Vaiko laikysena tėveliams turėtų rūpėti jau nuo pat kūdikystės. Įvairūs stuburo iškrypimai atsiranda ne per vieną dieną. Pradinuko stuburas taip pat dar nėra galutinai sukaulėjęs, jis sparčiai auga paauglystėje, todėl tėvų dėmesys svarbus visais vaiko gyvenimo periodais. Nuolat stebėkite vaiką, o kilus įtarimui nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Sveiko vaiko stuburas
Sveiko vaiko stuburas, žiūrint iš nugaros, atrodo tiesus, o iš šono matosi du jo fiziologiniai linkiai: nugaroje stuburas šiek tiek išsigaubęs atgal (fiziologinė kifozė), o juosmenyje - į priekį (fiziologinė lordozė). Šie stuburo išsigaubimai formuojasi vaikui augant.
Stuburo iškrypimai
Kifozė iš karto krinta į akis - tai stuburo iškrypimas į nugaros pusę. Tokių vaikų nugara suapvalėja, jie kūprinasi, į priekį palinksta pečiai, įdumba krūtinė. Ši stuburo forma turi įtakos organams: sumažėja krūtinės ląstos apimtis, plaučių tūris, atsiranda dusulys, vėliau pakenkiama ir širdis. Kifozė gali sukelti galvos ir kaklo skausmus.
Gali būti įgimtas ir stuburo juosmens dalies iškrypimas į priekį (lordozė). Tokia stuburo deformacija dažnai nustatoma nutukusiems vaikams. Pasikeičia vaiko laikysena - viršutinė kūno dalis pasislenka atgal, o apatinė atvirkščiai - išsikiša į priekį.
Skoliozės atveju į šoną iškrypsta dažniausiai krūtinės ir juosmens dalys, abi - į skirtingas puses (vadinamoji S formos skoliozė). Manoma, kad skoliozei turi reikšmės įprotis kreivai stovėti, netinkamas vaiko darbo stalas ar kėdė. Įgimta (displazinė) skoliozė atsiranda dėl stuburo slankstelių formos pokyčių. Stuburo iškrypimas gali būti ir menkas, ir labai didelis. Įgimta skoliozė pastebima jau kūdikystėje - sėdint vaikui matosi, kad jo nugara kreiva. Dažniausiai stuburas iškrypsta lankančiam mokyklą vaikui (idiopatinė skoliozė). Iš pradžių vaikui stovint galima pastebėti pakrypusį stuburą, nevienodame aukštyje esančius pečius ir mentes.
Kada kreiptis į gydytoją?
Netaisyklinga laikysena daug menkesnė problema negu stuburo iškrypimas. Nežymus stuburo išlinkimas nelaikomas liga. Paprašykite vaiko atsistoti tiesiai, ištiesinti stuburą, po to - pasilenkti. Jeigu nugara simetriška ir stuburas visiškai tiesus, greičiausiai, jis ir nėra iškrypęs. Tačiau bet kuriuo atveju derėtų kreiptis į gydytoją. Ar tai bus laikysenos problema, ar liga, daryti kažką vistiek reikės.
Tėveliai tikrai pastebės, kad vaikas prie stalo sėdi palinkęs į vieną pusę, ilgomis valandomis susikūprinęs prie planšetinio kompiuterio ar telefono. Ilgai sėdint nusilpsta raumenys, o tai turi įtakos vaiko laikysenai ir stuburui. Nustatyti, kodėl iškrypo vaiko stuburas, paprastai nėra sunku.
Gydymas ir korekcija
Kiekvienam stuburo problemų turinčiam vaikui skiriamas individualus gydymas, kuris priklauso ir nuo ligos sunkumo, ir nuo ją sukėlusių priežasčių. Bet kuriuo atveju tai turi būti daroma nuosekliai, kompleksiškai ir užtrunka ilgai.
Mankšta ir masažas
Pagrindinis netaisyklingos laikysenos koregavimo būdas - raumenų stiprinimas specialia mankšta, padedant kineziterapeutui. Fiziniai pratimai gerina raumenų elastingumą bei didina stuburo lankstumą. Pagal vaiko būklę specialistas sudaro individualią programą. Gydomoji mankšta padeda koreguoti netaisyklingą laikyseną, o iškrypus stuburui - pristabdyti ligos progresavimą. Tokia mankšta laikoma vienu iš svarbiausių stuburo problemų turinčių vaikų reabilitacijos būdų. Bet pratimus reikia atlikti tiksliai, tik tada pasieksite rezultatą. Teks padirbėti ir namuose.
Kineziterapeutas išmokys pratimų, kuriuos vaikas atliks savarankiškai arba prižiūrimas tėvelių. Kartu su specialiais pratimais stuburui padeda ir masažas. Gydomasis masažas intensyvesnis už paprastą klasikinį arba atpalaiduojantį, koncentruojamas probleminėse kūno vietose. Šios priemonės reikalauja didelės tėvų ir vaiko kantrybės bei darbo, ypač, gydant iškrypusį stuburą. Iškrypus stuburui, netaisyklingai pasiskirsto krūvis slanksteliams, traumuojami tarp jų esantys diskai, pakinta raiščių raumenys.
Kūdikio raida ir pasiekimai
„Kiekvienas kūdikis yra unikalus ir išskirtinis, todėl tėveliams svarbu nepamiršti, kad tokia yra ir jo raida. Neskubėkite savo kūdikio pasiekimų lyginti su kitų, tačiau, jei nerimaujate dėl jo vystymosi, visuomet pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu“, - sako tėvystės pradžiamokslio mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja I.Girdvainienė.
Pirmieji trys mėnesiai
Pirmuosius kūdikio raidos požymius ir pasiekimus pastebėti galima jau per pirmąsias 28 jo gyvenimo dienas. Ypač daug pokyčių įvyksta pirmąją savaitę, nors iš šono gali atrodyti, kad naujagimis tik valgo ir miega. Šiuo raidos etapu labai svarbūs svorio ir ūgio pokyčiai.
„Pirmo mėnesio metu, kūdikis pradeda demonstruoti tokius raidos pokyčius, kaip mosikavimas rankutėmis, jų kėlimas prie veido, reakcijos į aplinkos garsus ir šviesas. Galbūt jis jau bandys guguoti, o paguldžius ant pilvuko - labai trumpam pakelti galvytę ir truputį ją pasukioti“, - pirmojo mėnesio pasiekimus vardija akušerė.
Antrasis kūdikio mėnuo jau pasižymi didesne gausa reakcijų, o įgimtus refleksus pradeda papildyti išmokti. Vaikas gali pradėti reaguoti į garsus atsisukdamas ir dairydamasis po kambarį, todėl prasidėjus šiam etapui galima nupirkti jam pirmuosius žaislus, pvz., karuselę.
„Dviejų mėnesių kūdikiai pradeda atpažinti savo pačių rankas, todėl atsiranda valingi rankų judesiai, kuomet, pvz., viena ranka gali sugriebti kitą ar susikišti jas į burną“, - sako I.Girdvainienė.
Kuomet prasideda trečias gyvenimo mėnuo, pradeda tobulėti kūdikio rega, kas leidžia jam atpažinti savus žmones, atsakyti į jų šypseną ir pradėti draugauti. Taip pat, sustiprėja motorika ir vaikas pradeda laikyti galvytę, kas, turbūt, yra svarbiausias šio mėnesio pasiekimas. Gulėdamas ant pilvo mažylis taip pat noriai spardosi, seka akimis ir siekia įvairių daiktų.
„Kad fizinė raida būtų pastiprinta, nuo trečio mėnesio galima galvoti apie kineziterapiją, mankštas, masažus ar vandens procedūras kūdikiams. Nuo 3 iki 6 mėnesių vyksta svarbiausias kūno judesių ir motorikos formavimasis, todėl normalu, kad šiais mėnesiais kūdikiai priauga mažiau svorio“, - tėvelius įspėja akušerė.
Nuo 4 mėnesių iki pusės metų
Ketvirtą vaiko gyvenimo mėnesį įvyksta vadinamas augimo šuolis. Pasak raidos ekspertų, jis gali trukti kelias dienas ir tuomet vaikas atrodo piktesnis ar net mažiau darantis tam tikrų jau išmoktų dalykų. Specialistai pataria šiuos augimo šuolius tiesiog išlaukti ir toliau stebėti kūdikio raidą.
„Ketvirtą mėnesį tėveliai turi pasiruošti nuolatiniam kūdikio vartymuisi, vadinasi, jo nebegalima palikti vieno ant vystymo stalo ar lovos. Iki šešių mėnesių mažylis jau tikrai išmoks apsiversti, tačiau kada tiksliai tai įvyks, priklauso nuo kiekvieno kūdikio. Ketvirtąjį mėnesį vaikas taip pat pradeda leisti labai aiškius garsus ir guguoti“, - sako tėvystės pradžiamokslio mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja.
Kitas, penktas, mėnuo dovanoja dar stipresnį ryšį tarp kūdikio ir tėvų, jis jiems jau atsako šypsena bei įvairiais garsais. Vaikas gerokai sustiprėja ir pradeda mokytis sėdėti, tačiau, jei tai neįvyksta, šeimos gydytojai ragina nesijaudinti. Visgi, šešių mėnesių kūdikis norą sėstis jau turėtų rodyti.
„Iki septinto mėnesio vaikas turėtų gebėti pasėdėti kelias minutes varliuko pozoje, todėl leiskite jam mokytis sėdėti įvairiose vietose, ne tik maitinimo kėdutėje. Nuo šio mėnesio vaikas pradeda valgyti ir kietą maistą. Kadangi primaitinimo rekomendacijos yra griežtos, per šį etapą jus lydės šeimos gydytojas“, - su naujo etapo iššūkiais susidursiančius tėvelius ramina I.Girdvainienė.
6-9 gyvenimo mėnesiai
Nuo pusės iki vienerių metų vaikas turi būti supažindintas su visais skoniais, bet kiekvieno produkto įvedimui yra paskirtas tikslus laikas. Nuo devinto mėnesio mažuosius galima pradėti mokyti vieno svarbiausių įgūdžių - savarankiškai valgyti šaukštu.
„Nuo šio meto vaikas pradeda atpažinti naminius gyvūnus ir į juos reaguoti. Ties 6-7 mėnesiu jis taip pat pradeda refleksiškai sugriebti aplinkoje pasitaikančius daiktus, tad gali griebti tiek naminį gyvūną, tiek mamos puodelį su karštu gėrimu. Pačiuptus daiktus vaikas meta, nes šiuo metu toks yra jo pagrindinis žaidimas“, - sako akušerė-laktacijos specialistė.
Raidos ekspertai nurodo, kad 9 mėnesių sulaukusiems kūdikiams būdingas dar vienas augimo šuolis, kuomet jie vis dažniau stovi ant kojyčių, spurda, juda, nori remtis kojomis į žemę, o kai kurie vaikai netgi bando žingsniuoti. Šiame etape kai kurie mažyliai prieš pradėdami vaikščioti atranda šliaužiojimą ir ropojimą, tačiau šie pokyčiai yra labai individualūs. Tiesa, pastarasis etapas nėra lengvas tėveliams, nes vaikams viskas tampa labai įdomu ir juos reikia nuolat stebėti.
„Kūdikis atpažįsta savo daiktus, gali pradėti link jų tikslingai judėti ir jų nebeatiduoti. Taip pat, šiuo laikotarpiu vaikutis pradeda bijoti žmonių. Jei iki tol visi galėjo jį paimti ant rankų, tai dabar vaikas gali nenorėti eiti ant rankų pas seniai matytą giminaitį ar nepažįstamą žmogų“, - apie svarbius kūdikio elgesio pokyčius perspėja I.Girdvainienė.
Atsisveikinant su kūdikyste ir pereinant į vaikystę
Vienerių metų sulaukęs kūdikis pereina į vaikystės etapą, tačiau prieš tai įvyksta labai svarbūs pasiekimai. Pasak raidos specialistų, dešimties mėnesių vaikas pradeda atkartoti dviskiemenius žodžius, nors tai daro nesąmoningai. Jis taip pat išmoksta sekti tėvų žvilgsnį, tad, jei šie žiūri pro langą, kūdikis gali irgi pradėti žiūrėti. Šiuo laikotarpiu svarbu kuo daugiau kalbėti su mažyliu ir įvardyti aplink esančių daiktų pavadinimus, kad vaikas pradėtų mokytis kalbėti.
„Prieš tapdamas vaiku kūdikis yra daug savarankiškesnis ir smalsesnis, todėl tėvai turi nepamiršti uždaryti spintelių, stalčių, nes iš jų vaikutis pradeda traukti namų apyvokos daiktus, ypač tuos, kuriuos matė naudojant tėvus. Dauguma mažųjų jau ne tik stovi, bet ir geba eiti, pasilenkti ir pasiimti sudominusį daiktą bei laikyti pusiausvyrą.
Kada vaikas pradeda naudotis puoduku?
Kūdikis (vaikas iki 1 metų) nėra tokia sąmoninga asmenybė, kad pas prašytųsi ant puoduko. Universalia kalba - verksmu arba išskirtiniais judesiais - mažasis nepraneša, kad nori tuštintis ar šlapintis. Pastebėta, kad dalis kūdikių pasišlapina ar pasituština prasibudę ir baigę valgyti.
Patarimai mokant naudotis puoduku
- Sėdėjimas ant puoduko gali būti ilginamas iki 10 min.
- Mažyliui sėdėjimas ant puoduko neturi įkyrėti, kad buvimas nesukeltų neigiamų emocijų, nes susijaudinęs kūdikis į puoduką tikrai nieko nepadarys ir taps neramus net pamatęs puoduką.
- Atlikdami bet kokį veiksmą, vaikui lėtai, ramiai paaiškinkite, ką darote. Tą patį kartokite daug kartų. Tik šitaip darant vaikas supras, ko iš jo norima.
- Jei pakėlę kūdikį nuo puoduko nieko jame neaptinkate, nerodykite rūgščios minos ir kitokio nepasitenkinimo, nes kūdikis subtiliai jaučia suaugusiųjų nuotaikas.
- Jei kokį nors „turinį“ puoduke aptikote, kūdikį apdovanokite plačia šypsena, pagirkite, paglostykite.
Fiksuoti mintį „daryti ant puoduko nuo 7 mėnesių“ neteisinga, nes vieni mažyliai savarankiškai gali pasėdėti sulaukę 6 mėn., o kiti tik 8 mėn. Kaip mokytis sisioti berniuką - stovint ar sėdint? Svarbiausia jį išmokyti šlapintis. Berniukams, kaip ir mergaitėms, lengviau išmokti šlapintis sėdint, nes mažyliai neskiria šlapinimosi nuo tuštinimosi, ir atvirkščiai. Ir tai natūralu.
Kad šalia puoduko nebūtų balos, berniukams parinkite puoduką su išgaubtu „snapeliu“. Kai mažasis sugebės sąmoningai pasišlapinti, jis netruks išmokti šlapintis stovėdamas, žinoma, jei matys taip darantį tėtį ar dėdę (vaikai kopijuoja vyresniųjų veiksmus).
Amerikiečių psichologas A. Fromas teigia, kad geriausia vaiką sodinti ant puoduko tuomet, kai jam sukanka 13-14 mėn. - tada jis pradeda suprasti, ko iš jo norima. Kai sodinate ant puoduko gerai sėdintį kūdikį, prisiminkite, kad jis nei fiziškai, nei psichiškai negali padaryti tai, ko iš jo norite. Todėl jam prieš kiekvieną sodinimą turite paaiškinti, ką ir kodėl darote.
Kai tik vaikas atsibunda, jį tuoj sodinkite ant puoduko. Neverskite vaiko sėdėti ant puoduko ilgiau negu 10 min. Jeigu mažylį ilgai laikote ant puoduko, jis pyksta dar ir dėl to, kad neleidžiate jam žaisti. Jeigu pavyko padaryti į puoduką - pagirkite.
Pastebėta, kad mažyliai naujų įgūdžių greičiau ir geriau įgyja tuomet, kai jie supranta jų prasmę, t.y. kai jie patys ką nors daro, norėdami tai daryti. Kiekvienas vaikas tobulėja skirtingai, todėl neįmanoma nurodyti tikslaus laiko, kada mažylį pradėti sodinti ant puoduko.
Normaliai augdami 3-3,5 m. berniukai, 2,5-3 m. mergaitės nustoja šlapintis į kelnaites, nesvarbu, ar jose būtų marlinis vystyklas, ar sauskelnės, ar kelnaitės be marlinio vystyklo. Jei 4 metų vaikas nenustojo šlapintis į kelnaites, nepriklausomai nuo to, kada (dieną ar naktį) pasikartoja pasišlapinimas į kelnaites ar juolab išmatų nelaikymas, būtina pasikonsultuoti su specialistais: vaikų neurologu ir nefrologu.
Pastebėta, kad jau nuo 6 mėnesių mergaitės yra nuovokesnės už berniukus, greičiau ir anksčiau, lengviau už juos įgyja naujų įgūdžių.
Kaip mažylis pats savarankiškai gerai sėdi, jo sodinimas ant puoduko ir yra „gaudymas“, nes iki 13-14 mėn. daugumos mažylių nejaudina šlapios ir nešvarios (pasunkėjusios) sauskelnės ar kelnaitės su marliniais vystyklais. Dalis mažylių antrą gyvenimo pusmetį, kai atsitiko „nelaimė“, tampa neramūs, pradeda verkti ar kitaip reikšti nepasitenkinimą. Tai palengvina „gaudymą“.
Kol kas nėra surasta vieno 100 proc. visiems mažyliams tinkančio būdo, recepto, kaip išugdyti greitai ir gerai kokį nors įprotį. Nėra aptikta visiems vienodo laiko.
Jeigu vaikas parodė, kad jam reikalingas puodukas, pvz., veda ar rodo ten, kur būna padėtas, kažko ieško, nedelskite ir tuoj pat atneškite puoduką, arba vaiką ant jo sodinkite. Nuovoki mama, senelė, kasdien būdamos su mažyliu, sugeba „atspėti“ mažylio norus. Kiekvienas vaikas norus reiškia savaip - vienaip elgiasi, kai nori valgyti, kitaip, kai nori būti dėmesio centre, dar kitaip - kai nori miego.
Vaikų iki 2 metų, o kartais ir vyresnių, šlapimo pūslę ir išangę reguliuojantys raumenys silpni, todėl neįmanoma juos tobulai ilgėliau valdyti. Už suterštas kelnaites nebarkite, nes kitą kartą vaikas nepasakys, kad atsitiko „nelaimė“ ir žais nešvarus. Tai kenksminga, ypač mergaitėms.
Vilniečiai Natalija ir Deimantas savo sūnelį mokyti „sisiuko“ pradėjo rekordiškai anksti, kai Dominykui buvo vos 3 savaitės. Pirmą kartą padaryti „sisiuką“ į kriauklę Dominykas pabandė trečią gyvenimo savaitę. Puiki pradžia paskatino bandyti ir antrą, ir trečią kartą, kol tai tapo įpročiu. Dabar Dominykui eina penktas mėnuo, ir per dieną jį tėvai neša virš kriauklės apie 20 kartų.
Būtinai reikia nunešti į vonios kambarį po pietų miego arba grįžus iš lauko. Per pietų miegelį vaikutis dažniausiai išbūna sausas. Lieka sausas ir kelionės automobiliu metu, kai su mama važiuoja pasportuoti į kūdikių baseiną.
Įprasta sakyti, kad vaiką pratiname ant puoduko. Kodėl šeima nutarė mokyti šlapintis į kriauklę? „Mažas vaikas dar nemoka sėdėti, todėl sodinti ant puoduko negalima. Kas kita vaiką patogiai laikyti už kojyčių pusiau gulomis.
Jei vaikas pradeda vaikščioti ant pirštų galų
„Jeigu vaikas pradeda vaikščioti ant pirštų galų, darys tai nuolat, o mes nekreipsime dėmesio bei nesiimsime priemonių - gali susidaryti netaisyklinga kaulų ir sąnarių padėtis, atsirasti kojų skausmai, silpti raumenys, net formuotis netaisyklinga laikysena ar stuburo iškrypimas. Labai dažnai mažyliai, kurie tik žengia pirmuosius žingsnelius, pradeda savarankiškai stovėti - tai daro ant pirštų galų. Ir tai yra normalu! Jiems taip lengviau išlaikyti pusiausvyrą. Ir nieko tokio, jeigu vaikas vieną kitą kartą pasistieps. Kai jau pradeda vaikščioti rimčiau parys, vis dažniau turi remtis pilna pėda, o gerai įgudę - visai nebevaikščioti pirštų galais.
Daugelis galvoja, kad vaikai stato kojytes ant pirštų galų todėl, kad jų kojų raumenys yra įsitempę arba sutrumpėjusi achilo sausgyslė. Antra, vaikai taip stato kojytes dėl silpnų liemens raumenų - šonų, pilvo ir nugaros. Esant silpnam liemeniui labai sunku išlaikyti tam tikrą padėtį, todėl vaikai stengdamiesi tą kompencuoti įtempia galūnes. Pratimus liemeniui jau galima daryti nuo pusės metų. Labai veiksmingi pratimai yra ant didelių gimnastikos kamuolių. Pratimus atliekami pasodinus mažylį ir prilaikant iš nugarinės pusės - švelniai pasiūbuokite į priekį-atgal, į kairę-dešinę. Panašius pratimus galima daryti pasodinus mažylį ant žemės ar kito jums patogaus (ir saugaus!) paviršiaus. Taip pat po keletą kartų vaiką palenkite į priekį, atloškite švelniai atgal, į vieną šonelį, į kitą. Labai geras, kojų raumenis stiprinantis pratimas. Žinoma, vaikas jų pats nepadarys, juos atliksite kartu, bet būtina stebėti, kad vaikas atlikdamas šį pratimą stovėtų pilna pėda (galima prilaikyti čiurnos sąnariuką) ir viena šalia kitos pridėtomis pėdutėmis. Taip pat labai naudinga patempti ir palankstyti pėdas ir kojų pirštukus. Sėding jums ant kelių ar ant žemės - laikykite vaiko pėdutę iš apačios ir palenkite ją į priekį, palaikykite penkias sekundes, atleiskite ir taip penkis kartus. Padarykite į priekį, atgal, į dešinę, kairę.
Būtina prisiminti, kad visus pratimus daryti reikia simetriškai - jeigu padarėte dešinei kojytei, būtina mankšta ir kairei. Tad net jei mažylis pyksta, pabaikite bent tą vieną pratimą daryti abiems pusėms. Rekomenduoju pirmuosius batukus apauti, kai tik vaikutis pradeda vaikščioti ir nešioti juos namuose.
Ką daryti, jei vaikas dūsta?
Dusulys gali būti ūmus, pavyzdžiui, ištikus bronchų astmos priepuoliui, arba lėtinis, pavyzdžiui, sergant plaučių uždegimu. Susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo takams (pavyzdžiui, sergant krupu) sunkėja ir ilgėja įkvėpimas, kvėpavimas tampa triukšmingas.
Kaip atrodo dusulio kankinamas vaikas?
Jis triukšmingai kvėpuoja, neramus ir blaškosi, pamėlsta nosies ir lūpų trikampis. Dažniausia keletą akimirkų trunkančio dusulio priežastis - į kvėpavimo takus patekęs vanduo ir maisto dalelės, smulkios žaislų detalės.
Pirmoji pagalba užspringus
- Skatinkite vaiką kosėti ir kvėpuoti. Svetimkūnis greičiausiai išlėks iš gerklės vaikui kosint.
- Specialius veiksmus svetimkūniui pašalinti reikia atlikti tuomet, kai kvėpavimo takai visiškai užkimšti: dingsta garsas bandant kosėti, vaikas nebegali įkvėpti, pamėlsta, gali netekti sąmonės.
- Paguldykite kūdikį ant kelių galva žemyn, veiduku žemyn kniūbsčią ir pakaitom padaužykite per nugarą, po to apvertę jį ant nugaros spaudinėkite krūtinės ląstą.
Ant nugaros be sąmonės gulintis vaikas gali užspringti savo vėmalais arba savo liežuviu. Taip gulint vėmalų masė arba paties vaiko liežuvis gali užblokuoti trachėją. Pavojus bus mažesnis, jeigu be sąmonės gulintį vaiką atsargiai apversite ant šono.
Didesnė problema vaiko dusulio priepuoliai, kurie atsiranda po kelių savaičių arba kelių mėnesių po gimimo. Bet tai nėra dažna problema. Tokio dusulio priežasčių daug: vilko gomurys, liežuvio, gerklės, ryklės, stemplės arba žandikaulio vystymosi sutrikimai.
Jeigu dusulys atsirado vaikui nuo gimimo, būtinai kreipkitės į gydytoją. Jeigu vaikas karščiuoja, buvo prikimęs ir kosėjo lojamu kosuliu, jam pasidarė sunku įkvėpti, o tai darydamas švokščia, jam gali būti virusinis krupas. Jei vaikas slogavo, kosėjo, karščiavo, atsirado dusulys, tai gali būti bronchitas. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją. Jei vaikas prikimęs, temperatūra pakilo iki 39-40 laipsnių, jam sunku ryti, kalbėti ir įkvėpti, kvėpuodamas švokščia, jis vangus ir irzlus, stengiasi pasilenkti į priekį ir ištempti kaklą, galite įtarti antgerklio uždegimą - epiglotitą.
Jeigu dusulio priepuolis vaikui trunka keltą sekundžių, kreipkitės skubios medicinos pagalbos. Staiga ištinkančių dusulio priepuolių gydymas priklauso nuo konkretaus atvejo.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Statybininko Vaikiška Lovytė – Tikri Pirkėjų Atsiliepimai ir Būtina Žinoti Informacija!
- Aušrinė Sabonytė: Paslaptinga biografija, šeimos istorijos ir neišskiriami faktai