Su problema, kai vaikas nustoja valgyti, susiduria nemažai tėvų. Norint suprasti vaiko nevalgumo priežastis, pirmiausia reikia išsiaiškinti, iš kur jos kyla. Vaiko nevalgumas, jei jo nekamuoja sveikatos bėdos, yra išsprendžiama problema. Žinoma, laiko ir pastangų tam prireiks, tačiau pasistengus galima pamaitinti ir didžiausią nevalgiuką. Tereikia pasitelkti kantrybę, vaizduotę bei pasiruošti skirti tam laiko.
Pagrindinės vaikų apetito stokos priežastys
- Aplinka ir pokyčiai: Apetito stoką lemia įvairūs faktoriai, tokie kaip aplinka (karštis, šaltis), pokyčiai šeimoje (išsiskyrė tėvai, gimė brolis ar sesuo), patiriamas stresas, psichologinės traumos, aplinkos pasikeitimas (išvykimas į kelionę), įvairios ligos.
- Genetika: Dažnai apetito stoką lemia ir genai - pavyzdžiui, jei vaiko seneliai buvo nevalgūs, tikėtina, jog ir vaikas skųsis apetitu. Dažnai vaikai yra linkę perimti ne tėvų, o senelių savybes, taip pat ir mitybos įpročius.
- Amžius: Valgumas dažniausiai kinta su amžiumi - kai vaikas auga, jo apetitas kyla. Todėl nevalgumo problema yra kintama - vaikas gali nenoriai valgyti, o po kelių metų jo apetitas gali padidėti. Ypač tai pastebima paauglystės laikotarpiu, kuomet vaikams nuolat kyla nenumaldomas alkis.
- Fizinis aktyvumas: Vaikas, kuris mažai juda, nėra fiziškai aktyvus, dažniausiai stokoja apetito. Todėl norint pakelti vaikui apetitą, būtina pasirūpinti, jog šis daugiau judėtų, atliktų įvairias fizines veiklas, dažniau būtų lauke, gamtoje. Judėjimas skatina apetitą, todėl dažniau judantis vaikas daugiau ir suvalgo, išgeria skysčių.
Svarbi psichologinė vaiko būsena
Jei vaikas skundžiasi apetitu, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar vaikui negresia kokia nors liga. Rekomenduotina įsitikinti, ar vaiko nekamuoja aukšta temperatūra, ar šis nėra apsinuodijęs, nevemia, neviduriuoja. Jei vaikas yra sveikas, tuomet galima pasitelkti įvairius būdus vaiko apetitui sukelti. Daugelis vaikų specialistų teigia, jog su vaikais apie maistą būtina kalbėtis, bendrauti su jais valgant, nes tik tuomet kartu praleistas laikas bus turiningas ir smagus. Be to, versti valgyti vaiko nederėtų, mat tai jam asocijuotųsi su neigiamomis emocijomis, o kasdieninio valgymo jis ne lauktų, o pradėtų bijoti. Svarbu ir kalbėjimo tonas - būtina su vaiku kalbėti ramiai, nepykti ir nerėkti.
Kaip pasitelkti vaizdingumą norint sužadinti apetitą
- Patiekalo išvaizda: Svarbu vizualinė patiekalo išvaizda. Vaikai, matydami lėkštėje kokį nors smagų piešinį, o ne nuobodoką, įprastą suaugusiems patiekalą, iš karto norės jo paragauti.
- Žaidimas: Vaiko apetitą galima išsiugdyti, tačiau visą valgymo procesą reikėtų paversti savotišku žaidimu.
- Porcijos: Jei tėvai neturi tiek daug laiko, galima mažinti patiekalo porcijas, dalinti jas pusiau. Pavyzdžiui, vietoje vieno kepsnio iškepti daugybę mažų kepsniukų gabaliukų, vietoje vieno sumuštinio - daug gabaliukų mažų sumuštinių.
- Temperatūra: Svarbu parinkti ir patiekalo temperatūrą - maistas negali būti nei per šaltas, nei per karštas.
10 būdų, kaip sužadinti vaiko apetitą
- Gražus patiekimas: Apetitą sužadina gražiai patiektas maistas. Pavyzdžiui, jei vaikui nutarėte patiekti patiekalą iš dešrelių, galima patiekti dešreles marškinėliuose, dešrelių suktinukus, mažytes bandeles su dešrelėmis. Taip pat galima žaisti su įvairiausiomis košėmis, mėsos patiekalais, pilno grūdo makaronais, sriubomis ir t.t.
- Augaliniai prieskoniai: Naudokite įvairius augalinius prieskonius, pavyzdžiui, bazilikus, rozmarinus. Jie ne tik pagerina patiekalo skonį, tačiau ir mažajam patiekalas atrodo vaizdingesnis. Pavyzdžiui, kiaušinienė su dešrelėmis, apibarstyta krapais ar petražolėmis.
- Fantazija: Prisiminkite dailės pamokas ir pasitelkite fantaziją - iš patiekalų pagaminkite kirmėlaites, šuniukus, driežiukus, mašinas ar mažas lėlės - kuo vaizdingesnis patiekalas, tuo didesnė tikimybė, jog vaikas jį valgys.
- Maloni aplinka: Nepamirškite, jog svarbu ir tai, kokioje aplinkoje mažylis valgo - ar ten jam malonu, patogu, ar jūsų santykis su vaiku artimas, ar jūs nesate susipykę. Emocinė būsena ne ką mažiau svarbi nei vaizdingai paruoštas patiekalas. Todėl stenkitės prie pusryčių, pietų ar vakarienės stalo sėsti susitaikę, pozityviai nusiteikę.
- Be prievartos: Neverskite vaiko valgyti per prievartą. Verčiamas valgyti vaikas gali jaustis spaudžiamas į kampą, todėl to patiekalo gali visai nebevalgyti. Verčiau palikite vaiką ramybėje, ir jis po savaitės vėl valgys tą patiekalą, dėl kurio raukėsi.
- Užkandžiai: Prieš pagrindinius valgius neleiskite vaikams kramsnoti saldžių užkandžių, nes jie slopina apetitą. Tikėtina, jog suvalgęs saldainių vaikas nenorės karšto patiekalo. Ypač nenaudingos prieš pagrindinį valgį yra saldžios pieniškos sriubos.
- Aptarimas: Daugelis tėvų vaiko nevalgumo problemas akcentuoja jiems girdint, todėl vaikui atrodo, jog valgymas virto savotiška kančia, bausme. Vertėtų pasistengti vaikui girdint neaptarti jo valgymo problemų, nes taip valgiui jis dar labiau priešinsis.
- Vanduo: Valgio metu vaikui reikėtų duoti atsigerti kuo daugiau vandens - mažesniesiems kramtant dažnai džiūsta burna, todėl jie mažiau suvalgo.
- Žaidimai: Žaidimu paverskite tik patį patiekalą, tačiau venkite žaidimų prie stalo. Mamos dažnai daro klaidą, bandydamos vaiką pavalgydinti skraidindamos lėktuvėlius. Vaikų maistas bus tinkamai suvirškintas tik tuomet, kai vaikai bus susikoncentravę į maistą. Todėl vaikams reikia sutelkti dėmesį ne į patį procesą, o į maistą.
- Skonis: Verta nepersūdyti ir nepersaldinti gaminamo maisto, antraip vaikas pripras prie tokių skonių ir vėliau nenorės tokio maisto kaip košė, daržovės ar mėsa.
Mielos mamytės, atminkite - vaiko organizmas dažniausiai pats padiktuoja, kiek vaikui reikia valgyti, todėl šiukštu nesistenkite vaiko pamaitinti per prievartą. Vaikų skrandžiai - kur kas mažesni nei suaugusiųjų, todėl jei vaikas valgo mažomis porcijomis, tikėtina, jog jis yra sotus. O kad būtumėte įsitikinusios vaikų sotumu, skatinkite mažylius daugiau judėti. Ir nepamirškite virtuvėje pasitelkti fantazijos!
Krūties atsisakymas: priežastys ir sprendimai
Kodėl kūdikis, kuris sutvertas žįsti krūtį, ima ir jos atsisako? Kaip įtikinti mažylį daryti tai, kas svarbu išgyvenimui ir sveikam augimui? Kartais pakanka laiko ir kantrybės. Tačiau kartais reikia ir nemažai specializuotų žinių bei detektyvinio darbo, kad atrastum pagrindinę priežastį. Kokios gali būti krūties atsisakymo ar neėmimo priežastys? Pamėginsime surašyti. Tačiau šis sąrašas toli gražu bus ne baigtinis.
- Patogumas: Kūdikis turėtų būti patogiai priglaustas prie krūties: visas atsuktas į mamą, krūtis apžiota taisyklingai, mama pastebi aktyvaus pienelio rijimo epizodus, su pauzėmis tarp jų.
- Dažnas maitinimas: Žindyti kūdikį kuo dažniau - vos pastebėjus alkio požymius, ne rečiau kaip kas 2 val.
- Sveikata: Kūdikis gali būti neramus prie krūties ar atsisakyti ją žįsti net ir būdamas alkanas. Jeigu taip yra nuo gimimo: paprašykite gydytojų atidžiai įvertinti vaiko sveikatą.
- Dirbtiniai speneliai: Jeigu kūdikis gerai žindo, tačiau tarp 1 ir 4 savaitės pasidarė neramus, taip gali nutikti dėl to, kad mažyliui buvo duodami dirbtiniai spenelio pakaitalai - žindukas ar buteliukas su čiulptuku, taip pat netaisyklingas krūties apžiojimas (jis gali būti susijęs arba nesusijęs su duodamais dirbtiniais speneliais), dėl ko mažyliui gali būti sunku ištraukti pieną.
Kiti galimi krūties atsisakymo faktoriai
- Ligos.
- Pieno gausa.
- Jautrumas ar alergija maistui.
- Motinos pieno tekėjimo spartos ir skonio pasikeitimai.
- Raumenų tonusas.
Mama gali padrąsinti kūdikį žindydama dažniau, kol jis dar neperalko, pati stimuliuoti pieno atleidimo refleksą - švelniai pamasažuoti krūtį, rudajį laukelį, paglostyti krūties odą, nueiti į šiltą dušą ar užsidėti karštą kompresą ant krūties, tėtis gali pamasažuoti mamai nugarą ar pečių juostą - prieš paduodama krūtį kūdikiui. Jeigu mamos spenelis įtrauktas, reikėtų pabandyti jį bent šiek tiek ištraukti, kad kūdikis galėtų lūpomis ir veido oda pajusti, kurią vietą reikia apžioti: instinktas jiems sako, kad vieta, skirta apžiojimui, turi būti pažymėta bent nedideliu kauburėliu.
"Nežindukai" ir žindymo streikai
Taip vadinamas kūdikis, kuris ne tik kad nežinda krūties, bet ima klykti bei protestuoti visu kūnu vos tik yra padedamas į žindymo padėtį - ir taip yra nuo pat gimimo. Toks dažniausiai ištinka tarp 3 ir 8 mėnesių amžiaus, kuomet iki tol ramiai žindęs kūdikis ima ir staiga, be jokios objektyvios priežasties, ima ir atsisako žįsti krūtį. Kartais mamos galvoja, kad kūdikis pats nusijunko, tačiau yra labai mažai tikėtina, kad kūdikis, iki jam sukaks 12 mėnesių, pats savo noru atsisakys krūties.
Bendro pobūdžio patarimai: daugiau odos kontakto, daugiau dėmesio, bandyti žindyti mieguistą ar miegantį, keisti žindymo padėtis, žindyti supantis supamajame krėsle ar vaikštant.
Kūdikių virškinimo ypatumai
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Mažylio skranžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.
Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.
4-8 mėn. kūdikiams per parą galima duoti 60 - 120 ml, o 8-12 mėn. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai.
Kūdikių diegliai (kolikos)
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.
Ką daryti, jei kūdikis verkia
- Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų.
- Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą.
- Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai).
- Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas.
Jei vaikas nenori valgyti, prastai jaustis ima ir tėvai, nes pradeda abejoti, ar yra geri tėvai. „Jei vaikui stengiamės brukti maistą ir įtikinėjame, kad būtina valgyti, tai reiškia, kad mes nepaisome jo poreikių, o savuosius iškeliame aukščiau“, - aiškino psichologė R.Vyšniauskė. Pajutęs psichologinį spaudimą vaikas gali pradėti kovoti dėl valdžios, jis gali nevalgyti vien dėl protesto - nustumti lėkštę nuo savęs, išspjauti maistą iš burnos ant grindų, skųstis, kad jam bloga, skauda galvą.
Tėvai turi būti gudresni ir nekontroliuoti vaiko, kiek jis nurijo kąsnių. Tėvai turi taip apžaisti situaciją, kad vaikas turėtų teisę rinktis, ką valgyti. Jis taip pat turi suprasti, kad yra ribos, kurių nevalia peržengti. Vaikas turi žinoti, kad yra tam tikros valandos, kada valgoma, kad nepriimtini užkandžiai tarp atskirų valgymų.
Mitybos įpročiai ir genai
Yra žinoma, kad vieni žmonės išrankūs maistui, o kiti - ne. Tai lemia tam tikros genų mutacijos. Todėl kartais vaikai nemėgsta naujų patiekalų, o tai itin aktualu keliaujant. Kita vertus, mokslininkai ištyrė, kad vaikui reikia maždaug 20 kartų pabandyti naują patiekalą, kol galbūt jį pamėgs. Svarbu, kad tėvai nesusinervintų, jei vaikas ko nors nevalgo.
„Jei patys valgysite su pasimėgavimu, tai matydamas vaikas galbūt pats paragaus naujo patiekalo, nes norės įsitikinti, ar tai skanu“, - sakė psichologė R.Vyšniauskė. O kartais geriausiu vaiko patarėju tampa alkis.
Kaip elgtis, jei vaikas atsisako mėsos
Pirmiausia reikėtų išaiškinti, dėl kokios priežasties vaikas atsisako mėsos. Pasitaiko, kad mažyliai natūraliai perima vegetariškos mitybos tradicijas iš tėvų. Tėvai turėtų apsišarvuoti kantrybe - tai laikinas periodas ir tokie vaiko pasikeitimai yra laikomi normaliais. Iš tikrųjų nieko bloga, jei vaikas nenori vieno ar kito produkto. Galbūt jam nepatiko jo skonis, kvapas ar spalva, būna, kad mažasis atsisako karšto ar labai šalto maisto. Tiesiog jam neskanu.
Išrankumo pirmūno racionu vertėtų susirūpinti tada, kai vaikas ima dažnai sirgti, prastėja jo vystymosi rodikliai. Tai turi būti labai apgalvotas žingsnis, nes tuomet mėsą reikia keisti kitais produktais. Mėsa - vienas svarbiausių geležies šaltinių, todėl iškyla anemijos (mažakraujystės) grėsmė. Ne paslaptis, geležis iš mėsos įsisavinama daug greičiau nei iš augalinės kilmės produktų.
Svarbu žinoti:
- Mažasis nenuorama per dieną turėtų suvalgyti 2-3 porcijas liesos mėsos arba paukštienos.
- Rūkyta ar virta dešra priskiriama prie mėsos produktų, bet vaiko racione ji tūri būti labai retai.
- Jei vaikas nemėgsta troškinio su mėsa ar kotleto, išmėginkite kitokius jų paruošimo būdus.
Kaip pasiūlyti maistą, jei vaikas kategoriškai atsisako
Nereiktų siūlyti. Jei 10 min. nevalgo patiekto valgio, maistą galima nuimti nuo stalo. Niekuomet nereikia maitinti per prievartą, nes yra svarbu, kad valgymas būtų susijęs su maloniomis emocijomis. Vaikas turi rinktis, ką valgyti, už valgymą ar nevalgymą nereikia nei bausti, nei skatinti. Tegul vaikas valgo tada, kai pajaus alkio jausmą.
Patarimai tėvams
- Vertimas valgyti ar vaiko baudimas ilgu sėdėjimu prie stalo, kol lėkštė nebus tuščia, sukelia vaikui pykčio, baimės, pažeminimo jausmus.
- Spaudimas valgyti skatina valgyti mažiau, sukelia dar didesnį pasipriešinimą, padidina tikimybę, kad vaikas to kišamo maisto ateityje nemėgs.
- Aišku, verta pasiūlyti skirtingos rūšies mėsos ar skirtingai paruoštos, gal tai padės.
Tokiems vaikams galima duoti profilaktiškai geležies turinčių preparatų, bet tai neturėtų būti gydomosios geležies dozės. Atliekant kraujo tyrimą kreipiamas dėmesys ne tik į hemoglobino kiekį, bet labai svarbu, kiek yra eritrocitų bei koks eritrocitų dydis ir kaip jie užpildyti hemoglobinu.
| Maisto produktas | Kaloringumas (kcal/100g) |
|---|---|
| Motinos pienas | 70 |
| Virti ryžiai | 126 |
| Virti avinžirniai | 150 |
| Vištiena | 186 |
| Bananai | 91 |
| Obuoliai | 52 |
| Apelsinai | 45 |
| Virtos morkos | 27 |
| Virti kopūstai | 15 |
| Virti špinatai | 20 |
| Šparaginės pupelės | 15 |
| Salotos | 17 |
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Sužinokite, kaip lengvai ir greitai patikrinti vaiko eilę į darželį – svarbiausi patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 5 metų: lavinantys ir linksmi užsiėmimai