Sveikatos produktai ir medicinos prietaisai visai šeimai. Labai svarbu tinkamai gydyti vaiką ir suvaldyti ligą, nes per didelė temperatūra gali būti vaikui pavojinga.
Karščiavimas
Karščiavimas yra kūno sukeltas ir kontroliuojamas kūno temperatūros padidėjimas. Temperatūra pakyla, nes imuninė sistema reaguoja į organizme esančius ligas sukeliančius virusus ar bakterijas ir pradeda kovoti su sukėlėju. Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai. Tačiau reikia atminti, kad vaikų kūno temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl neverta nerimauti, jeigu kūdikio kūno temperatūra yra 37 laipsniai. Pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiau nei 38 laipsniai arba yra per žema.
Karščiavimo priežastys
Paprastai karščiavimas yra ligos požymis - vaikas gali būti užsikrėtęs bakterija arba virusu. Tačiau mažylis gali karščiuoti ir dėl kitų priežasčių. Vaikui gali pakilti temperatūra jeigu jis buvo per storai aprengtas, per ilgai buvo karštoje patalpoje arba kaitroje lauke. Karščiavimas taip pat gali būti reakcija į skiepus.
Kaip atpažinti karščiavimą?
Jeigu vaikas karščiuoja, pirmieji požymiai yra matomi jį apžiūrėjus. Karščiuojančio vaiko odelė yra karšta ir gali parausti. Mažylis gali prasčiau miegoti, mažiau valgyti ir prarasti susidomėjimą žaidimu. Kūdikis taip pat gali jausti skausmą - jam skaudėti arba svaigti galva. Karščiuojantis vaikas taip pat atrodo pavargęs ir vangus, daugiau prakaituoja. Pakilus kūno temperatūrai vaiką pradeda krėsti šaltis, todėl vaiko pėdos ir rankos atvėsta, gali atsirasti šaltkrėtis.
Kaip matuoti temperatūrą?
Kūno temperatūros matavimo rezultatams gali turėti įtakos įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, kūno temperatūrai įtakos turi tai, kur matuojama temperatūra, nes įvairių kūno dalių temperatūra yra skirtinga; kada yra matuojama - kūno temperatūra paprastai yra aukštesnė pietų metu ir vakare; kūno temperatūrai įtakos gali turėti ir metų laikas, nes vasarą žmonės daugiau prakaituoja, todėl ir natūrali kūno temperatūra būna aukštesnė.
Labai patogu vaiko temperatūrą pamatuoti bekontakčiu termometru. Infraraudonųjų spindulių termometras yra labai parankus, nes temperatūra pamatuojama greitai, tiksliai ir higieniškai. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Matuojant temperatūrą reikia įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o smilkinys neprakaituotas. Taip pat reikia stebėti, kad smilkinys negulėtų ant pagalvės, nes tai gali iškraipyti matavimo rezultatus. Bekontakčiu termometru nereikėtų matuoti temperatūros iš karto atėjus iš lauko, nes temperatūra gali būti arba aukštesnė ar žemesnė. Temperatūrą reikėtų matuoti bent pusvalandį prieš vartojant karščiavimą mažinančius vaistus.
Ką daryti, kai vaikas karščiuoja?
- Vaikas elgiasi įprastai, jeigu vaikas nori žaisti, leiskite, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis.
- Jeigu vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai.
- Vaikas turėtų gerti daug ir dažnai įvairių skysčių - vandens, sulčių, arbatos ir pan.
- Ant mažylio kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį.
- Verta išbandyti visus ankstesniame punkte rekomenduotus gydymo būdus, tačiau esant vidutinei temperatūrai, vaikui reikėtų duoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio.
- Paracetamolis turi būti dozuojamas taip, kaip yra nurodyta vaisto informacinį lapelyje; įprasta norma yra 10-15 mg vienam kūno svoriui.
- Paracetamolio poveikis trunka 4-6 valandas, vaistą galima gerti 3-4 kartus per dieną.
Vaistai nuo karščiavimo netinka bendrajai savijautai gerinti ar skysčių vartojimui skatinti. Šiuo atveju vaikui būtinai reikia duoti karščiavimą mažinančių vaistų. Jeigu vaikas labai karščiuoja ir jį stipriai krečia šaltis, netrinkite jo vandeniu ir degtine, nes poveikis gali būti priešingas. Šiltai apklokite mažylį antklode, kad pagerėtų kraujotaka, galūnes galima švelniai patrinti.
Karščiavimo traukuliai
Kartais karščiuojančius vaikus gali ištikti traukulių priepuoliai, kurie pasireiškia 2-5 procentams vaikų nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Karščiavimo traukuliai dažniausiai atsiranda ankstyvoje ligos stadijoje, greitai pakilus temperatūrai. Karščiavimo traukuliams gali būti įgimtas polinkis. Maždaug pusę karščiavimo traukuliai ištinka tik kartą gyvenime, tačiau yra vaikų, kuriems karščiavimo traukuliai gali pasireikšti pakartotinai. pasirūpinkite, kad vaikas nesusižalotų.
Sloga
Iki pirmos klasės sloga yra dažniausia vaikų liga. Sloga dažniausiai sergama šalto sezono metu, todėl ji dar vadinama peršalimo liga. Vaikams slogą paprastai sukelia virusai. Taigi sloga - infekcinė liga ir turi savo inkubacinį periodą.
Sloga lengvai susergama, jei vaikas iš šilto lauko ateina į aktyviai kondicionuojamas patalpas (todėl nemažai vaikų sloga serga ir vasarą). Slogą skatina skersvėjis. Manoma, kad skersvėjis gana silpnai veikia nosies gleivinę, ji tarytum pamiršta gintis. Virusai paruošia dirvą bakterijoms, ir atsiranda pūlinės slogos galimybė. Todėl aforizmas, kad gydoma ir negydoma sloga baigiasi per savaitę, turi tam tikrą pagrindą. Gydymą reikia suvokti, kaip nemalonių simptomų susilpninimą.
Kada dėl slogos jaudintis?
Jeigu vaiko nosis nuolatos varva, vadinasi, jo imunitetas silpnas, vaikas neužgrūdintas, tėvai kažko nepadarė (per šiltai rengė, nevedė į lauką, nedavė vitaminų). Tad kada slogą interpretuoti kaip nekaltą vaikišką ligą, o kada dėl slogos jau jaudintis? „Priklauso nuo vaiko amžiaus ir slogos dažnumo. Jeigu tai vaikas iki 5 metų, jeigu sloga serga keletą kartų per metus, - nieko tokio. Tačiau jei dažnai sloguoja vyresnis vaikas, reikėtų rasti priežastį, kuri, kaip minėjau, dažniausiai būna adenoidai“, - sako dr. Dabar PSO „leidžia“ vaikui sirgti peršalimo ligomis net 11 kartų per metus ir sako, kad tai normalu. Otorinolaringologai sako, kad tai - per dažnai, nes kiekviena liga alina vaiką, trukdo jo raidai.
Kaip padėti vaikui sergant sloga?
„Kaip tėtis ir gydytojas, siūlyčiau slogos, kuri trunka savaitę, nesureikšminti, o tik šiek tiek vaikui padėti. Ypač jeigu vaikas nemoka išsišnypšti. Tada apsiginkluokite dviem pagalbininkais - nosies plovikliu ir siurbtuku, ir padėkite vaikui kvėpuoti per nosį.
- Išmokykite vaiką (jeigu jo amžius leidžia) teisingai išsišnypšti nosį.
- Manoma, kad tik 4 metų vaikas jau gali pats išsišnypšti nosį, todėl jaunesniam, kuris nemoka, - padėkite.
- Jei sloga susirgo šeimos narys, jis turi nosį šnypšti į vienkartines popierines nosinaites.
- Medžiaginėje nosinėje bakterijos gali daugintis, o papuolusios į nosį gali sukelti visokių komplikacijų.
- Virusų siautėjimo metu išplaukite vaikui nosį jūros vandeniu. Tai ne tik pagalbinė priemonė jau sergantiems, bet ir gera profilaktika.
Komplikacijos
Svarbiausia ūmios katarinės slogos komplikacija - bakterijų invazija. Bakterijos paverčia slogą pūline. Iš nosies bakterijos gali patekti į prienosinius ančius (sinusus) ir sukelti pūlinį sinusitą. Prasidėjus pūlinei slogai snargliukai tampa tirštesni, pakinta jų spalva - jie jau gelsvai žalsvi. Be to, dažnai pakyla kūno temperatūra, vargina galvos skausmai, kartais skausmai akių srityje, pablogėja bendra savijauta. Snargliukų spalva, tirštis, jų vaizdas leidžia įtarti, kad prasidėjo ,,nekaltos” slogos komplikacija.
Ką daryti prasidėjus slogai?
- Prasidėjus slogai visuomet galvokite apie tai, kaip išvengti komplikacijų.
- Išmokykite vaiką (jeigu jo amžius leidžia) teisingai išsišnypšti nosį.
- Pūsti reikia atskirai kiekvieną nosies pusę.
- Nosį šnypškite į vienkartines popierines nosinaites.
- Gleivinę sutraukiančius vaistus vartokite atsargiai ir ne ilgiau, kaip savaitę.
Peršalimas
Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, saule ir poilsiu, tačiau net ir šiltuoju metų laiku peršalimo ligos niekur nedingsta. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, peršalimo ligos neišnyksta net ir esant šiltam orui - tam palankios ne tik aplinkos sąlygos, bet ir kai kurie mūsų pačių įpročiai. „Mūsų klimatas - drėgnas ir ne per karštas - yra palankus įvairiems virusams: rinovirusams, adenovirusams, net COVID-19, kurio atvejų vis dar pasitaiko. Tad jei vasarą pasireiškia stiprūs peršalimo simptomai, rekomenduoju pasidaryti testą“, - pataria vaistininkė.
Kaip užsikrečiama?
Peršalimo virusai vasarą, kaip ir šaltuoju metų laiku, lengvai plinta žmonių susibūrimo vietose - dažniausiai susergama ne dėl oro sąlygų, o dėl kontaktų su infekcijos nešiotojais. „Virusai plinta ten, kur daug žmonių - oro uostuose, prekybos centruose, net dideliuose biuruose, ypač jei ventiliacija yra netinkama. Blogai vėdinamos patalpos tampa puikia terpe virusams plisti“, - teigia K. Šnirpūnienė.
Dažnai ligą išprovokuoja ne tiek aplinkos sąlygos, kiek pačių žmonių fizinė ir emocinė būklė - vasarą žmonės neretai pervertina savo jėgas, pervargsta ir patiria stresą. „Vasarą neretai susergame dėl pervargimo. Darbo krūvio padidėjimas, kai kolegos atostogauja, stresas, miego trūkumas - visa tai silpnina imuninę sistemą. Tokiais atvejais ypač svarbu subalansuoti poilsio ir darbo režimą, rinktis pasyvesnį poilsį, daugiau dėmesio skirti kokybiškam miegui ir maistui. Taip pat svarbu nepamiršti, kad rūkymas ir alkoholis dar labiau mažina organizmo atsparumą“, - pastebi vaistininkė.
Dar viena dažna vasaros peršalimų priežastis - ryškūs temperatūros skirtumai tarp aplinkos ir organizmo. „Jei sunku ryte išsirinkti aprangą visai dienai, rekomenduoju rinktis kelis sluoksnius drabužių - rytą gali būti vėsu, o dieną - karšta, taip bus lengviau prisitaikyti prie oro pokyčių. Patalpose ar automobilyje oro kondicionierius turėtų būti nustatytas ne daugiau kaip 6 laipsniais vėsesnis nei lauko temperatūra, bet ne žemesnis nei 20 laipsnių. Svarbu, kad oro srovė nebūtų nukreipta tiesiai į žmones“, - sako vaistininkė.
Peršalimas ar alergija?
Kai atsiranda pirmieji simptomai, svarbu ne tik pradėti gydymą, bet ir tinkamai įvertinti, ar tai tikrai peršalimas. Vaistininkė pabrėžia, kad vasarą nemažai žmonių supainioja peršalimo požymius su alergine sloga.
„Gerklės skausmui tinka purškalai ar pastilės su priešvirusiniu poveikiu, nosį galima plauti jūros vandeniu. Esant temperatūrai virš 38,5 laipsnio - vartoti paracetamolį arba ibuprofeną. Taip pat tinka arbatos iš šviežių vaistažolių: liepžiedžių, aviečių lapų, čiobrelių, šalavijų ar raktažolių“, - pataria K. Šnirpūnienė.
Jei simptomai kartojasi tuo pačiu metų laiku ir nepraeina ilgiau nei savaitę - tai gali būti ne virusas, o organizmo reakcija į žiedadulkes. „Alergijai būdingas nosies ir akių niežėjimas, vandeningos išskyros, sezoniškumas, o temperatūros ar gerklės skausmo - nebūna. Alerginė sloga dažnai užtrunka ilgiau nei savaitę. Jei simptomai kartojasi kasmet tuo pačiu metu - gali būti alergija, ir tokiu atveju padės antihistamininiai vaistai“, - paaiškina vaistininkė.
Kaip stiprinti imunitetą vasarą?
Prevencija visada efektyvesnė nei gydymas. Todėl, pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, vasara yra puikus metas stiprinti imunitetą natūraliais būdais - tinkama mityba, buvimu gryname ore, grūdinimusi.
„Reikėtų vartoti daugiau sezoninių uogų, daržovių, prieskoninių žolelių. Juose gausu ne tik vitaminų, bet ir vertingų junginių - karotenoidų, polifenolių, antocianinų, fitoncidų. Jie veikia kaip antioksidantai, turi priešuždegiminį, bakteriocidinį bei imunostimuliacinį poveikį. Ne mažiau svarbus - ir šviežias medus bei pakankamas vitamino D kiekis, kurį vasarą galime natūraliai kaupti, saikingai būdami saulėje“, - vardija K.
Lauko darželiai
Visai neseniai Lietuvoje, Skandinavijos pavyzdžiu, pradėjo rastis pirmieji privatūs lauko darželiai, kur vaikai iš esmės visą dieną praleidžia gryname ore. Apie juos žiniasklaidoje paprastai kalbinami šių darželių steigėjai.
Lauko darželio privalumai
Tiesą sakant, su vyru buvome nusprendę savo vaikų į jokius darželius apskritai neleisti, kadangi turime galimybę juos auginti namuose. Mūsų nuomone, vaikui yra geriausia augti ir būti auklėjamam šeimoje, o tradiciniame darželyje, deja, visada matėme veikiau daugiau trūkumų nei privalumų. Taigi dėl tradicinio darželio lankymo mūsų šeimoje nebuvo net kalbos. O į lauko darželį savo Jonuką išleidome. Matėme, kad jam labai patinka būti lauke, tyrinėti, „padėti“ tėčiui dirbti įvairius lauko darbus - lauke jis puikiai jaučiasi, o grįžęs namo būna nepalyginamai geresnės nuotaikos.
Be to, turime dar vieną, jaunesnį sūnelį, ir man su dviem mažyliais ėmė darytis sunku išeiti į lauką, ypač prastesniu oru. Neretai pamačiusi, kad lyja, nuspręsdavau į lauką jų nevesti. Tačiau esu įsitikinusi, kad vaikams gryname ore reikia būti kuo daugiau, todėl mane kartais grauždavo sąžinė, kad savuosius į lauką išvedu nepakankamai.
Greitai supratau, kad mūsų sūnui lauko darželyje labai naudinga, jis nuo pat ryto daug laiko gali praleisti lauke, užsiimti tuo, kas jam įdomu - pavyzdžiui, kūrenti laužą ar kasti apkasus. Čia vaikai mokosi tai daryti patys arba iš auklėtojų ir žino, kaip elgtis saugiai. Lauko darželyje taip pat labai daug užsiėmimų yra susijusių su darbais lauke - reikia nušluoti takelius, sugrėbti lapus, paruošti malkų, žiemą nukasti sniegą.
Darželis turi nedidelį šildomą namuką, tad jei labai šalta ar itin prastas oras, vaikai tikrai nėra „kankinami“ ir verčiami nuolat būti lauke. Jie pareina į namelį sušilti, pavalgyti, ten taip pat yra tualetas, galimybė nusiplauti rankas. Sausio pradžioje, per didžiuosius šalčius, vaikai susirinkdavo ir papusryčiaudavo namelyje, o į lauką eidavo trumpiau, bet dažniau. Net ir esant 15 ar 18 laipsnių šalčio. Žinoma, vaikai privalo būti tinkamai apsirengę, tačiau darželio darbuotojai duoda reikiamus patarimus. Taigi, pasirodo, ir per didžiuosius šalčius vaikai gali lankyti lauko darželį ir ten puikiai jaustis.
Lauko darželiai mediko akimis
Jei vaikas sveikas, visi medikai turėtų sutikti, kad jam būti lauke yra geriausia. Tad jei apranga tinkama būti lauke, nieko už tai geriau nėra. Mano giliu įsitikinimu, toks darželis vaikui - didžiulė nauda. Tačiau jei vaikas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tėvai turėtų pasitarti su gydytoju. Jei alergenas yra žinomas ir alergiją galimą kontroliuoti medikamentais - kodėl gi ne?
Esu nemažai skaičiusi, kad lauko darželį lankantys vaikai serga daug rečiau. Tuo tarpu buvimas uždarose patalpose, o ypač didelėse grupėse, yra puiki terpė plisti virusams ir bakterijoms. Taigi, manyčiau, kad vaikams būnant lauke tikimybė užsikrėsti vieniems nuo kitų yra gerokai mažesnė. Dažnai tėvai, pradėję leisti vaikus į paprastus darželius skundžiasi, kad vaikas pradėjo nuolat sirgti. Nors iš savo patirties man sunku vertinti, ar mūsų sūnus serga rečiau, kadangi lauko darželį jis lanko dar palyginti neseniai, tačiau bent jau remiantis tuo, ką sako lauko darželių praktika, juos lankantys vaikai serga kur kas rečiau.
Kitos rekomendacijos
- Ūmios slogos sukėlėjai virusai nesidaugina, kai temperatūra yra nedaug aukštesnė už žmogaus kūno temperatūrą (~37ºC). Todėl vaiko kojos turi būti sausos ir šiltos.
- Virusų siautėjimo metu dažniau duokite vaikui gerti karštų gėrimų, geriausiai arbatos, vitamino C turinčių produktų, dezinfekuojančių produktų - medaus, imbiero, česnako, svogūnų, aštresnių prieskonių.
- Vokiečių gydytojas K. Tinka karštos kojų vonelės, be jokių priedų, ekstraktų, mažiausiai tris kartus per dieną.
- Namuose neturi būti rūkoma, o patalpų orą gerina didžialapiai kambariniai augalai.
- Svarbu tausojantis sloguojančio vaiko režimas, vengiant fizinio krūvio ir sportinių užsiėmimų.
Dažniausios klaidos slaugant karščiuojantį vaiką
- Karščiavimą mažinti būtina ne visuomet Karščiavimas - tai apsauginė organizmo reakcija į pavojingus mikroorganizmus, dažniausiai virusus, rečiau - bakterijas ir kitus patogenus.
- Tai natūralus, naudingas ir pageidautinas procesas, kurio metu lėčiau ir...
Dantų dygimas
Dantų dygimas - tai vienas pirmųjų didžiųjų išbandymų, kurį tenka išgyventi ne tik kūdikiui, bet ir jo tėvams. Dygstantys dantukai gali sukelti įvairių fizinių ir emocinių reakcijų, o viena iš dažniausių - prastas miegas. Daugelis tėvų pastebi, kad mažylis tampa neramesnis, dažniau prabunda, verkia ar net visiškai atsisako miego naktimis. Kodėl taip vyksta ir kaip galima padėti savo vaikui?
Kada prasideda dantų dygimas?
Pirmieji dantukai paprastai pradeda dygti kūdikiui sulaukus...
Pilvo pūtimas
Sakoma, kad pirmosios problemos, su kuriomis susiduria mažylio tėvai dažniausiai yra sloga, skausmingas dantukų dygimas ir pilvo pūtimas. Šį kartą kalbėsime apie pilvo pūtimą - problemą, kuri stipriausiai kamuoja pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais, o vėliau paprastai silpnėja ir visai išnyksta per pirmuosius vaiko gyvenimo metus.
Kas yra pilvo pūtimas?
Pilvo pūtimas arba meteorizmas, kartais dar vadinamas vidurių pūtimu - tai padidėjęs dujų kaupimasis žarnyne. Jis atsiranda dėl gausesnio dujų patekimo...
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Neįtikėtina Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo globos namų veikla, kuri keičia gyvenimus!
- Naturalūs vitaminai vaikams: atsiliepimai, nauda ir kaip pasirinkti?