Amžius iki 4 metų yra itin intensyvaus vystymosi laikas. Naujagimiais laikomi kūdikiai iki 1 mėnesio amžiaus. Kūdikystės periodu (nuo 1 mėn. iki 1 m.) intensyviai vystosi visas kūdikio organizmas.
Saugus kūdikio miegas
Visų pirma, kad jūsų miegas būtų ramus, pasirūpinkite kūdikio saugumu miego metu. Tam reikia žinoti keletą dalykų:
- Kūdikis turi miegoti tik ant nugaros - tai, anot medikų, vienintelė saugi poza, kuri nekelia rizikos kūdikio sveikatai.
- Kūdikio lovelėje neturi būti pagalvėlių, minkštų žaislų - bet koks minkštas daiktas gali būti pavojingas ne tik kūdikio sveikatai, bet ir gyvybei.
- Jo lovoje turi būti tik kietas čiužinys.
- Prieš miegą kūdikį geriau suvystyti. Tai yra geriausias būdas, kad net ir didžiausias nenuorama užmigtų. Tiesa, suvystyti reikia taip, kad kūdikis jokiais būdais negalėtų ištraukti nei kojos, nei rankos. Geriausiai tam tinka specialūs miego maišai.
- Kambaryje, kur miega kūdikis, turi būti atitinkamas mikroklimatas
Kad kūdikis ramiai miegotų, reikia sudaryti jam tam tikras sąlygas. Temperatūra kambaryje turi būti ne aukštesnė nei 20-22 laipsniai šilumos, o drėgmės santykis - 50 proc. Be abejo, tame kambaryje negalima rūkyti, deginti aromatinių žvakių ar smilkalų, kurti židinio. Bet koks pašalinis kvapas kūdikio miegą gali padaryti neramų.
Miegoti kartu ar atskirai?
Kai kūdikis yra saugus, kyla kitas klausimas, kuris sulaukia itin daug diskusijų - ar reikia miegoti su kūdikiu vienoje lovoje? Deja, vieno atsakymo niekas nepateiks. Vieni sako, kad galima ir net reikia, kiti tam aršiai prieštarauja ir teigia, ne tik kad nereikia, bet ir negalima, mat rizikuojama kūdikio sveikata - tiek fizine, tiek psichologine. Amerikiečių medikai teigia, kad iki 9-10 mėnesių miegoti su kūdikiai vienoje lovoje nerekomenduojama. Anot kai kurių, pavargę ir išsekę tėvai miega pakankamai giliai ir gali nepastebėti, kaip kūdikis įsispraus į pagalvę ir nutiks nelaimė. Iki 6 mėnesių kūdikio lovelė turi stovėti tėvų miegamajame. Tai ne tik gali apsaugoti kūdikį nuo staigios kūdikių mirties sindromo, bet ir yra patogu tėvams. Kai kūdikį reikia pamaitinti, nereikia toli eiti.
Negalima kūdikio guldyti miegoti ant suaugusiųjų lovos, sofos ar krėslo. Kai kurios mamos, pamaitinusios kūdikį savo lovoje, palieka jį ten toliau saldžiai miegoti. Gydytojų manymu, tai neturėtų būti praktikuojama. Visų pirma dėl to, kad kūdikis gali nusiristi nuo lovos ar sofos ir susižaloti. Visų antra - vėlgi jis gali įsprausti savo nosį į pagalvę ar kokį užklotą ir uždusti.
Dabar vis dažniau raginama atsižvelgti į kūdikio poreikius ir propaguoti artimą fizinį kontaktą. Artimas fizinis kontaktas - tai ir miegojimas su vaiku, ir maitinimas krūtimi, ir kūdikio nešiojimas prie savo kūno nešyklėje ar tiesiog prisirišus skraiste. Artimą fizinį kontaktą pirmas ėmė skatinti amerikiečių pediatras Williamas Searsas. Mokslininkai daugelį metų diskutuoja šiuo klausimu. Vienų nuomone, tai - idealus būdas užauginti saugius, nepriklausomus vaikus, kiti svarsto, ar kūdikiui tai iš tiesų naudinga. Masačusetso universiteto psichologijos ir smegenų mokslų dėstytoja Susan Krauss Whitbourne teigia - pakanka įrodymų, kad artimas fizinis kontaktas su auginamais vaikais vėliau padeda jiems sėkmingai gyventi suaugusiųjų gyvenimą.
Vis dėl to jei kalbėsime apie miego kokybę, skaičiai rodo, kad ji geresnė tuomet, kai vaikas miega atskirai nuo tėvų. Atlikus vieną tyrimą, paaiškėjo, kad iki keturių mėnesių vieni kambaryje miegodavę kūdikiai išmiegodavo vidutiniškai 40 min. ilgiau už tuos, kurie būdami devynių mėnesių miegojo viename kambaryje su tėvais. Atskirame kambaryje nuo keturių mėnesių pradėję miegoti kūdikiai miegodavo 26 min. ilgiau. Net 2,5 m amžiaus vaikai, kurie miegojo viename kambaryje su tėvais beveik metus, miegodavo trumpiau už vaikus, kurie anksčiau ėmė miegoti atskirame kambaryje.
APA specialistų teigimu, naujagimiai turėtų miegoti arti tėvų dėl kelių priežasčių: pirmuosius mėnesius naujagimius kelis kartus per naktį reikia maitinti, be to, pirmus šešis gyvenimo mėnesius didžiausia staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika (kai kūdikis gali staiga mirti dėl neaiškios priežasties) - tai dažniausia vieno mėnesio-vienerių metų amžiaus kūdikių mirties priežastis. Miegodami viename kambaryje su vaiku, tėvai greičiau pastebės, jei pasikeistų mažylio kvėpavimas.
Nuomonės apie miegą kartu su vaikais, paklausėme psichologės Romos Jusienės. Anot jos, kūdikio guldytis kartu nereikėtų, jei yra bent vienas iš šių faktorių:
- mama vartoja kokius nors vaistus, kurie gerina miegą, antidepresantus ar raminamuosius;
- vartoja alkoholį ar turi kitų žalingų įpročių;
- mamai yra pogimdyvinė depresija, nuotaikų kaita po gimdymo, nėra stabili emocinė būsena, yra pervargusi;
- mama turi antsvorio.
Jei tėtis miega kartu, visos šios taisyklės galioja ir jam.
Specialistė teigia, kad vaikai, kurie miega savo kambaryje ar bent jau savo lovoje, visuomet yra emociškai stabilesni ir turi mažiau elgesio problemų. Anot jos, saugiam ryšiui svarbus ne pats miegojimas kartu, o kūdikio poreikių patenkinimas - kai jis gauna tai, ko nori, tada ir formuojasi suvokimas, kad pasaulis yra kontroliuojamas, nuspėjamas ir jis gali pasitikėti savo gebėjimu prisišaukti pagalbos.
Kitas aspektas, kodėl mamos miega su savo vaikais, anot psichologės, nes nori išvengti lytinių santykių su sutuoktiniu ar partneriu. Anot jos, reikia gerai pagalvoti, kodėl miegama su vaikais: dėl jų ar dėl savęs, pavyzdžiui, dėl vienišumo. Vis dėl to, kada jau tikrai reikėtų vaiką iškraustyti iš tėvų lovos? Anot R. Jusienės, net ir prieraišiosios tėvystės sekėjai, pavyzdžiui, švedai, kurie ypač skatina miegojimą kartu, sako, kad kartu su vaiku miegoti nebereikėtų po 6-ojo jo gimtadienio.
„Visai suprantama, kad vaikai nori miegoti arčiau tėvų, jiems smagiau, jaukiau, saugiau. Tačiau tokioms smagumo ir jaukumo valandėlėms galime turėti tam tikras tradicijas. Tarkime, galima sutarti, kad kartą per savaitę tėtis susikeis lovomis su dukra. Arba šeštadieniais iš ryto vaikai gali ateiti į tėvų lovą ir ilgiau joje pasivolioti. Tokios artumo tradicijos bus tikrai naudingos“, - pasakojo psichologė.
Kodėl kūdikiai sunkiai miega naktį?
Daugelio tėvų svajonė - paguldyti kūdikį į lovelę, pabučiuoti į kaktą, užgesinti šviesą ir išeiti iš kambario. Kūdikis užmerkia akis ir ramiai užmiega. Sakote, kad taip būna tik filmuose? Kūdikių ir vaikų miego konsultantė Dovilė Šafranauskė su tuo ne visai sutiktų. Anot jos, gebėjimas užmigti be aktyvios pagalbos, yra būtent tas raktas, vedantis į išmiegotas vaikų ir tėvų naktis.
Tik reikia susitarti dėl sąvokų: nei kūdikiai, nei suaugusieji iš tiesų neišmiega visos nakties nepabudę. Nedideli nubudimai tarp miego ciklų yra natūralūs ir visiškai fiziologiškai normalūs. Tai tokie momentai, kai pasitaisome pagalvę, galbūt užsitraukiame antklodę ar persiverčiame ant kito šono, kad ir toliau saldžiai miegotume. Lygiai taip pat elgiasi ir kūdikiai, tik jų miego ciklas yra gerokai trumpesnis nei suaugusiųjų, o tai reiškia, kad tokių pabudimų yra gerokai daugiau.
Anot specialistės, bėda ta, kad kūdikiams dažnai sunku pasiversti ant kito šono ir vėl ramiai užsnūsti, nes įmigo jie ne patys, o gerdami šiltą mamos pienuką ar sūpuojami tvirtų tėčio rankų, o gal ritmiškai supami ant gimnastikos kamuolio. Tad visiškai natūralus jų klausimas prasibudinus: o kur ta maloni pagalba, kuri man jau visiškai asocijuojasi su panirimu į miego būseną?
Pagrindinės priežastys, kodėl kūdikis blogai miega:
- Dienos ritmas neatitinka kūdikio miego poreikių
Tikra tiesa, kad nakties miegas prasideda dieną ir naktiniai pabudinėjamai pirmiausia sprendžiami amžiui tinkamu dienos miego ir poilsio kiekiu. Tad, prieš pradėdami pokyčius, užtikrinkite, kad esama vaiko dienotvarkė yra pastovi, atitinkanti jo amžiui reikalingą dienos miego kiekį, o jei dienotvarkėje padarėte esminių pokyčių, leiskite bent savaitę vaiko organizmui prie jos priprasti. Jei dienos metu kūdikis pervargsta ar patiria daug intensyvių emocijų, fizinės stimuliacijos, tikėtis gero nakties miego arba sėkmės mokantis užmigti be įprastos pagalbos yra paprasčiausiai nerealu.
Mėginimai išvarginti vaiką, tikintis, jog jis lengviau užmigs savarankiškai, tiesiog gali pasmerkti visą procesą arba bent jau iššaukti daug bereikalingų ašarų. Todėl neklausykite aplinkinių, teigiančių, jog tiek daug vaikai nemiega - jūs žinote geriau.
- Miego mokymui pasirinktas netinkamas laikas
Kad ir kaip norisi greitų pokyčių ir ramaus miego, susilaikykite nuo mokymosi, jei artimiausiu metu bent dvi-tris savaites negalite užtikrinti ramaus ir gana nuobodaus gyvenimo savo kūdikiui. Jei planuojate kelionę su kūdikiu, kraustymąsi, ilgą giminaičių vizitą, netrukus gims ar ką tik gimė naujas šeimos narys, o gal artėja Kalėdos su įprastomis linksmybėmis - dabar nėra tinkamiausias laikas, kuris būtų jūsų pusėje. Jei pradėjus pokyčius kūdikis susirgo ar jautriai sureagavo į skiepus, tai taip pat ženklas padaryti pertraukėlę. Tiesa, dantų dygimas paprastai nelaikomas priežastimi nepradėti formuoti savarankiško užmigimo įgūdžių, tiesiog kritinėmis dienomis reikėtų kiek sulėtinti tempą.
Kalbant apie laiką, svarbus ir dienos metas, kuomet sėkmės tikimybė ženkliai išauga. Pradėkite nuo nakties miego, kai dienos nuovargis ir didesnis melatonino kiekis organizme bus jūsų slapti pagalbininkai. Užmigti dienos miegeliui, kai aplink vyksta tiek įdomių reikalų, o už lango šviečia saulė, yra nepalyginamai sunkiau, todėl tik išmokus užmigti naktį planuokite dienos pokyčius.
- Pasirinktas metodas netinka kūdikio temperamentui arba neatitinka šeimos vertybių
Jei auginate ramų ir lengvai prie pokyčių prisitaikantį kūdikį, tikėtina, kad metodo pasirinkimas nėra toks svarbus, tačiau tokiais kūdikiais džiaugiasi ne visi tėveliai. Tad, prieš nuspręsdami pradėti mokyti savo kūdikį, pasidomėkite įvairiais būdais ir jų modifikacijomis, kad pasirinktumėte tą, kuris labiausiai, tikėtina, bus priimtinas kūdikiui bei jums patiems. Paklauskite savęs, kokia mano tėvystės filosofija? Koks metodas man yra priimtiniausias ir kokį metodą taikydamas aš pajėgsiu išlaikyti nuoseklumą? Dažnu atveju miego mokymas privers jus išeiti už savo komforto zonos ribų, todėl, pasirinkę tinkamiausią metodą, panagrinėkite jį iki smulkmenų, kad proceso eigoje žinotumėte kaip elgtis, jei kažkas nevyks taip lengvai, kaip planavote. Tik tada, kai tėvai yra visiškai užtikrinti savo pasirinktu metodu, jie gali būti nuoseklūs ir pasiekti norimų rezultatų.
Verta paminėti, kad, atsižvelgiant į esamus kūdikio įpročius, efektyviausiai gali veikti ir kelių metodų kombinacijos arba tiesiog tinkamas metodo pasirinkimas tam tikrame amžiuje.
- Nepavyko išvengti „protesto nakties“ spąstų
Ir kas gi ta protesto naktis? Mokant vaiką naujų miego įpročių, pirmoji naktis būna sunki, kitomis jau atsiranda pirmiejo progreso ženklai ir BUM - atrodo vėl niekas neveikia ir naktis netgi blogesnė nei iki pokyčių pradžios! Protesto naktis yra visiškai natūrali proceso dalis, kuomet nuosekliai mažinant pagalbą, vaikai greitai supranta, kad tam tikro elgesio daugiau nebebus ir tarsi iš visų jėgu pabando įsitikinti, ar jų pasipriešinimas galėtų grąžinti senąją tvarką. Ir tada dažni tėvai nusprendžia, kad šis metodas jų vaikui netinka, taip padarydami vieną didžiausių klaidų tiesiog iš nežinojimo, kad protesto naktis yra tarsi paskutinis pablogėjimas prieš pastovius ilgalaikius pokyčius ir kaip tik reiškia, kad jų pasirinktas planas veikia.
Kad ir kaip tai erzintų, tenka pripažinti, jog toks protestas yra absoliučiai pozityvus ženklas. Priklausomai nuo metodo intensyvumo ir vaiko temperamento, toks protestas paprastai nutinka trečiąją arba ketvirtąją naktį. Patarimas tokiu atveju tik vienas - nepasiduoti ir laikytis savo pasirinkto kurso. Kad įvertintumėte, kokie pokyčiai iš tikrųjų vyksta, vieną pasirinktą metodą rekomenduojama taikyti ne mažiau dešimties dienų.
- Vieningo šeimos plano nesilaikymas
Mokymosi miegoti savarankiškai procesas toks pat nelengvas, kaip ir bet kokio rimto įpročio keitimas. Jei kada metėte rūkyti ar atsisakėte kavos, žinote apie ką aš kalbu. Juk keičiame beveik visą vaiko gyvenimą besiformavusį įprotį užmigti tam tikru būdu! Jūs padedate savo vaikui lengviau priimti šiuos pokyčius, o kas padeda jums? Vaiko mokymas užmigti savarankiškai turi tapti visos šeimos reikalu, kai visi laikosi vienodo plano. Jei vaiką ramina skirtingi žmonės, tarkime mama ir tėtis, jie turi sutarti, kaip ir kokiu intensyvumu jie padeda vaikui konkrečiu metu. Jei proceso metu tenka valdyti vieno iš šeimos narių pasipriešinimą arba atremti abejones jūsų veiksmais, išlaikyti nuoseklumą, užtikrinantį sėkmę beveik neįmanoma.
Ir visgi, jei tokio sutarimo ir bendro plano pasiekti nepavyksta, tuomet geriau atidėti miego mokymus arba sutarti, kad jei nesutinkančioji pusė nepadeda, tai bent jau netrukdytų. Visgi, pagrindinis sėkmės garantas, be abejonės, yra nuoseklumas. Nesvarbu, kokį metodą pasirinksite, jei taikysite jį nuosekliai ir pakankamai ilgai, tikrai pamatysite teigiamus pokyčius. Net jei ir pasitaikys kokia naktis, kai bus per sunku laikytis plano - atjauskite save, kas gi galėtų pasmerkti nemigos iškamuotus pervargusius tėvus. Visas grožis, kad tuoj pat bus kita naktis, kur vėl galėsite tęsti tai, kam pasiryžote. Tiesiog prieš pradėdami, įsitikinkite, ar padarėte viską, kad užprogramuotumėte save ir savo vaiką neišvengiamai sėkmei.
Kodėl taip svarbu dienotvarkė?
Anot miego specialistų, jaunieji tėvai turėtų suprasti vieną svarbų dalyką - nakties miegas yra dienos rezultatas. O konkrečiau - dienotvarkės. Jei ji tinkama, vaikų miegas bus ramesnis. Anot D. Šafranauskės, vienos universalios dienotvarkės, tinkančios visiems vaikams, nebuvo, nėra ir nebus.
Kalbant apie kūdikių miegą, D. Burkojus pamini, kad kūdikiai gali nubusti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip nebrandus miego-būdravimo ritmas ar negebėjimas nusiraminti. Kūdikių miego problemos dažniausiai nėra sąlygotos nervų sistemos sutrikimo, tačiau tikslinga įvertinti, ar kūdikis neturi alergijos bei geležies atsargų stokos.
Nepilnavertį miegą gali atskleisti tokie simptomai, kaip išreikštas dieninis mieguistumas, problemos užmigti vakarais, dažni naktiniai nubudimai, miego-būdravimo ritmo reguliarumo nebuvimas bei kvėpavimo sutrikimai miego metu, tokie kaip knarkimas ar kvėpavimo sustojimai.
Vienas iš dažniausių miego sutrikimų, su kuriuo susiduria įvairaus amžiaus vaikai - nemiga. „Problemų atsiranda bandant užmigti ar išlaikyti nenutrūkstamą miegą nakties metu. Artimieji gali pastebėti, kad vaikas yra pavargęs, mieguistas ir atsiranda dėmesio koncentracijos problemų“, - apie galimus nemigos simptomus pasakoja gydytojas vaikų neurologas.
Gydytojas akcentuoja, jeigu dieninis mieguistumas kelia vaikui problemų, reikėtų pasitarti su gydytoju. „Kalbant apie paauglius, nevertėtų dieninio mieguistumo visuomet „nurašyti“ paauglystei ar psichologinėms problemoms.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Nepraleiskite! Pirmasis Šuniuko Gimdymas – Svarbiausi Patarimai Ir Efektyvi Priežiūra
- Vaikų skiepijimas nuo stabligės – viskas, ką turi žinoti tėvai apie vakcinas ir saugumą!