga netikėtai pakeltą ranką lėtai ir ramiai nuleisti žemyn, lyg būtų norėta persibraukti ranka plaukus ar pasitaisyti drabužį.
Emocinis aspektas ir virdulio metafora
Yra tokia virdulio metafora, vaizdžiai apibūdinanti tikų formavimosi emocines priežastis. Kiekvienam žmogui - ir vaikui, ir suaugusiajam - kasdieną kyla ir prisikaupia įvairių mažesnių ir didesnių emocijų: ne vien džiaugsmo, bet ir pykčio, liūdesio, nusivylimo, nepasitenkinimo, susierzinimo ir kt.
Jei dėl vidinių ar išorinių priežasčių tas virdulio vožtuvas uždaromas, tai besikaupiantys garai, neturėdami per kur prasiveržti, ima kilnoti dangtį. Besikilnojančio virdulio dangčio vaizdinys labai primena tikų sukeliamus raumenų trūkčiojimus. Todėl visi gydymo būdai, skirti emocijoms, jausmams pažinti ir išreikšti, yra veiksmingi ir reikalingi tikų atvejais.
Tikų turintys vaikai dažnai būna ramūs, stengiasi viską daryti tvarkingai, nepriekaištingai, teisingai ir gerai. Juos reikia padrąsinti būti laisvesnius, leisti sau klysti, dūkti, piešti makaliūziškai, dainuoti, groti, šokti laisvai (ne tik taip, kaip esi mokomas), improvizuoti.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Surogatinė motinystė Lenkijoje: svarbiausi įstatymai ir ateities galimybės
- Vitamino D papildai kūdikiams: kaip pasirinkti, dozavimas ir geriausi šaltiniai