Kūdikių ir vaikų ligų simptomai: ką svarbu žinoti tėvams

Vaikai serga dažnai, ypač ikimokyklinio amžiaus - nuo 2 iki 6 metų. Šiems darželinukams yra normalu sirgti nuo 8 iki 10 kartų per metus. Taip yra, nes ikimokyklinio amžiaus vaikų imuninė sistema nėra pilnai susiformavusi.

Pradėję lankyti darželį, jie patenka į vaikų kolektyvą ir vienam vaikui susirgus, ten neretai suserga ir visa grupė. Tai normalus procesas - vaikas susipažįsta su nauju virusu ir tokiu būdu formuoja savo individualią gynybinę imuninę sistemą.

Vėl susitikusi su tuo pačiu virusu, vaiko imuninė sistema mokės jį atpažinti, sukovoti su juo. Tokiu būdu vaikas nesusirgs. Bet virusų yra daugiau nei 200 rūšių. Ikimokyklinio amžiaus vaikams visi jie yra nauji, todėl jie ir serga taip dažnai.

Į darželį eiti pradėję vaikai gali sirgti dažniau ir dėl pakitusios aplinkos - šalia nebėra tėčio ir mamos, sutinkami nauji žmonės, pasikeičia maistas, miego ir higienos įpročiai. Vaikai tuomet patiria tam tikrą stresą, o dėl jo imuninė sistema gali dar šiek tiek susilpnėti.

Vaikams, kaip ir suaugusiems, svarbūs ir gyvenimo būdo įpročiai. Jei jie mažai būna lauke, nepailsi, neišsimiega, maitinasi nesubalansuotai, tai tokių vaikų imuninė sistema bus silpnesnė, jie dažniau sirgs.

Dažniausios vaikų ligos ir jų simptomai

Dažniausia vaikų ligų priežastis yra virusinės kilmės infekcijos. Tai galioja tiek mokyklinio, tiek ikimokyklinio amžiaus vaikams. Visgi dažniausiai į mus kreipiasi ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai, o dažniausi jų atžalų simptomai - kosulys, sloga, karščiavimas.

Tėveliai labiausiai išsigąsta kosulio, bet norėčiau pabrėžti, kad kosulys dažniausiai yra slogos pasekmė. Tai yra, visi maži vaikai, kurie kosti, dažniausiai turi slogą.

Jeigu vaikas yra aktyvus, bendrauja, žaidžia, geria skysčius, galbūt yra šiek tiek irzlesnis, jo apetitas sumažėjęs, kas yra labai dažnas ligos simptomas, tai pas gydytoją galima ir neskubėti. Tokį vaiką galima prižiūrėti namuose.

Esant virusinei infekcijai, karščiavimas aktyviausias būna pirmą parą. Temperatūra pakyla, nes būtent taip imuninė sistema reaguoja į ligos sukėlėją. Tris dienos yra ta kritinė riba, kai temperatūra prie virusinės infekcijos ima mažėti arba visai nukrenta. Į gydytojus ir rekomenduočiau kreiptis tuo atveju, jei temperatūra per tris paras nepradeda mažėti ar visai nenukrenta.

Dažniausios kūdikių ligos:

• Virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (peršalimas): gerklės skausmas, užsikimšusi nosis, varvanti nosis, čiaudėjimas, karščiavimas.
• Gripas: karščiavimas, raumenų skausmai, varvanti nosis, gerklės skausmas.
• Plaučių uždegimas: karščiavimas, švokštimas, apsunkintas kvėpavimas, kosėjimas.
• Viduriavimas: dažnos vandeningos išmatos.
• Vidurių užkietėjimas: kietos, rutuliukų formos išmatos, įsitempimas ir verksmas bandant pasituštinti, išmatos, savo konsistencija primenančios molį, išmatos su kraujo pėdsakais, kietas pilvas.
• Ausų infekcijos: bandymai tampyti ar liesti ausis, padidėjęs dirglumas, išskyros iš ausies, dingęs apetitas.
• Laringitas: lojimą primenantis kosulys, užkimęs balsas, karščiavimas, gerklės skausmas, skausmas ryjant.
• Burnos pienligė: baltų apnašų lopinėliai ant burnos gleivinės ir liežuvio, suskeldėję lūpų kampučiai, nenoras valgyti, neramumas.
• Bronchiolitas: pasunkėjęs kvėpavimas, mieguistumas, nesugebėjimas valgyti ir gerti dėl dažno kvėpavimo.
• Odos ligos: egzema, sauskelnių bėrimas ir galvos pleiskanų luobas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Be abejo, yra ir kiti pavojingi simptomai, kada reikėtų nedelsti ir į gydytoją kreiptis skubiai. Dažniausiai bijoma užsitęsusios ligos. Norėčiau priminti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams sloga gali tęstis iki 2 savaičių, kosulys po persirgtos infekcijos gali trukti ir 4 savaites. Bet svarbiausia, kad visi simptomai ligos eigoje mažėtų, o ne stiprėtų.

Jeigu simptomai stiprėja: sloga blogėja, vaikas naktimis nemiega, kosulys darosi dažnesnis, tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją. Bet jei ligos eigoje sloga po truputį mažėja, silpsta ir kosulys, tai yra normalus sveikimo procesas ir pergyventi nereikėtų.

Reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, kai temperatūra nenukrenta, nors naudojami vaistai tinkamomis dozėmis arba nukritus temperatūrai ji po vienos, dviejų valandų vėl užkyla. Tai yra vadinamasis atkaklus karščiavimas.

Susirūpinti reikėtų ir tuomet, kai nukritus temperatūrai vaikas neatsigauna. Nukritus temperatūrai vaikai dažniausiai pasijaučia geriau, pradeda žaisti, bendrauti, geria skysčius, kartais ir užvalgo. Bet jei nukritus temperatūrai vaikas išlieka vangus: yra mieguistas, nevalgo, negeria, nesišlapina - būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Kitas simptomas - neblykštantys bėrimai. Jam taikomas „stiklinės testas“. Stiklinė prispaudžiama bėrimo vietoje, o jis vis tiek neišnyksta, neišblykšta. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus.

Taip pat tuomet, kai esant kosuliui, atsiranda garsus kvėpavimas, dusulys, matomas ir girdimas apsunkintas kvėpavimas.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:

• Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. amžiaus;
• Oda išblyškusi, papilkėjusi, pamėlusi, marmuruota;
• Nėra reakcijos į aplinką, neįmanoma pažadinti, didelis vangumas;
• Nuolat verkia;
• Dejuoja kvėpuojant arba įkvėpia >60 k/min, kvėpuojant įsitraukia krūtinė, kvėpuojant virpa nosies sparneliai, yra papildomų garsų kvėpuojant;
• Atsiranda neblykštantis bėrimas*;
• Yra traukuliai ar kitaip sutrikusi neurologinė būklė (judėjimas, kalba, eisena, sąmonė, elgesys);
• Kūdikio momenėlis išsipūtęs;
• Vemia tulžimi;
• Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti);

* Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.

Ką daryti, jei kūdikis karščiuoja?

Vaiko karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas.

Aukšta temperatūra vaikui gali pakilti net kelis kartus per mėnesį. Tai nėra blogai, nes skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir kenkia virusams. Problema kyla tik tada, kai kūno temperatūra pakyla per greitai. Tada aukšta temperatūra gali būti pavojinga, nes slopina imunines reakcijas ir sukelia dehidrataciją ir organizmo išsekimą.

Kaip kūdikiui išmatuoti temperatūrą?

Išmatuoti temperatūrą kūdikiui nelengva. Patogiausia naudoti specialias prie kaktos klijuojamas juosteles. Deja, jų nerekomenduoja pediatrai, nes juostelės tiksliai nepadeda nustatyti temperatūros.

Vaistinėse galima įsigyti:

• infraraudonųjų spindulių termometrų, matuojančių temperatūrą ausyje, prie smilkinio ar kaktos;
• čiulptukų su termometrais;
• elektroninių matuoklių, kišamų į tiesiąją žarną.

Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų.

Kada kūdikio karščiavimas turėtų kelti nerimą?

Dėl kokios temperatūros turėtų nerimauti kūdikio tėvai? Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 oC. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 oC. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 oC.

Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 oC, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.

Kūdikių karščiavimo priežastys

Kūdikiui mažo laipsnio karščiavimas gali atsirasti dėl vakcinacijos. Tai dažnas reiškinys, taigi neturėtų kelti nerimo tėvams, jeigu tokia būklė trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus nuo karščiavimo ir temperatūra neviršija 40,5 oC, o bendra vaiko būklė yra gera. Tokia būklė kyla kaip imuninės sistemos reakcijos į vakcinoje esančius virusus ir bakterijas pasekmė.

Kūdikių karščiavimo priežastys:

• perkaitimas;
• stiprus verksmas;
• ausies uždegimas;
• angina;
• peršalimas;
• skiepai;
• virusinės ar bakterinės infekcijos.

Kiti kūdikių karščiavimo simptomai:

• sloga;
• kosulys;
• gerklės ir galvos skausmas;
• bloga savijauta;
• vėmimas;
• viduriavimas;
• išbėrimas ir kiti odos pokyčiai.

Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo. Nedidelį karščiavimą paprastai sukelia perkaitimas. Tokiu atveju neretai užtenka nurengti dalį drabužėlių.

Kūdikio karščiavimas be jokių kitų simptomų

Dažnai atsitinka taip, kad kūdikis karščiuoja neturėdamas jokių kitų simptomų. Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba pavojingo sepsio pasekmė.

Karščiavimas be kitų simptomų labai dažnai yra virusinės, bet lengvos ligos, vadinamos tridieniu karščiavimu, pranašas. Manoma, kad pusę nepaaiškinamų kūdikių ir mažų vaikų karščiavimo atvejų gali sukelti ūminės eritemos virusas. Praėjus 3-4 dienoms nuo karščiavimo pradžios, ant vaiko kūno atsiranda raudonų dėmių, primenančių raudonukę.

Bėrimas, kuris išnyksta po 2-3 dienų, dažniausiai atsiranda ant veido, nugaros, krūtinės. Vaikas pasveiksta ir tampa atsparus virusui visam gyvenimui. Tačiau, kai jaunesnio nei 36 mėnesių amžiaus kūdikio besimptomis karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas arba kūdikis silpnai reaguoja į karščiavimą mažinančius vaistus, tėvai turėtų kreiptis į gydytoją.

Kaip sumažinti karščiavimą?

Kada reikia mažinti karščiavimą? Rekomenduojama tais atvejais, kai temperatūra yra didesnė nei 38 oC. Tai padaryti galima tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis. Vaiko karščiavimo mažinimas labai dažnai siejamas su vaistų, kurių sudėtyje yra vienos iš medžiagų - paracetamolio ar ibuprofeno, - vartojimu. (Ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligoms ir esant dehidratacijai. Jeigu vaikas serga vėjaraupiais, ibuprofenas taip pat nerekomenduojamas.)

Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą.

Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.

Tradicinės priemonės nuo kūdikių karščiavimo

Naujagimiui, kaip ir vienų metų amžiaus vaikui, karščiavimą galima sumažinti ir tradicinėmis priemonėmis. Kūdikiams, kurių temperatūra yra žemesnė nei 38,5 oC, nerekomenduojama duoti vaistų.

Kaip sumažinti karščiavimą kūdikiui?

• Vėsius kompresus - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo.
• Vėsinamąją vonelę - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 oC, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui.
• Drėgną paklodę - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.

Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.

Gydymas namuose | Rekomendacijos

1. Gerti Pakankamai Skysčių

   Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme

2. Nepkrauti Skrandžio

   Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.

3. Stebėti Vaiką (Ir Naktį)
   1. Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
   2. Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
   3. Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
4. Malšinti Karščiavimą

   Karščiavimo malšinimas. Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.

   1. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo:

      Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą).

      Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.

   2. Kitas karščiavimą mažinantis preparatas:

      Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą.

      Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.

   3. Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.
   4. Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
5. Leisti Vaikui Ilsėtis

   Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.

6. Pakartotinė Konsultacija

   Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:

   1. Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;
   2. Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;
   3. Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

Karščiavimas vaikui be simptomų

Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau.

Jei vaiko būklė išlieka prasta net temperatūrai kiek sumažėjus, jei vaikas negauna pakankamai skysčių, yra vangus ar yra kiti grėsmingi simptomai, svarbu kreiptis į vaikų gydytoją.

Galima likti namie, jei vaikas karščiuoja, bet geria (išgeria savo paros normą ir papildomus skysčius dėl karščiavimo, šlapinasi dažnai, skaidriai), užkandžiauja, domisi žaidimais, kalbinamas šypsosi, vaiko odos spalva nepakitusi ir jaučiasi gerai, kai temperatūra krenta, yra aiški karščiavimo priežastis.

Konsultuotis su vaikų ligų gydytoju-pediatru, kai vaikas karščiuoja >38°C ir:

• Yra jaunesnis nei 6 mėn;
• Yra skysčių trūkumas (sausa burna, lūpos, liežuvis, nėra ašarų, mažiau šlapinasi, vemia/viduriuoja, atsisako gerti skysčius);
• Vaikas mažiau aktyvus, kūdikis nesišypso;
• Kūdikis prastai valgo;
• Nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi blogai;
• Blogėja karščiuojančio vaiko būklė;
• Skundžiasi dideliu skausmu (ausies, gerklės, pilvo, kt.);
• Temperatūra kyla >40°C;
• Vaikas karščiuoja >5 d.;
• Gydymas antipiretikais nesumažina temperatūros;
• Yra galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia ar nesinaudoja galūne;
• Serga gretutine plaučių ar širdies liga;
• Nėra aiškios ligos priežasties.

Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C.

Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga.

Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.

Atminkite, kad be gydytojo leidimo kūdikiui negalima duoti jokių vaistų, ypač antibiotikų. Virusinio krupo ištiktam mažyliui prireiks skubios medicininės pagalbos. Kol atvyks medikai, padės kvėpavimas garais. Atsukite karšto vandens čiaupą ir pabūkite su vaiku garų pripildytoje vonioje.

Rūpestingi tėveliai visada vaistinėlėje turi vaikiškų vaistų nuo temperatūros. Padeda ir tinkama aplinka - geriausiai ligoniukas jausis 18-20 laipsnių temperatūros kambaryje ir ne per šiltai aprengtas, nes papildoma šiluma dar labiau padidins kūno temperatūrą.

žymės: #Kudiki

Panašus:

• Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
• Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
• Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
• Inkstų akmenys nėštumo metu – kaip atpažinti, gydyti ir išvengti komplikacijų
• Moony Sauskelnės: Išsamus Apžvalga, Nepakeičiami Privalumai ir Tėvų Atsiliepimai