Kompiuterių ir interneto įdiegimas labai stipriai paveikė vaikų gyvenimą. Kompiuteriai šiuo metu yra taip paplitę, kad beveik kiekvienas vaikas turi galimybę jais naudotis namie ar ugdymo institucijose.
Šiuo klausimu diskutuojama tiek mokslo pasaulyje, tiek žiniasklaidoje, tiek valstybiniame lygmenyje. Vienas iš šių diskusijų rezultatų yra naujos socialinės problemos įvardinimas. Ši problema apibrėžia nelygias galimybes naudotis asmeninėmis kompiuterinėmis technologijomis, nes vienos šeimos turi šias galimybes, o kitos jų neturi. Jei kompiuteris yra galingas mokymo įrankis, tai vaikai, stokojantys galimybių juo naudotis namuose ar mokyklose, patiria didelį stygių savo vaikystėje, kas neišvengiamai turės įtakos jų gyvenimui suaugus. Mokslininkų nuomonės šiais klausimais išsiskiria.
Technologijų šalininkai teigia, kad kompiuterių paplitimas sukėlė naują socialinę problemą, nes ne visi vaikai turi lygias galimybes naudotis jais. Santykio tarp vaiko ir kompiuterio išeitys svyruoja tarp dviejų kraštutinumų: naudos ir žalos. Be suaugusiųjų priežiūros paliktiems vaikams dėl ilgalaikio naudojimosi kompiuteriu gali kilti rimtų fizinių, socialinių ir psichologinių problemų.
Priklausomybė nuo kompiuterio
Tai besaikis naudojimasis kompiuteriu, kliudantis kasdieninei, įprastai veiklai. Priklausomybė nuo kompiuterio dažnai gali baigtis visišku įsitraukimu į virtualų pasaulį. Tai nutinka ypač tais atvejais, kai realybėje turima socialinių problemų - tada kompiuterinis pasaulis tampa tikrojo pakaitalu, į kurį galima įsitraukti ir pabūti didvyriu.
Kai kompiuteris tampa pagrindine konfliktų šeimoje priežastimi bei mažėja socialinių veiklų, o jas pakeičia kompiuteris, tada ir galima sakyti, kad vaikas tapo priklausomas nuo interneto ar kompiuterio. Jei valandų valandas praleidžiate prie kompiuterio to nejausdami, o nesant prie jo apima diskomfortas, vertėtų susimąstyti, ar tai nėra pirmieji priklausomybės nuo kompiuterio ženklai.
Priklausomybė nuo kompiuterio gali tapti klastinga liga, kai įsitraukimas į virtualų pasaulį tampa neatskiriama gyvenimo dalimi.
- Kada sunkiai sekasi save realizuoti esamoje aplinkoje, atsiranda noras save išbandyti, siekti gero rezultato kitoje srityje.
- Išmokite atpažinti piktnaudžiavimo kompiuteriu požymius.
- Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Domėkitės tuo, ką veikia Jūsų vaikas.
- Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis).
- Nepražiopsokite! Besivystant priklausomybei nuo kompiuterio atsiranda „emocinio bukumo“ simptomai.
Vaikas nustoja emociškai reaguoti į namiškius: jam darosi nesvarbu tai, kad Jūs pykstate, kad rodote susirūpinimą ir pan. Jis tampa abejingu tam, kas sakoma, apsisukęs ir vėl daro tai, kas jam buvo uždrausta ar ko buvo prašoma nedaryti. Dažnai kompiuteris vaikui ima teikti ne tik naudą, bet ir didelę žalą. Pernelyg dažnai naudojantis šiuo įrenginiu gali išsivystyti priklausomybė.
Paprastai ji pasireiškia nuotaikos svyravimais, liūdesiu ir stipriu potraukiu kompiuteriui , didele neapykanta jei liepiama jį palikti. Prarandamas realybės pojūtis, pirmenybė teikiama bendravimui su žmonėmis internetu, praleidžiami pietūs, susitikimai, netgi pamokos. Išsiblaškymas mokantis, nedarbinga nuotaika ir riešo skausmai taip pat yra vieni iš priklausomybės nuo kompiuterio požymių bei pasekmių.
Specialaus priklausomybės nuo kompiuterio ir interneto gydymo nėra. Ligos gydymo principai tokie patys kaip ir kitų priklausomybių.
Fizinė sveikata ir kompiuteris
Pernelyg ilgas sėdėjimas prie kompiuterio riboja vaikų fizinį aktyvumą, didina nutukimo, regos sutrikimų, nugaros problemų bei tunelinio riešo sindromo vystymosi riziką. Tyrimais nustatyta, kad vaikai laiko prie kompiuterio nesiekia kompensuoti TV žiūrėjimo laiku. Jie mieliau atsisako sporto.
Karpalinis tunelis - tai siauras plyšys, kuriame yra delno raumenų sausgyslės, kraujagyslės ir vidurinis nervas. Jis susiaurėja dėl dažnai pasikartojančių monotoniškų riešo judesių. Tada prasideda viduriniojo nervo spaudimas, o vėliau ir uždegimas, sutrikdoma nervo kraujo apytaka, sumažėja nervo laidumas.
Sustingsta delnas, sumažėja nykščio bei rodomojo piršto judrumas ir raumenų jėga. Norint išvengti sveikatos sutrikimų būtina: teisingai organizuoti darbą kompiuteriu, nuolatos stebėti savo laikyseną, taip pat reguliariai daryti pertraukėles ir fizinius pratimus. Praleidus prie kompiuterio 45 minutes reikia daryti 10-15 minučių pertrauką.
Kompiuteriais besinaudojantys asmenys sąmoningai turi stengtis dažniau mirksėti - taip mažinami džiūvimo reiškiniai akies junginėje bei kiti su tuo susiję nemalonūs pojūčiai akyse. Akių nuovargiui pašalinti ir regėjimo sutrikimų profilaktikai pertraukų ir mikropertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims.
Jie gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant. Pertraukų metu taip pat patariama pasišalinti nuo kompiuterio ir nors trumpam užsiimti visiškai kita veikla, kuri nevargina akių. Nugaros, kaklo ar pečių skausmą gali išprovokuoti netinkamas darbui reikalingų priemonių, tai yra kompiuterio monitoriaus, pelės, klaviatūros, išdėstymas.
Naudojimasis telefonu tuo pačiu metu, kai dirbate kompiuteriu, gali dar labiau pabloginti situaciją ir prisidėti prie to, kad pasireikš nugaros, kaklo ar pečių skausmai. Dirbant namuose kompiuteriu darbą reikia baigti ne vėliau kaip likus valandai iki miego ir gerai išvėdinti patalpą. Pertraukų metu rekomenduojama atlikti fizinius pratimus bei pratimus akims. Tėvai turi griežtai nustatyti laiką, kiek vaikas gali be pertraukos naudotis kompiuteriu.
Pelė ir klaviatūra turi būti viename aukštyje. Monitorius statomas 60-80 cm atstumu (per ištiestos rankos ilgį), bet ne arčiau nei 40 cm nuo kūno. Sėdint daug didesnė apkrova stuburui nei stovint. Darbo kėdė turi būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą.
Kėdė turi būti su porankiais, sėdynė - maždaug 2,5 cm iš abiejų pusių platesnė nei sėdinčiojo klubai, sėdimosios dalies priekinis kraštas turi būti nuožulnus žemyn, atlošo aukštis - 45-51 cm. Dirbant kompiuteriu, svarbu išvengti regos įtampos bei astenopijos (gr. asthenes - silpnas ir ops - akis) - akių nuovargio. Jį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus.
Negalima patalpoje naudoti halogeninių lempų, į kompiuterio ekraną neturi kristi tiesioginiai saulės spinduliai. Akių nuovargiui šalinti ir regėjimo sutrikimų profilaktikai rekomenduojami pratimai. Jie gali būti atliekami pertraukų metu stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant.
Rekomenduojami pratimai akims:
- 10-15 kartų nestipriai pamirksėti.
- Užsimerkus, nepasukant galvos, skaičiuojant nuo 1 iki 4 - žiūrėti į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 4, žiūrėti į dešinę, skaičiuojant nuo 1 iki 6, žiūrėti tiesiai. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 pažiūrėti į viršų, skaičiuojant nuo 1 iki 4 - pažiūrėti į apačią, skaičiuojant nuo 1 iki 6 - žiūrėti tiesiai. Kartoti 5 kartus.
- Skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į savo rodomąjį pirštą, ištiestą 25-30 cm atstumu nuo akių, skaičiuojant nuo 1 iki 6 - žiūrėti į tolį. Kartoti 5 kartus.
- Vesti žvilgsnį ratu 5 kartus į kairę pusę, po to 5 kartus į dešinę pusę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 - žiūrėti į tolį. Viską pakartoti dar kartą.
Šiame straipsnyje minėto Vilniaus universiteto tyrimo išvadose nurodoma, kad IT prietaisų ir įrenginių neturėtų būti ten, kur vaikas miega. IT prietaisų savo kambaryje turintys vaikai prie jų praleidžia daug daugiau laiko nei savo kambaryje neturintieji.
Psichologinės problemos
Ilgalaikis laiko leidimas prie kompiuterio trikdo vaikų socialinius įgūdžius ir tarpasmeninius santykius. Virtualus bendravimas neprilygsta gyvam bendravimui. Tyrimai įspėja, kad vaikai nuolatos leidžiantys laiką prie TV ar kompiuterio, turi daugiau psichologinių problemų nei vaikai, kurie skiria tam ribotą laiką.
Mokslininkai rekomenduoja darbui su kompiuteriu skirti ne daugiau 1-2 val. per dieną. Jie teigia, kad daugiau nei 2 val. prie kompiuterio praleidžiantiems vaikams 60 proc. didesnė psichologinių problemų tikimybė nei tiems, kurie kompiuteriui skiria mažiau laiko. Dar didesnis pavojus kyla tiems vaikams, kurie mažiau fiziškai aktyvūs. Tačiau fizinis aktyvumas neapsaugo nuo ilgalaikio naudojimosi kompiuteriu žalingo poveikio.
Internetas yra galingas įvairios informacijos šaltinis ir juo naudojasi galybė žmonių. Šiuo metu yra labai populiarūs grupiniai pokalbiai ar žaidimai virtualioje erdvėje. Neprižiūrimi vaikai dėl to gali taip pat patirti psichologinės sveikatos sutrikimų. Tyrimais nustatyta, kad pernelyg didelis įsitraukimas į bendravimą ar žaidimus su keletu vartotojų vienu metu gali stiprinti vienišumo jausmą ar depresyvumą ir iškreipti vaiko gebėjimą atskirti tikrovę nuo simuliacijos.
Internetas kupinas pornografijos. Ne mažiau grėsmingi vaikų psichologiniai sveikatai yra smurtiniai žaidimai.
Vilniaus universiteto tyrimas
Veikiami elektromagnetinių laukų 2017 ir 2018 metais Vilniaus universiteto mokslininkų grupė atliko tyrimą „Šiuolaikinės informacinės technologijos (IT) ir mažų vaikų sveikata“, kuriame dalyvavo 1200 šeimų, auginančių pusantrų - penkerių metų vaikus.
Rezultatai patvirtina užsienio tyrėjų išvadas: mažų vaikų buvimas prie ekranų yra susijęs su įvairiomis fizinės ir psichikos sveikatos problemomis, t. y. trumpesne miego trukme, dažnesniais somatiniais skundais, nesveiko maisto vartojimu, sudėtingesnėmis elgesio ir emocijų raiškos problemomis. Tyrėjai rekomenduoja šeimoms, kuriose yra mažų vaikų, vengti televizijos kaip fono, rašoma Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centros atsiųstame pranešime spaudai.
1-2 val. (ir ilgesnė) buvimo prie ekranų trukmė daro įtaką vaikų fizinei sveikatai, provokuoja elgesio ir emocijų sunkumus, blogesnė jų regimoji atmintis. Saugi buvimo prie IT trukmė 1,5-2 metų amžiaus vaikams yra 30 minučių, 3-5 metų vaikams - viena valanda per dieną.
Mažų vaikų tėvai bei ugdymo įstaigų specialistai gali ir turi vaikams paaiškinti apie IT prietaisų naudojimo pavojus - pataria vilniečiai mokslininkai. Laisvadieniais vaikai prie ekranų būna ilgiau nei darbo dienomis. Tėvams svarbu stebėti, kiek ir kaip jie patys naudoja IT prietaisus, vaikams esant šalia.
Kaip keisti vaiko elgseną?
Ar įmanoma keisti vaiko, prisirišusio prie kompiuterio ar kito išmaniojo įrenginio, elgseną? Kaip tėvams bendrauti su tokiu vaiku? Jeigu vaikas daug laiko praleidžia prie kompiuterio ir taip vengia bendravimo, prieš imantis kokių nors priemonių, reikėtų gerai pasvarstyti, kodėl jam nemiela ir sunku būti su namiškiais, gal slegia neišsprendžiamos problemos, gal per mažai mamos ir tėčio dėmesio bei šilumos.
Specialistai, vaikų psichiatras ar vaikų psichologas, greičiausiai patars vaiko dienotvarkėje griežtai riboti žaidimų kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ar televizijos laidų žiūrėjimo trukmę, patars tėvams skirti daugiau dėmesio vaikui ir padėti jam planuoti savo veiklą. Kompiuterio slaptažodis gali padėti, bet tai - ribojimas ir varžymas. Geriau ieškoti kitų sprendimų ir susitarti su vaiku.
Galima taikyti paskatinimo būdus, pavyzdžiui, už gerą elgesį ar gerai atliktą darbą skirti 10 papildomų minučių žaidimui kompiuteriu. Ši priemonė veiksminga, nes pasitikėjimas sustiprina vaiko atsakomybės jausmą. Priimtiniausias situacijos sprendimo būdas („geriausio“ nėra) yra derybos, kuriose vaikas pasijustų lygiavertis ir lygiateisis partneris.
Paaugliai labai nori būti savarankiški ir nepriklausomi. Tėvams, kurie toleravo mažas augančio vaiko „nuodėmes“, sudėtinga ką nors pakeisti, kai ateina paauglystės metai ir kai sūnaus ar dukros poreikiai išauga, o atsakomybė - ne. Kategoriški tėvai reikalauja: „Nuo šiol bus taip, kaip mes pasakysim!“ Tačiau paauglys nesupras, kas atsitiko. „Aš galėjau daryti, ką norėjau. Kas gi pasikeitė, kodėl tėvai manęs nebemyli?“ Vaikas protestuos.
Tėvų vaidmuo
Informacinės technologijos yra šiuolaikinė mūsų gyvenimo dalis ir jos ženkliai pagerino gyvenimo kokybę. Jų reikšmė žmonių gyvenime tik stiprės ir vaikai privalo mokėti jomis naudotis. Nuo tėvų, globėjų ir ugdytojų priežiūros bei požiūrio priklauso kaip kompiuterinės technologijos paveiks vaiką, teigiamai ar žalojančiai.
Prieš pirkdami kompiuterį, tėvai turėtų pasitarti su specialistu, kiek reikėtų prie jo praleisti laiko, kad jis vaikui nepadarytų žalos. Apsisprendus pirkti kompiuterį vaikui būtina papasakoti apie kenksmingą jo poveikį, nustatyti režimą, taisykles, kaip naudotis kompiuteriu ir internetu. Vaikai turėtų pailsėti nuo kompiuterio mažiausiai kas 20 minučių.
Kompiuterio ekrano viršus turėtų būti maždaug akių lygyje. Kompiuterį reikėtų pritaikyti prie kiekvieno šeimos nario. Jaunesni nei 7 metų vaikai ribotai supranta internete pateikiamą informaciją, pvz., nelabai skiria reklamą nuo tikro turinio. Tėvai, turinys tokio amžiaus vaikų, turi padėti savo atžaloms rasti tinkamos medžiagos.
Vaikų apsaugai galima naudoti programinę įrangą, vadinamą „internetine aukle“. Tokio tipo programos padeda kontroliuoti vaikų lankomus puslapius bei laiką, praleidžiamą prie kompiuterio. Pvz., pasibaigus nustatytam laikui išsijungia kompiuteris arba nebegalima naršyti internete. Administratorius tokios programos pagalba gali matyti, kokiuose puslapiuose vaikas lankėsi, kokias programas naudojo.
Tėvai turėtų kalbėti su vaikais apie netinkamą interneto naudojimą ir nustatyti taisykles, kurių reikėtų laikytis. Vaikai taps atsakingesni ir galės internete saugiai dirbti savarankiškai, jei su jais bus kalbama ir jiems aiškinama, su kokiais dalykais jie gali susidurti. Tokio amžiaus vaikų naudojimąsi internetu vis dar reikia riboti, saugoti ir stebėti.
Patartina, kad tėvai ir vaikai sutartų dėl naudojimosi internetu taisyklių. Tėvai gali palaikyti savo vaikus ieškodami su jų namų darbais, hobiais ar kitais pomėgiais susijusių svetainių. Be to, šeima gali naudotis internetu spręsdama visai šeimai aktualius klausimus. Vaikams vis dar reikia tėvų priežiūros, kontrolės ir tinkamo naudojimosi taisyklių.
Interneto vartotojo etika ir atsakomybė yra svarbūs klausimai, kuriuos reikia aptarti. Pavyzdžiui, neteisėtas failų atsisiuntimas, etika ir autoriaus teisės. Tėvai turėtų domėtis vaikų „internetiniais kontaktais“ lygiai taip pat, kaip domisi kitais jų draugais.
Rekomenduojama prie ekranų praleisti nuo 1 iki 3 valandų per dieną
Vidutinė leistina arba rekomenduojama ekranus turinčių informacinių technologijų prietaisų naudojimo trukmė yra:
- ikimokyklinio amžiaus vaikams - iki 1 val. per dieną;
- pradinio mokyklinio amžiaus vaikams - iki 2 val. per dieną;
- jaunesniems paaugliams - iki 3 val. per dieną.
Iki dviejų metų amžiaus vaikams iš viso nerekomenduojama naudotis jokiais ekranus turinčiais informacinių technologijų prietaisais, išskyrus atvejus, kuomet būtina palaikyti vaizdo ryšį su artimu šeimos nariu.
Apibendrinant, kompiuteris gali būti naudingas vaiko ugdymo priedas, tačiau svarbu užtikrinti tinkamą naudojimąsi, riboti laiką ir atsižvelgti į amžiaus ypatumus, siekiant išvengti fizinių ir psichologinių problemų.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Kaip Lengvai Išmokyti Vaiką Rašyti Rašinį: Efektyvūs Patarimai ir Gudrybės
- Efektyvūs vaistai nuo pykinimo vaikams kelionėje – patarimai ir rekomendacijos