Portalo LRT.lt skaitytoja Raminta neseniai susilaukė sūnaus ir teigia suprantanti, kad kai kurių dalykų iš anksto neišmoksi.
Beveik visi naujagimiai ir kūdikiai daugiau ar mažiau atpylinėja, tačiau ir kažin ar teko girdėti, kad atpylinėtų darželinukas ar mokinys.
Naujagimiai ir kūdikiai dažnai atsirūgsta, atpila, nes pieno perteklius ir oro burbulai sukelia pilvuke tempimo jausmą ir nepatogumą, vaikučiui vartantis pakyla stemple į viršų ir kartu išstumia dalį praryto šviežio pieno.
Pagrindinės atpylinėjimo priežastys:
- Prievarčio spazmas - tai būklė, kai dėl padidėjusio skrandžio ir dvylikapirštės žarnos jungties raumeninio žiedo tonuso skrandžio turinys nekeliauja virškinamuoju traktu žemyn dvylikapirštės žarnos link, o yra išstumiamas atgal į stemplę, burną.
- Atpylimas - tai nevalingas, nereikalaujantis pastangų skrandžio turinio atrijimas, nesusijęs su diafragmos ar pilvo raumenų susitraukimu ir nelydimas vegetacinių simptomų.
Vegetaciniai simptomai - tai išblyškimas, pykinimas, seilėtekis, pagreitėjęs širdies plakimas, apatija.
Kai kurie kūdikiai atpila visai nedaug skrandžio turinio, kiti ganėtinai nemažai, o vėmimas - tai diafragmos, pilvo ir krūtinės ląstos raumenų susitraukimas, dėl kurio skrandžio turinys pašalinamas į aplinką.
Vėmimui būdinga tai, kad jis būna susijęs su vegetaciniais simptomais, tai simptomas, kuris gali būti susijęs su įvairiomis lengvesnėmis ir sunkesnėmis ligomis.
Atpylimas yra vėmimo atitikmuo kūdikiams, bet jis vyksta be pastangų, būdingų vėmimui: neįsitempia pilvo presas (2), nes jungtis tarp skrandžio ir stemplės kūdikystėje yra šiek tiek pravira, o privalgius labai daug pieno, dalis jo gali lengvai ištekėti.
Gausiai atpylinėti gali ir visiškai sveiki kūdikiai (2), o jeigu kūdikis auga, gerai jaučiasi, tikėtina, kad atpylinėjimas jam nekenkia.
Atpylimas be verkimo, rietimosi ir nenoro žįsti krūties nėra laikomas gastroezofaginio refliukso liga, kurią reikėtų gydyti.
Nelson ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad bent vieną kartą per dieną atpila pusė kūdikių iki trejų mėnesių amžiaus, o sulaukę 4 mėnesių atpylinėja 67 procentai kūdikių, 21 procentas 6 - 7 mėnesių kūdikių ir apie pirmąjį gimtadienį vis dar atpylinėja apie 5 procentai kūdikių.
Tėvus tai labiausiai vargina, kai kūdikis sulaukia 6 mėnesių, ypač jeigu atpylimo padaugėja, padidėja atpilamo maisto kiekis, daugėja neramumo ir verkimo ar atpylimas siejamas su diskomfortu ir nugaros rietimu (kas galėtų rodyti skausmo, o tuo pačiu ir GER ligos simptomą), tačiau apie 7 mėnesį tokių tėvų procentas mažėja. (4) Jeigu kūdikis auga gerai, tuomet mažai tikėtina, kad tai gali būti ligos požymiai.
Ką daryti, jei kūdikis atpylinėja:
- Jei norite išvengti atpylinėjimų, neleiskite kūdikiui peralkti.
- Maitinkite dažniau ir po nedaug.
- Maitindami darykite pertrauką.
- Po kiekvieno maitinimo būtinai padėkite kūdikiui atsirūgti - pakelkite jį, priglauskite prie peties ir panešiokite stačią. Būkite kantrūs, vieni kūdikiai panešioti atsirūgsta beveik iškart, kitus tenka nešioti ilgiau nei pusvalandį.
- Pienui sutirštinti galite naudoti specialius „Nutrilon“ miltelius, jie sumaišomi su nutrauktu pienu, mišiniu pažymėtu „Pepti“ arba „HA“ ženklais, arba ištirpinami vandenyje ir sugirdomi prieš maitinant.
- Naudokite preparatą, skirtą atpylinėjimams mažinti.
Šio vaisto sudėtinės dalys (magnio alginatas ir ksantano guma) sutirština kūdikio išgertą pienuką ar mišinį, o preparato pagalba iš skysto maisto formuojasi gumulėlis, kuris sunkiau pakyla į stemplę.
Jei 9-10 mėnesių kūdikis vis dar atpylinėja, bandykite po truputį tirštinti maistą, tokio amžiaus kūdikiai daugiau linkę apsivalgyti nei jaunesni, bet neatmetama ir nuryto oro tikimybė, todėl neleiskite kūdikiui persivalgyti bei nešiokite jį vaiknešėlyje ant pilvo, nugaros ar prie šono - statmenoje padėtyje kūdikiai mažiau atpylinėja nei gulinėdami.
Atpylinėjantį kūdikį, tiek maitinant iš krūties, tiek ir iš buteliuko, reikia laikyti vertikaliau.
Vieni kūdikiai atsirūgsta ganėtinai greitai, beveik iškart po valgio, kiti sunkiau, kartais ir po valandos, todėl ir atpilti linkę vieni greičiau, kiti vėliau.
Jei po valgio praėjo daugiau nei valanda, galima įtarti, kad kūdikis ne atpila, o vemia.
Patirtis rodo, kad net laimingi atpylinėtojai naktį atpylinėja gerokai mažiau arba visai neatpylinėja, o taip pat naktį kūdikiai žinda ramiau ir mažiau prisiryja oro, todėl stebėdami savo kūdikį pamatysite, ar jam reikia pagalbos nakčia atsirūgti, ar ne.
Žinoma, gana dažnai galima išgirsti, kad kai kurios moterys nemiega su kūdikiais, nes bijo nelaimių - kad nesužeistų naktį vaiko, taip pat baiminasi staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS). Terminas staigios kūdikių mirties sindromas žinomas nuo 1969 m.
Pasak E. Žėkaitės-Vaišnienės, nelaimę patyrę tėvai pasakoja, kad dažniausiai kūdikiai paguldomi į lovelę miegoti ir vėliau randami nekvėpuojantys.
„Staigios kūdikių mirties sindromas susijęs su miegu, todėl anksčiau buvo vartojami tokie terminai kaip „lovelės mirtis“ (angl. cot death, crib death). Kodėl uždūsta kūdikis, nėra visiškai aišku. Manoma, kad tam gali turėti įtakos tam tikri pokyčiai organizmo fermentinėse sistemose, genetinis polinkis ir aplinkos veiksniai. SKMS diagnozuojama, jei kūdikio mirtis lieka nepaaiškinta po išsamaus ištyrimo. Lietuvoje SKMS atvejų pasitaiko retai - Higienos instituto duomenimis, 2020 m. dėl SKMS mirė du vaikai (naujesni duomenys viešai neskelbiami).
Anot jos, mokslininkai dar nežino visų priežasčių, kurios nulemia, kad vieniems vaikams pasireiškia SKMS, o kitiems ne, tačiau pastebėta, kad kūdikiai, mirę nuo SKMS, turi šiokių tokių pokyčių galvos smegenų struktūrose.
Gydytojos teigimu, išsamiausias SKMS prevencijos rekomendacijas yra parengusi Amerikos pediatrų akademija (angl. American Academy of Pediatrics, AAP) - jos buvo peržiūrėtos ir atnaujintos 2022 m., o viena iš svarbiausių rekomendacijų - naujagimius ir kūdikius rekomenduojama guldyti miegoti tik ant nugaros.
„Pas mus dar gajus mitas, kad reikia guldyti kūdikį ant šono dėl užspringimo rizikos, tačiau pastebėta, kad, guldant ant nugaros, užspringimo atvejų nepadaugėja, o mirčių atvejų - sumažėja. Pati nesaugiausia padėtis miegoti - ant pilvo. Taip, tokia padėtis gali būti taikoma slaugant sergančius naujagimius ir kūdikius ligoninėje, ten, kur jų gyvybines funkcijas nuolat sekame monitoriuje, tačiau namų sąlygomis rekomenduojama visada guldyti vaikus ant nugaros.
Rekomenduojama vengti palaidos patalynės kūdikio lovelėje ir geriau naudoti specialų miegmaišį. Jeigu vis dėlto naudojate antklodę, reikėtų užkišti ją už čiužinio kraštų, kad kūdikis nepalįstų po ja ir neuždustų“, - rekomendacijomis pasidalino E. Žėkaitė-Vaišnienė.
Kūdikiams iki vienų metų nereikalinga pagalvė, atsisakyti reikėtų ir aktyviai reklamuojamų lovos apsaugėlių, gražiai atrodančių medžiaginių migdukų, kitų minkštų žaislų, o pasak LRT.lt pašnekovės, nerekomenduojama miegoti kartu su kūdikiu vienoje lovoje labai pervargusiems, apsvaigusiems asmenims, vyresniems broliams ir seserims, tačiau žindanti mama gali miegoti kartu su kūdikiu saugiai, laikydamasi anksčiau minėtų rekomendacijų.
„Neretai tėvai baiminasi, kad migdomas ant nugaros kūdikis turės nugulėtą galvytę. Svarbu paminėti, kad kai vaikas nemiega, leisti jam pagulėti ant pilvo rekomenduojama nuo pat išrašymo iš ligoninės palaipsniui didinant laiką po 15-30 min.
Deja, mokslininkams vis dar nepavyko susitarti dėl kūdikių guldymo į tą pačią lovą su tėvais, nes Amerikos pediatrų asociacija, vis atnaujinanti saugaus kūdikių migdymo rekomendacijas, pataria kūdikius migdyti atskirai.
Visgi dalis mokslininkų pastebi, jog visi moksliniai tyrimai, įrodantys miegojimo kartu ryšį su SKMS, neeliminavo visų rizikos veiksnių, tokių kaip tėvų rūkymas, kūdikio guldymas ant pilvo ar papildomi minkšti paviršiai.
Taigi, mes iki šiol neturime jokio patikimo ir solidaus mokslinio tyrimo, kuris būtų atsižvelgęs į šias svarbias, netgi kritiškai svarbias, aplinkybes“, - teigė V. Urbonienė.
Pasak jos, Amerikos pediatrų asociacija taip pat yra kritikuojama dėl diskusijos su kitais specialistais, dirbančiais su neseniai naujagimio sulaukusiomis šeimomis - akušeriais, žindymo konsultantais.
Prieš keletą metų Anglijoje atliktas tyrimas parodė, jog net 76 proc. tėvų bent kartą miegojo su savo kūdikiu vienoje lovoje, ir net 40 proc. tai darė nesaugiai, tad akivaizdu, kad gąsdinimai nėra veiksmingi, nes tėvai miegojo ir miegos su kūdikiais vienoje lovoje, tik apie tai niekam, ypač medikams, nepasakos.
Tai visiškai nestebina, nes kiekvienas tėtis ar mama, ypač žindanti, gali patvirtinti, jog reikia labai labai stipriai pasistengti, jog naktį maitindamas savo mažylį neužmigtum, nes tai natūralu: laikant jį rankose išsiskiria hormono oksitocino, cholecistokinino, kurie sukelia mieguistumą.
Pateikdami tėvams saugaus miego kartu rekomendacijas, ne tik sumažiname SKMS ar kitų nelaimingų įvykių riziką, tačiau ir suteikiame tėvams galimybę pasirinkti tokį miegojimo būdą, kuris jiems ir jų mažyliui tinka geriausiai.
„Tai sukelia pagrįstą klausimą, ar tikrai tik miegojimas kartu kelia grėsmę kūdikio gyvybei. Pažvelgus į japono ir amerikiečio lovų skirtumus, tampa aišku, kad asketiška miego aplinka yra labai svarbi. Taip pat Japonijoje kur kas mažesnė dalis žmonių rūko ir vartoja alkoholį. Taip pat tėvai turėtų žinoti, kad kūdikis pažeidžiamiausias yra pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Todėl, jaudinantis dėl jo sveikatos, miegojimą kartu galima šiam laikotarpiui atidėti.
„Gimęs mažylis neurologiniu požiūriu yra dar iki galo neišsivystęs, tad artumas tiek dieną, tiek naktį jam yra labai svarbus. Jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą, kvėpavimo judesius, mama geriau jaučia šalia miegantį savo kūdikį, nes jos ir mažylio miego ciklai sinchronizuojasi. Antropologiniu požiūriu būtent kūdikio migdymas atskirai yra pakankamai nauja vakarietiškojo pasaulio praktika.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Atskleista: Kaip Gaminami Vaikiški Batai – Nuo Dizaino Iki Paskutinio Siūlo!
- Juozas Olekas: Įkvepianti Biografija ir Įspūdinga Politinė Karjera