Žindymas - tai ne tik kūdikio maitinimas, bet ir ypatingas ryšys tarp mamos ir vaiko. Tačiau kartais malonios akimirkos gali virsti iššūkiu, kai kūdikis nuolat jaučiasi alkanas ir nerimsta prie krūties.
Žindymo sunkumai ir jų sprendimo būdai
Pasitaiko situacijų, kai kūdikis žindomas verkia ir nerimsta. Štai kelios dažniausios bėdos ir patarimai, kaip jas spręsti:
- Pirma bėda: Pienas teka labai laisvai, kūdikis springsta ir verkia.
- Priežastis: Pienas teka pernelyg laisvai.
- Sprendimas: Parinkite patogesnę žindymo padėtį, kad kūdikio ryklė ir galva būtų aukščiau nei spenelis. Maitinkite paguldžiusi kūdikį ant savęs arba sėdintį, jei jis jau moka sėdėti. Padėkite kūdikiui atsirūgti ir glauskite mieguistą kūdikį prie krūties.
- Antra bėda: Mažylis verkia ir dieną, ir naktį, net valgydamas mamos pienuką.
- Priežastis: Kūdikis serga, dygsta dantukai, užgulta nosis arba skauda ausytę.
- Sprendimas: Pamąstykite, gal kūdikis serga arba jam dygsta dantukai. Apžiūrėkite kūdikio burnytę, ar nėra pienligės požymių. Išvalykite kūdikio nosį prieš žindymą. Patikrinkite, ar neskauda ausytės.
- Trečia bėda: Kūdikis blaškosi žindymo metu (3-6 mėn.).
- Priežastis: Augimo šuoliai arba aktyvus domėjimasis aplinka.
- Sprendimas: Kūdikis patiria augimo šuolius pirmomis gyvenimo dienomis, antrą trečią, ketvirtą-šeštą savaitę, trijų, keturių, šešių, devynių mėnesių. Būkite pasirengusi „išlaisvinti“ spenelį, švelniai įkišdama pirštą į burnytės kamputį. Žindykite prietemoje arba kambaryje, kuriame niekas nepatraukia akies.
- Ketvirta bėda: Kūdikis nerimsta valgydamas iš vienos krūties (3 mėn.).
- Priežastis: Anatominės ypatybės arba anksčiau atliktos krūties operacijos.
- Sprendimas: Pradėdamos žindyti, pasiūlykite tą krūtį, iš kurios pienas teka sunkiau.
- Penkta bėda: Kūdikis verkia, nes nepasisotina.
- Priežastis: Nepasisotinęs kūdikis.
- Sprendimas: Atkreipkite dėmesį, ar vaikas pakankamai šlapinasi, ar priauga svorio. Pamasažuokite kūdikio pilvelį laikrodžio rodyklės kryptimi. Palankstykite kūdikio kojytes, švelniai prispausdamos jas prie pilvelio. Jei maitinate iš buteliuko, naudokite žindukus su itin mažom skylutėm. Atsipalaiduokite, nes įtampa gali persiduoti kūdikiui.
Pilvo diegliai ir žindymo problemos
Labai dažnai pačios paprasčiausios ir lengvai išsprendžiamos žindymo problemos supainiojamos su “kūdikių diegliais”. Kartais net pirmąją savaitę po gimimo vaikutis prie krūties muistosi, valgydamas greitai pavargsta, užmiega, o atitrauktas vėl verkia. Natūralu, kad naujagimis žinda dažnai (ne mažiau kaip 8 - 12 kartų per parą) ir ilgai (kad pasisotintų, jam reikia padirbėti bent 15 - 20 minučių). Pagrindinė taisyklė - pasiūlyti krūtį, kai tik nori, ir žindyti tiek, kiek nori. Dėkite prie tos pačios krūties ir laukite, kol pasisotins ir pats ją paleis.
Tačiau žinokite, kad pilvuko reikalai tik pablogės, jei krūtis keisite labai dažnai ir žindysite 5 minutes iš vienos, 5 minutes iš kitos. Per tiek laiko mažylis nepasisotins (net jeigu ryja dideliais gurkšniais), dėl didesnio laktozės kiekio suintensyvės pilvo pūtimas. Galiausiai įpratęs valgyti tik tol, kol pienas bėga greitai, jis visada po 5 minučių mes krūtį ir reikalaus kitos.
Jeigu kūdikis pasišlapina mažiau nei 6 kartus per parą ir/arba šlapimas gelsvas, turi kvapą ir jeigu tuštinasi mažiau nei 3 kartus per parą (pirmąsias 4 sav.), jam greičiausiai trūksta maisto. Vis dėlto kartais būna ir taip, kad mama žindo kūdikį pagal poreikį (taip dažnai ir ilgai, kiek jis to nori), bet mato, kad kažkas negerai: vaikutis sunkiai suima krūtį, jos neišlaiko, valgydamas greitai pavargsta ir užsnūsta, bet pakeltas atsirūgti ir vėl rodo alkio ženklus.
Dažniausiai tokių mamų pieno gamyba užsivedusi labai gerai, tarp maitinimų krūtys persipildo, o pradėjus žindyti pienas teka greita srove. Pirmas iššūkis kūdikiui - suspėti ryti pienelį. Kartais žįsdamas jis netgi springsta, atpila per nosį. Dalis nesuvirškinto pieno patenka į storąjį žarnyną, o čia jau puotauja bakterijos - gaminasi daug dujų, vargina pilvo pūtimas, skausmai. Esant tokiai situacijai, neretai mama iš gydytojo išgirsta, kad jos pienas per riebus, o vaikas permaitintas. Iš tiesų viskas atvirkščiai: dėl didelio pieno kiekio vaikutis nespėja pasiekti riebesnio, sotesnio ir gali dažnai jaustis alkanas (nepaisant to, kad svoris auga puikiai). Čia dar prisideda pilvo pūtimas, skausmas ir turime tikrą ašarų pakalnę. Pirmoji pagalba - prieš maitinimą krūtį pamasažuoti, pasistengti vaikutį prie jos išlaikyti 10-15 min., sulėtėjus pieno srovei pritaikyti krūties paspaudimus.
Sunkesnis ir dažniausiai labai tėvus išgąsdinantis atvejis - tai žalios, gleivėtos išmatos su kraujo gyslelėmis. Vis dėlto jeigu vaikutis nekarščiuoja, yra aktyvus, žvalus, greičiausiai tai yra maisto alergijos ar netoleravimo požymis. Vaikutis gali būti alergiškas arba netoleruoti maisto produktų, kuriuos suvalgo mama ir kurie patenka į jos pieną. Nors dažniausius alergenus mes puikiai žinome (karvės pieno produktai, kiaušiniai, kviečiai), vis dėlto rekomenduojama pirmiau pasitarti su vaikučio gydytoju, atlikti reikalingus tyrimus ir tik tada pradėti laikytis hipoalerginės dietos vertinant, ar ji yra veiksminga.
Na, o kai beveik visos galimos pilvo skausmų ir neramumo priežastys atmestos, galime pagalvoti, kad mažylį iš tiesų vargina pilvo diegliai. Tai būklė, kai vaikutis staiga pradeda verkti: daugiau nei 3 val. per parą, dažniau vakare, yra sunkiai nuraminamas, o aiškių verkimo priežasčių nerandama.
Amžinai alkanas vaikas: ką daryti?
Kai kurių tėvų vaikai nuolat jaučiasi alkani. Ką daryti tokioje situacijoje?
Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus apetitas skirtingas, jį lemia daug dalykų. Net to paties žmogaus apetitas keičiasi, tarkim, susirgus jis būna mažesnis, o moterims prieš mėnesines padidėja, ir tai yra normalu. Vaiko apetitą lemia amžiaus ypatumai.Vaiko augimas nėra vienodai stabilus, jis vyksta tarsi šuoliais. Bet kurio amžiaus vaikas vieną kartą gali suvalgyti daugiau, kitą kartą - mažiau, ir tai nėra problema.Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio svoris patrigubėja, ūgis padidėja mažiau - 50 procentų. Iki dvejų metų vaikui maistas yra ne tik alkio malšintojas, bet ir aplinkos pažinimo priemonė, kartu valgymas lavina ir vysto motorinius įgūdžius.
Štai keletas patarimų, kuriuos verta apsvarstyti:
- Pasitikėkite vaiko apetitu: Kiek vaikas nori valgyti, labai ir svarbu duoti jam tiek, pasitikėti jo poreikiu.
- Reguliarus valgymo grafikas: Vaikas turėtų valgyti 4-6 kartus per dieną. Svarbu, kad ir užkandžiai būtų valgomi atsisėdus prie stalo, jie būtų apgalvoti.
- Sotus maistas: Mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis maitinimosi įpročių ugdymo pavyzdys.
- Apetito reguliavimas: Apetitą reguliuoja daug hormonų, gaminamų tiek skrandyje, tiek plonojoje žarnoje, tiek riebaliniame audinyje, centrinėje nervų sistemoje.
- Medicininės priežastys: Padidėjęs apetitas gali rodyti fizinę ligą, tarkim, hipertireozę - kai skydliaukė pradeda gaminti per daug hormonų, I tipo cukrinį diabetą (padidėja apetitas, bet kartu kamuoja labai didelis troškulys, vaikas geria daug skysčių, dažnai šlapinasi). Apetitas gali pablogėti turint kirmėlių.
Jei nerimaujate dėl vaiko apetito, kreipkitės į vaiko gydytoją.
Kūdikio verksmas: kaip suprasti priežastį?
Kai verkia kūdikis, tėvams ne visada aišku, kokia šio verksmo priežastis. Yra žinoma, kad kūdikiui verkiant, pakyla mamos ar tėčio kraujospūdis. Pati gamta sureguliavo taip, kad išgirdę verksmą, skubėtume padėti vaikui. Štai kelios galimos priežastys:
- Alkis: Garsus vaiko verksmas dažnai gali reikšti, kad jis alkanas.
- Pilvo diegliai: Jei jūsų kūdikiui 1-3 mėnesiai, visai gali būti, kad jis verkia iš skausmo, kamuojamas pilvo dieglių.
- Šlapios arba nešvarios sauskelnės: Kai kurie jautrūs mažyliai gali verkti ir tada, kai pasišlapina ar pasituština.
- Karštis: Visai gali būti, kad vaikui yra karšta.
- Pervargimas: Vaikus gali pervarginti įvairūs aplinkos dirgikliai.
- Diskomfortas: Kūdikis gali jaustis nepatogiai dėl įvairių priežasčių.
- Artumo poreikis: Vaikams reikia artumo nuo pirmųjų minučių šiame pasaulyje.
- Dygstantys dantys: Vidutiniškai pirmieji dantys išdygsta 6-9 mėnesių vaikams.
Tėvų vaidmuo ir svarba
Pirmąsias dienas po mažylio gimimo nekelkite sau kokių nors ypatingų tikslų: jums dabar svarbiausia - susipažinti su naujuoju jūsų šeimos nariu. Nors atrodo, kad visi naujagimiai panašūs vienas į kitą, tačiau iš tiesų jų temperamentai, gebėjimas nurimti arba parodyti signalus, kad kažko reikia iš aplinkinių, skiriasi nuo pat gimimo: vienas mažylis užmiega lengvai ir greitai, kitą reikia ilgiau panešioti; vienas, būdamas alkanas, apie tai praneša iškart ir garsiai, kitas - tyliai niurzga ir tik po kurio laiko pravirksta garsiau.
Žinoma, galbūt vienas kitas patarimas jums ir pravers, gal išmoksite ir sužinosite tai, ko anksčiau nežinojote, tačiau mamai taip pat svarbu, kad pasitikėtų savimi ir savo motiniška intuicija, kuri labai gerai parodo, kas reikalinga būtent tam vaikeliui. Vienas iš puikių jūsų pagalbininkų kuriant ryšį su kūdikiu yra žindymas: tai ne tik būdas mažyliui pasisotinti, bet ir būti su jumis. Jeigu taip nutinka, kad mama negali pati žindyti ir tenka maitinti iš buteliuko, tai visiškai nereiškia, kad netenkate galimybės kurti šiltą ryšį su savo kūdikiu. Svarbiausia - maitinkite iš buteliuko taip, kaip tai daro žindančios mamos: paimkite kūdikį ant rankų, pakalbinkite jį, priglauskite prie savęs.
Taigi stenkitės patys daugiau žiūrėti savo mažyliui į akis, nusišypsoti, pakalbinti, paliesti, paglostyti ir pakutenti, kai tik tam turite galimybę. Tai gali būti žindymo metu, keičiant sauskelnes, perrengiant kūdikį ar jį maudant. Žinokite, kad jūsų bendravimas kūdikiams ne mažiau svarbūs už maistą ir miegą.
Visiškai normalu, jei kūdikiui reikia kito žmogaus artumo - juk ir suaugusieji mėgsta prisiglausti, apsikabinti kitą arba būti apkabinti. Tad nešiojimas nėra kūdikio lepinimas, bet jo poreikių atliepimas. Reaguodami į mažylio verksmą, leisite jam suprasti, kad jis jums svarbus, jums rūpi, kaip jis jaučiasi, ir norite padėti susitvarkyti su tuo nemalonumu, kurį jis šiuo metu išgyvena.
Mitybos rekomendacijos skirtingoms amžiaus grupėms
Mitybos poreikiai skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus. Štai bendros rekomendacijos:
- Kūdikiams iki 6 mėnesių: Mamos pienas arba mišinys yra pakankamas, jei gydytojas nerekomendavo primaitinimo pradėti anksčiau.
- Kūdikiams nuo 6 mėnesių ir vyresniems: Palaipsniui įvedami papildomi produktai, tokie kaip daržovių ir vaisių tyrės, košės.
- Vaikams nuo 1 metų: Svarbu užtikrinti įvairią mitybą, įtraukiant grūdus, daržoves, vaisius, mėsą, žuvį ir pieno produktus.
Svarbu atsiminti
Svarbiausia suprasti, kad iš prigimties sveikas kūdikis gali pats reguliuoti savo apetitą. Jis valgo tuomet, kai yra alkanas, ir nustoja valgyti, kai pasisotina. Taip pat svarbu stebėti vaiko svorį ir ūgį. Jei tėvams sunku suprasti, ar vaikas normaliai valgo, ar per dažnai, siūlyčiau namuose sudaryti nuolatinį valgymo grafiką ir jo laikytis. Jei nerimaujate dėl vaiko sunkiai pasotinamo apetito, kantriai ieškant nepavyksta atrasti jo priežasčių, nepadeda kelias savaites taikyti išvardyti patarimai, - kreipkitės į vaiko gydytoją. Neužsiimkite savigyda.
Kalorijų normos vaikams
Orientacinės kalorijų normos vaikams:
| Amžius | Paros maisto apimtis | Energinė vertė per dieną |
|---|---|---|
| 1-1,5 metų | 1100-1200 ml | Apie 1200 kcal |
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Atskleisti Nėštumo Mitybos Mitai: Kas Iš Tikrųjų Svarbu Tavo Sveikatai?
- Vaiko Vežimas Specialiose Kėdutėse Lietuvoje: Svarbiausi Įstatymai ir Ekspertų Rekomendacijos