Kūdikio nešiojimo taisyklės
Pagrindinė taisyklė, kurią turite prisiminti nešiodami kūdikį - NEKRATYKITE IR NEJUDINKITE SAVO RANKŲ (tokiu atveju yra kratomos kūdikio smegenys). JŪSŲ RANKOS TURI BŪTI VISADA RAMIOS. Jei norite nuraminti kūdikį, tuomet judinkite liemenį apie savo ašį, tupinėkite, vaikščiokite lėtais, ilgais žingsniais. Pirmąjį mėnesį, kol naujagimis dar silpnai kontroliuoja galvutę, pasiguldykite mažylį ant savo dilbio. Jūsų delnas turi būti ant vaikučio pilvuko. Kita ranka tarp kojyčių.
Kai jau kūdikis pradeda kontroliuoti galvą, vieną savo ranką dėkite po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojyčių ant pilvo. Galite kūdikį nešioti ir ant vienos rankos. Jei norite, kad kūdikis po valgio atsirūgtų ir/arba matytų aplinką, tuomet kelkite jį ant savo peties. Abi kūdikio rankutės turi būti ant Jūsų pečių, vaikučio ir Jūsų ausys vienoje linijoje. Tos rankos ant kurio peties laikote kūdikį prilaikykite su savo pirštais galvutę, su savo nykščiu neleiskite vaikučio rankytei skleistis į šoną. Su priešinga ranka prilaikykite dubenį.
Nepamirškite, kad nešiojant kūdikį reikia nuolat keisti puses. Kai jau kudikėlis pradeda kontroliuoti vertikalioje padėtyje galvą, galite nešioti atsukę veidu nuo savęs. Atminkite, teisingos nešiojimo padėtys, tai raktas į sveiką ir sėkmingą vaiko vystymąsi.
Ką rodo kūdikio kūno kalba?
Dažnai tėvams atrodo, kad pirmąjį savo gyvenimo pusmetį kūdikis su jais mažai bendrauja. Mamos, kurios praleidžia su savo lėliukais beveik visą savo laiką, labiau supranta mažylio kūno kalbą, tėčiams gi nekantru kuo greičiau ir kuo daugiau gauti grįžtamojo ryšio iš savo mažylio. Kūdikiai kalba, tik ne taip, kaip mes įsivaizduojame! Kol dar neįjungti kalbos padargai, jie daug ką pasako savo judesiais, mimika.
Vaikas, mokantis kalbėti, pasako visa, ko nori, kaip jaučiasi, apie ką svajoja. Nė kiek ne mažiau informacijos perteikia ir kūdikis bei dar nekalbantis vaikutis. Bet ji perteikiama visu kūnu: veido mimika, judesiais, emocijomis.
Apskritai verbalinė (žodinė) kalba mums reikalinga informacijai perduoti, o kūno kalba išreiškia jausmus, mintis, požiūrį, tarpusavio santykius: pasitenkinimą ar nepasitenkinimą, skausmą, simpatiją ar antipatiją kitam žmogui.
Bendraujant kūno kalba, ypač svarbi veido išraiška, žmogaus sudėjimas, fizinis patrauklumas, judesiai ir gestai, netgi įvairūs priedai: bateliai, kaklaraiščiai, kosmetika, akiniai, skarelės, šukuosena, skrybėlė. Visa tai drauge sudaro bendrą žmogaus vaizdą ir siunčia vienokius ar kitokius signalus aplinkai. Šie signalai yra nesąmoningi ir nevalingi, tačiau kaip tik jie leidžia suprasti tikruosius pašnekovo jausmus ir mintis.
Kūno kalbai, ko gero, skiriame nedaug dėmesio, tačiau ji yra labai svarbi mūsų gyvenime. Ją galima palyginti su užsienio kalba, mat plečia galimybes bendrauti: mokėdami ir naudodamiesi kūno kalba, galime geriau suprasti vieni kitus.
Kūdikio emocijos
Kūdikio emocinis gyvenimas pirmiausia pagrįstas fiziniais pojūčiais. Kai jam gerai, veidelis atsipalaiduoja ir spinduliuoja gerą nuotaiką. Tačiau kūdikio veido išraiška iškart pasikeičia, kai jam tampa blogai, kai suskausta pilvuką arba yra alkanas. Kiekviena akyla mama iškart pastebi, kad pakyla antakiai, parausta žandai, kūnelis įsitempia. Tai rodo, kad reikia skubios pagalbos.
Iš kūdikio veidelio galima išskaityti darną, pasitenkinimą arba, priešingai, nepasitenkinimą. Tačiau šiuos signalus siųsti jis išmoksta tik stebėdamas kito žmogaus reakciją. Tarkime, jeigu mama mėgdžioja savo kūdikio kūno kalbą (verksmą, šypseną, nepasitenkinimo grimasą), šis gali tarsi veidrodyje stebėti save ir pats mėgdžioti jos veido išraišką. Taip kūdikis mokosi pažinti ir atskirti savo paties pojūčius.
Mažyčio bejėgio kūdikio, kuris nesugeba pakentėti ir palaukti, veido išraiška labai greitai keičiasi. Jis išgyvena, kad nemato tėvų veide šypsenos, supanikuoja, jeigu mama užsibūna virtuvėje ir per kelias sekundes neatskuba jo pamaitinti. Supyksta, jeigu niekaip nesiseka paimti žaisliuko. Kūdikis nebijo savo jausmų reikšti čia ir dabar: jo veidelis parausta ir pasigirsta garsus verksmas. Tačiau, vos gavęs tai, ko norėjo, nurimsta ir akytės suspindi visiškai kitaip. Taip pamažu jis išmoksta ne tik išsireikalauti, bet ir prajuokinti tėvus. Jeigu pastebi, kad jie juokėsi iš kokios nors grimasos, ją kartos, nes tikėsis, kad tėvai ir vėl kartu juoksis.
- Kai yra žvalus ir nori bendrauti, kūdikio antakiai kilnojasi, akytės reaguoja į judančius objektus, žvilgsnis yra budrus.
- Jei galvytė visiškai nusvirusi žemyn prie krūtinės, kūdikiui jau neįdomi veikla.
- Pavargęs žvilgsnis rodo, kad kūdikis gali norėti pasakyti, jog yra pavargęs, jam nuobodu.
- Na, o žiovulys dažniausiai rodo, kad mažylis norėtų kitos veiklos, kad jo dėmesys tai pačiai veiklai susilpnėjo.
Kūdikio judesiai
Judesiai itin svarbūs kūdikio gyvenime, jie reikalingi ne tik fizinei, bet ir emocinei raidai. Devynių mėnesių kūdikis jau naudoja kelių rūšių gestus, kai ko nors nori. Jis parodo, kad nori kokio nors daikto, kad kuo nors susidomėjo, pamojuoja atsisveikindamas, imituoja valgymą, gėrimą, miegojimą. Mokslininkai tai laiko įrodymu, kad vaikų kalba ir gestai vystosi beveik tuo pačiu metu.
- Kūdikis, kurio rankytė suspausta į kumštuką, yra supykęs, pasirengęs kovoti. Kumštelis rodo, kad jis pyksta.
- Jeigu kūdikis spardosi, tarsi kažką nuo savęs stumdamas kojytėmis, gali būti, jam skauda pilvuką.
Pradėję vaikščioti vaikai susiduria su naujais ne tik fiziniais, bet ir socialiniais iššūkiais. Ir turi spręsti, kaip elgtis. Kartais vaikai, mėgindami išspręsti problemą ar išvengti priešpriešos, tiesiog pasislepia. Vaikas, traukiantis petukus aukštyn, veikiausiai bijo ir norėtų išvengti susidūrimo. Vaikas, kuris nebijo susidūrimo, jo nevengia, stovi tiesus pakelta galva, žvelgia priešininkui į akis. Nusileisdamas ar ieškodamas taikaus sprendimo, palenkia galvą į šoną ir tarsi atsuka priešininkui kaklą: „Gali kąsti, aš nesiginsiu.“ Bet kartu tai ir pasitikėjimo ženklas: „Tikiuosi, tu nekąsi.“ Prie ausies pritrauktas petukas, į šoną palenkta galva rodo: „Norėčiau užmegzti ryšį ir viską išspręsti taikiai.“ Tokį elgesį mes, suaugusieji, dažnai vadiname drovumu.
Labai svarbu vaiką mokyti imti ir duoti. Šis žaidimas, kai vienas ištiesia ranką ir kažką duoda kitam, o kitas kažką duoda pirmajam, yra pamoka apie socialinius santykius. Tai ankstyvoji dialogo forma. Taip iš pradžių labai kūniškai mokomasi duoti ir imti, t. y. kalbėti ir klausytis. Mokėti išklausyti ir išgirsti kitą, o ne tik pačiam su savimi kalbėti yra labai svarbu.
Palikti vaikų jausmus be atsako - didelė klaida. Tie, kurie tvirtina, kad jų šeimoje nėra agresijos, nustebtų, sužinoję, kad joje labai mažai meilės, ji šaltai, subtiliai „taupoma“. O tai ir yra agresijos forma. Tokiose šeimose ignoruojama daug dalykų, pavyzdžiui: nusuktas vaiko žvilgsnis, kuris reiškia nusigręžimą nuo tikrovės, pastangas paslėpti, ką jaučia; mirksinčios akys (nemalonių faktų akivaizdoje); mėginimas išvengti priešpriešos (bandymas pasislėpti). Nenoras to matyti, nereagavimas vaiko akyse tolygu agresijai. Vaikai į tai kartais reaguoja žaibolaidžio principu: išardo lėlę, „netyčia“ sudūžta koks daiktas.
Kūdikio įpročiai
Kartais mažyliai keistai elgiasi: daro įtartinas grimasas, purto galvytę, supasi visu kūnu, atlieka betikslius judesius rankomis ar kojomis. O jei dar tranko galvą į sieną ar raunasi plaukus? Normalu, kad mažas vaikas ar kūdikis stebi jį supantį pasaulį ir stengiasi kopijuoti aplinkinių elgesį bei judesius.
Dažniausi vaikų įpročiai - čiulpti nykštį, linguoti ar trankyti galvą, suptis visu kūnu, sukti ir pešioti plaukus, krapštyti nosį - paprastai būdingi visiškai sveikiems vaikams ir pasireiškia tik tam tikru raidos etapu.
Kodėl vaikai taip elgiasi:
- Savęs nuraminimas.
- Skausmo malšinimas.
- Frustracija. Jei vaikas purto galvą tuo metu, kai yra įniršęs, manoma, kad tokiu būdu jis atsikrato per stiprių emocijų.
- Dėmesio poreikis.
- Nuobodulys.
- Nuovargis.
Pastebėta, kad dantimis griežia apie 50 proc. normaliai besivystančių vaikų. Dažniausiai vaikai dantimis griežia miegodami ir išauga šį įprotį be didesnių pasekmių. Itin retais atvejais dantimis griežia ir suaugę.
Vaikas, krapštantis nosį, verčia tėvus jaustis nepatogiai, nes nosies krapštymas yra socialiai nepriimtinas veiksmas. Paprastai nosį pradedama krapštyti tada, kai dėl infekcijos, alergijos ar nedidelės traumos joje susidaro plutelė arba šašeliai. Reikėtų paaiškinti vaikui, kad tai nepriimtina, ir pasiūlyti jam išsivalyti nosytę nosine.
Kai kurie vaikai raminasi sukdami apie pirštą savo (ar mamos) plaukus, o kai kurie mėgsta išpešti sau plaukų kuokštelius. Šių veiksmų paprastai imasi nuobodžiaudami ar pavargę. Dažniausiai įprotis išnyksta savaime, vaikui augant. Kai kada plaukų rovimas gali būti rimtesnė problema, vadinamoji trichotilomanija, pasireiškianti plaukų rovimu nuo galvos, antakių, blakstienų ir kitų plaukuotų vietų.
Ką daryti?
- Ignoruokite jums nepatinkančius veiksmus.
- Girkite mažylį už gerą elgesį.
- Stebėkite, kas sukelia jūsų vaikui stresą. Padėkite su juo susidoroti.
- Leiskite mažyliui pareikšti nuomonę visada, kai tik įmanoma (dėl pusryčių ar aprangos pasirinkimo - aišku, tam tikrose ribose).
- Nesistenkite priversti vaiko elgtis taip, kaip jūs norite. Pasistenkite padėti jam pačiam priimti teisingus sprendimus.
Tikai yra staigūs, pasikartojantys, neritmiški judesiai ar garsai. Judesiai vadinami motoriniais tikais, garsai - balsiniais tikais. Motorinių tikų pavyzdžiai: dažnas mirksėjimas, grimasavimas, galvos purtymas, gūžčiojimas pečiais ir pan. Balsinių tikų pavyzdžiai: kosčiojimas, šnarpštimas, kriuksėjimas.
Paprastai vaikas jaučia įtampą toje raumenų grupėje, kur kyla tikai, o atlikus tam tikrą judesį įtampa atslūgsta. Tikų priežastis nežinoma. Manoma, kad juos sukelia pakitimai tam tikrose smegenų dalyse ir neurotransmiterių, atsakingų už tarpneuroninius ryšius, lygio sutrikimai.
Dažnos problemos ir klausimai
6 mėnesių kūdikiui aplink lūpas labai paraudę. Kokia gali būti to paraudimo priežastis?
Reikia išsiaiškinti, ar mažylio burnytėje nėra pienligės, ar vaikas nealergiškas, ar nėra pažeista ir kitų vietų odelė (pleiskanojanti, įtrūkusi, sausa).
6 mėnesių berniuko labai prastas kraujas. Ar tam neturėjo įtakos tai, kad nuo gimimo davėme vitaminų?
Ar vaikas serga mažakraujyste, ar kraujo tyrimas rodo bakterinį ar virusinį uždegimą. Tik žinant visus Jūsų mažylio kraujo tyrimo rodiklius, galima būtų pakomentuoti šį klausimą ir patarti, ką toliau daryti. Svarbu, kaip jaučiasi pats kūdikis, kaip valgo, miega, priauga svorio.
Ar būtina suvartoti iš karto pagamintą mišinėlį? Ar jis gali pastovėti kelias valandas?
Paruoštą pieno mišinį steriliuose sandariuose buteliukuose galima laikyti šaldytuve 24 val. Taigi mišinėlį galima paruošti iš karto visai parai.
Kodėl mano sūnus valgo druską? Gal jam ko trūksta?
Pomėgis sūriai valgyti nėra įgimtas, prie sūraus maisto įprantama. Nepatariama kūdikio pratinti valgyti sūriai, dėl šios priežasties į maistelį iki 1 metų druskos nededama. Jūsų kūdikis atrado druską pažindamas aplinkinį pasaulį, jam tai naujas skonis.
Nuo kada galima duoti nevirinto karvės pieno, pirkto iš parduotuvės? Kada galima duoti paragauti vaikui trupučio medaus?
Daugelis užsienio autorių nerekomenduoja duoti karvės pieno vaikams iki 1 metų. Virš metų galima duoti karvės pieną, pirktą parduotuvėje. Jis yra pasterizuotas.
Kartais naktį miegodama dukrelė per miegus pradeda kūkčioti, muistytis. Ar tai normalūs sapnai, ar miego sutrikimas?
Pirmiausia vaikui būtinas dienos režimas: valgymas, miegas, žaidimas tuo pačiu laiku. Turi būti nustatytas aiškus (pagal vaiko amžių) migdymo laikas. Vaikas per dieną turi aktyviai judėti, kad vakare pajaustų nedidelį nuovargį. Mažylis turi užmigti saugus, aiškiai žinodamas, kad jo tėvai bus šalia.
Sūnui 1 metai ir 2 mėnesiai. Iki šiol negali valgyti jokio kieto maisto: atsikandęs tuoj išvemia.
1,2 metų vaikas turėtų valgyti ir kietesnį maistą. Jei atsikandęs išvemia, panašu, kad sutrikę rijimo refleksai (jis kietesnio maisto negali praryti).
1,5 mėnesio dukrytė dieną beveik nemiega. Užsnūsta 5-10 minučių ir vėl verkia. Naktį miega gerai (nuo 24 iki 6 val.).
Jei motinos pieno pakanka, kūdikis valgo kas 3-4 val. Alkano kūdikio verksmą mamos paprastai greitai įpranta atpažinti. Prieš pradėdamas verkti, jis tampa neramus, muistosi, sukioja galvytę. Paprastai kūdikis gerai miega lauke. Todėl pamaitinus išeikite į lauką.
2 mėnesių dukrytė vis kaišioja liežuviuką.
Būtina gerai apžiūrėti kūdikio burnos ertmę, ar nėra pienligės, ar kokio kito apnašo, įtrūkimų bei bėrimo burnos gleivinėje, būtina įvertinti liežuviuko formą bei dydį. Tai, kad mažylis retkarčiais kyšteli savo liežuviuką - normalus kūdikių refleksas.
Kaip kūdikiui matuoti temperatūrą?
Jei neturite elektroninio termometro, kūdikiams iki 8-9 mėn. temperatūrą patogiausia matuoti išeinamojoje angoje. Taip matuojant ji yra 0,3-0,6 laipsnio aukštesnė nei matuojant pažastyje. Aukštesnė nei 37,5 laipsnių temperatūra rodo, kad tai - neabejotinai kūno temperatūros pakilimas.
Ar mano sūnaus galvos dydis atitinka normas? Sūnui 5,5 mėnesio, jis nuo gimimo kvėpuoja su garsu.
Triukšmingai kvėpuoti kūdikiai gali dėl siaurų nosies landų. Naujagimiai ,,triukšmingai” kvėpuoja ir dėl to, kad burnoje susikaupia daug seilių ir jos nuteka į gerklas. Kai tik mažylis išmoksta nuryti seiles, kvėpavimas būna ne toks garsus.
Dukrai 2 mėn., nuo gimimo ji priaugo 1300 g, nekelia galvytės, silpna. Gydytojai sako, kad tai raumenų distonija.
2 mėnesių kūdikis turi 1-2 min. gerai nulaikyti galvutę paguldytas ant pilvo. Jeigu jūsų dukrytė visai nekelia galvutės, reikėtų susirūpinti. Viena iš priežasčių, kodėl vaikas nekelia galvutės, - raumenų silpnumas (hipotonija).
9 mėnesių dukrytė nuolat judina savo užpakaliuką. Iššutimų nėra. Kodėl ji taip daro?
Taigi kiekvieną mėnesį atsiranda vis naujesnių judesių.
3 mėnesių sūnelis mėgsta čiulpti kumštį. Miegodamas čiulpia net marlę.
Stebėkite savo kūdikį, kokiose situacijose jis čiulpia pirštą, kumštį ar žinduką, pamatykite dėsningumus. Trumpas ir greitas čiulpimas byloja apie susidomėjimą, susijaudinimą. Tolygus, lėtesnis čiulpimas - tai ženklas, kad kūdikis rimsta.
6 mėnesių sūnelis niekaip neužmiega pats, reikia supti, nešioti.
Kūdikis įprato užmigti ant jūsų rankų. Paguldžiusi vaikutį į lovytę miegoti, pasėdėkite prie jo, palaikykite rankytę, galite uždėti ranką ant nugarytės, švelniai pakalbėkite, nuraminkite.
Kaip pasireiškia streptodermija (streptokokų sukeltas odos uždegimas)? Kaip ji gydoma?
Gydoma geriamais antibakteriniais preparatais, pažeistos vietos tepamos antibakteriniais tepalais. Negydykite savo vaikučio pati.
5 mėnesių kūdikis atsisako gerti. Net kai karšta ji negeria nei vandens, nei sulčių.
Motinos pienas pirmais gyvenimo mėnesiais patenkina visus sveiko kūdikio mitybos poreikius, nes jame pakankamai yra ir maisto medžiagų, ir vaikui reikalingų skysčių (motinos piene yra apie 80 procentų vandens ir 20 procentų maistingųjų medžiagų). Todėl papildomai mažyliui siūlyti atsigerti (ypač jei jis atkakliai priešinasi) nereikia.
Sūnui 3 mėnesiai, pati vairuoju, todėl jį vežioju specialioje vaikiškoje sėdynėje (nuo 0 iki 10 kg). Paimtas ant rankų vaikelis riečiasi atgal, atlošia galvą.
Automobilio kėdutė kūdikiui reikalinga nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Kėdutės skirstomos į grupes pagal svorį. Jūsų kūdikiui teisingai parinkta kėdutė ir dėl jos kūdikis tikrai negali riestis bei lošti galvos.
Kokias vaistažoles, jų arbatas galima duoti vaikui iki 1 metų.
Jei kūdikis sveikas, vaistažolių duoti nevertėtų.
Ar užšaldant nusitrauktą pieną galima jį sluoksniuoti?
Jokiu būdu negalima nutraukto pieno ,,sluoksniuoti”, nes apatiniai ,,sluoksniai” bus kelis sykius užšaldyti ir vėl atšildyti.
Sūnui 7,5 mėnesio, bet jam dar neišdygo nė vienas dantukas.
Visiškai normalu ir kitas kraštutinumas, kai pirmieji dantukai pasirodo pirmųjų metų pabaigoje. Dažniausiai apie tuoj pasirodysiančius dantukus praneša seilėtekis (jis gali prasidėti net prieš 2 mėn. iki dygimo) paburkusios, pabalusios dantenos.
Dukrai 5 mėnesiai, prieš 2 mėnesius pradėjo traiškanoti viena akytė.
Jei uždegimas jau tęsiasi apie 2 mėnesius, mergytės akis būtinai turi patikrinti akių ligų specialistas, įvertinti uždegimo laipsnį.
2 mėnesių sūnus labai retai tuštinasi (kartą per parą). Išmatų spalva žalia, varškės konsistensijos.
Jei mažyliai maitinami motinos pienu, jie tuštinasi dažniau, o išmatos būna skystesnės. Jei maitinami dirbtinai - tuštinasi rečiau, išmatos kietesnės.
Dukrytė miegodavo ant vienos pusės, todėl jai suplokštėjo galva.
Reikėtų dažniau keisti padėtį, ant kurios guli kūdikis.
Rachitas
Dažniau rachitu serga neišnešioti kūdikiai, taip pat nebūnantys saulėje ar pernelyg gausiai tepami specialiais kremais nuo saulės, maitinami karvės pienu ir negaunantys vitamino D preparatų.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Virtas Kiaušinis su Majonezu – Gardžiausi Receptai ir Kūrybiškos Idėjos
- Kaip Pasidaryti Dailininko Kepurę Vaikams: Lengvos ir Kūrybiškos Idėjos!