Šiame straipsnyje rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie kūdikių priežiūrą ir raidą. Aptarsime įvairias temas, pradedant kūdikio gulėjimu ant pilvo ir baigiant mitybos ypatumais bei sveikatos problemomis.
Kūdikio Raida: Gulėjimas Ant Pilvo
Konsultuojant tėvus dėl kūdikio raidos, dažnai sulaukiu klausimų dėl gulėjimo ant pilvo: nuo kada galima jau guldyti ant pilvo? Kiek laiko laikyti ant pilvo? Kaip turi gulėti ant pilvo? Kada turi pakelti ir išlaikyti galvutę? Jei labai lošia atgal galvą, ar verta sunerimti? Ką daryti, jei virsta ant šono gulėdamas ant pilvo?
Didžiąją dalį pirmąjį savo gyvenimo pusmetį kūdikis turėtų praleisti ant pilvo. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti. Gulėdamas ant pilvo galūnes laiko visiškai suriestas, t. y. Gulėdamas ant pilvo pasuka galvą iš vidurio linijos į šoną (dažniausiai į šviesos šaltinį) ir įstengia ją akimirkai šonu kilstelėti. Gulėdamas ant pilvo turi refleksinius rėpliojimo judesius. Jei padus paremiame pakaitomis su savo plaštakomis (duodame atramą), naujagimis rėpliojimą primenančiais judesiais ant slidaus pagrindo pasistumia.
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimis:
- Mažiausiai 3 sekundes išlaiko pakeltą galvą.
- Galvą nuolat kelia įstrižai iš šono.
- Ji keletą sekundžių svirduliuoja ties vidurio linija, o kampas tarp veido ir pagrindo linijos sudaro maždaug 20-30 laipsnių.
Vėliau:
- 90 proc. Pakelti galvą mažiausiai 45 laispnių kampu, apytiksliai atitinka 5 cm atstumą tarp smakro ir pagrindo. Tai gali padaryti apie 90 proc.
- Laiko galvą pakeltą ne mažiau kaip 10 sekundžių. Remiasi simetriškai dilbiais.
- Viršutinė krūtinės dalis šiek tiek pakelta, žastai prispausti prie šonų. Remiasi abiem dilbiais.
- Tvirtai remiasi dilbiais. Žastai iškišti į priekį taip, kad kampas tarp jų ir dilbių sudaro daugiau kaip 90 laipsnių kampą. Plaštakos pusiau atgniaužtos.
- “Plaukimas”. Pakeldamas rankas, nustoja rėmęsis dilbiais ir tuo pačiu metu pakeltomis kojomis atlieka pakartotinius tiesimo judesius. Liemuo ir stuburas ištiesiamas iki juosmens. Kūno svorį iš esmės dar tebelaiko pilvas.
Kūdikis vis dažniau nustoja rėmęsis dilbiais ir ima suptis ant pilvo. Supantis jo galva, krūtinės ląsta ir rankos yra pakeltos aukštyn, o kojos atlieka simetriškus trūkčiojančius tiesimo judesius. Pečiai atitraukti nuo kaklo, rankos sulenktos, o plaštakos atgniaužtos. Pakėlęs ranką aukštyn, kūdikis gali pasyviai persiversti ant nugaros dėl to, kad pakreipęs galvą, praranda pusiausvyrą. Ištiesęs rankas, remiasi pusiau arba visai atgniaužtomis plaštakomis. Liemuo ištiestas iki juosmens srities stuburo.
Apibendrinant pirmųjų kūdikio metų gulėjimo ant pilvo dinamiką, tiek gulėjimas ant pilvo, sukimasis apie savo ašį, tiek šliaužimas padeda sustiprinti pečių juostos, ropojimas - dubens raumenis. Būtent ropojimas yra pradinis savarankiško vaikščiojimo pradžia, nes pečių juosta ir dubuo imituoja eisenos modelį, tik šiuo atveju horizontalioje padėtyje. Ropojimas skatina kūdikį mąstyti, priimti ir apdoroti informaciją.
Kodėl Kūdikis Laiko Pakėlęs Kojas?
Deja, šiame straipsnyje konkrečios informacijos apie priežastis, kodėl kūdikis laiko pakėlęs kojas, nėra. Tačiau, aprašoma gulėjimo ant pilvo raida, kuri gali būti susijusi su šiuo elgesiu.
Kiti Kūdikio Raidos Etapai
- 4 mėn. kūdikio raidos patarimai: Apžiūrinėja žaisliuką savo rankoje. Kūdikiui į rankas paduodamas barškutis ir stebime, ką daro su žaislu. Jei kūdikis iš karto paleidžia jį iš rankų, paduodame dar kartą. Pučiamieji garsai, panašūs į v. Lūpiniai garsai (m, b). Krykštavimas. Krykštaudamas kūdikis išreiškia ir savo gerą nuotaiką, ir džiaugsmą savo skliedžiamais garsais.
- Pasirengimas atsiremti rankomis: Patikrinti pasirengimą galima kūdikį laikant už liemens iš abiejų pusių, pakeliamas aukštyn ir staigiai leidžiamas žemyn.
- Vartosi, gulint ant pilvo sukasi ratu apie savo ašį: Pereinamoji fazė tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesių. Intensyviai mėgina judėti į priekį. Judėjimas gali būti labai individualus ir neatitikti tipiško šliaužimo arba ropojimo. Vis dar vyrauja judėjimas vietoje, pavyzdžiui, suriečiant ir ištiesiant visą kūną. Tuo metu keletą sekundžių kūną išlaiko plaštakos ir kojos (keliai): keturpėsčia padėtis. Kai kurie šio amžiaus kūdikiai jau gali atsistoti ant keturių ir šioje padėtyje suptis, t. y.
- Šliaužia: Šliaužimas į priekį sulenktomis rankomis ir alkūnėmis. Kita kūno dalis tempiama pagrindu iš paskos. Kojos dažniausiai beveik ištiestos, tačiau kartais neryškūs pakaitomis abiem kojomis atliekami judesiai gali padėti šliaužti. Iš pradžių šliaužiant dažniausiai krypstama į šoną (slenka ratu), o vėliau pajudama į priekį.
- Ropoja: Ant plaštakų ir kelių kryžminės koordinacijos būdu. Ropojimas jau turi būti koordinuotas, t.y. vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu tokiu ritmu: kairė koja-dešinė ranka-dešinė ranka-kairė koja ir t.t.
Mitybos Klausimai
Kava Vaikams
Kavos ir kitų gėrimų, turinčių kofeino, jokio amžiaus vaikams negalima duoti, nes kofeino poveikis vaiko nervų sistemai dėl greito jos augimo kur kas stipresnis nei suaugusiesiems. Kofeinas vaikams gali sukelti nemotyvuotą nuotaikų kaitą, sumišimą, dirglumą (itin sunkiai numaldomą), nerimą. Kofeinas vaikams iki 2 metų iš organizmo išsiskiria ypač lėtai, dėl to ir nedidelės kofeino dozės vaikui gali tapti toksiškomis. Vaikui augant kofeino išsiskyrimas iš organizmo greitėja.
Košės Kūdikiams
Septynių mėnesių kūdikis gali gauti dviejų rūšių košių per dieną - vieną kartą daržovių košės su mėsa, kitą kartą - vieną iš grūdų košių. Geriausios grūdinės košės yra grikių, avižų, miežių - jos vertingesnės už ryžių košę. Manų košės kūdikis gali gauti, kai sukanka 10 mėnesių. Daugiau nei du kartus per dieną košių duoti nederėtų. Košių porcijos dydis ribojamas, kai mažylio svoris yra didesnis nei norma - apie tai pasako vaiko gydytojas, įvertinęs jo fizinę raidą.
Druska Vaikams
Potraukis valgyti pakliuvusius po ranka nevalgomus dalykus, pvz., žalias bulves, žalią mėsą, kreidą, druską, žemę yra vienas iš mažakraujystės požymių. Tai vadinasi iškreiptu skoniu (pika). Vieną druską, nepriklausomai nuo jos kiekio, valgyti yra nenormalu. Dera pasikonsultuoti su vaiko gydytoju, pasidaryti kraujo tyrimą, namuose aplinką sutvarkyti taip, kad vaikas nematytų druska besimėgaujančių suaugusiųjų.
JAV širdies asociacija priešmokyklinio amžiaus vaikams rekomenduoja per parą suvartoti 1500 mg (1,5 g) druskos, vyresniems - 2300 mg (2,3 g), suaugusiesiems - 5 g. Druskos perteklius kenkia visiems, nepriklausomai nuo amžiaus.
Vitaminas D Kūdikiams
Kūdikiui per parą reikia 1600 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D. Kai vaikutis gimsta po normalaus nėštumo, išnešiotas, o mamos nėštumas ilgą laiką buvo saulėtu periodu (pagimdė vasaros pabaigoje-rudens pradžioje, daug laiko praleido saulėje), jis pirmus metus (jei maitinamas mamos pienu) yra beveik apsirūpinęs vitaminu D. Tokiam kūdikiui papildomai reikia tik 600 TV vitamino D per dieną.
Skaičiuojama, kad krūtimi maitinanti mama su pienu kūdikiui kasdieną perduoda dar 1000 TV. Vitamino D koncentracija mamos piene yra lygi koncentracijai, kokia yra kraujyje. Todėl visos nėštukės ir žindančios mamos turi „gaudyti“ saulės spindulėlius ir kaupti vitaminą D, kad jo pakaktų vaikui.
Vitamino D maksimali koncentracija kraujyje - iki 75 nanomolių litre (arba 30 nanogramų mililitre). Jei mažiau, reikia atsargas papildyti. Ypač pavojinga, kai rodiklis yra mažiau kaip 10 nanogramų. Profilaktinė vitamino D3 dozė - 400-1000 TV (tarptautinių vienetų) per parą.
Sveikatos Klausimai
Dažnas Šlapinimasis
Berniukas gali dažniau šlapintis dėl dirglios šlapimo pūslės.
Kepenų Priežiūra
Kepenys yra didžiausias vidaus organas, užimantis beveik visą ertmę po dešiniuoju šonkaulių lanku. Kepenys neturi skausmo receptorių (nervų galūnėlių, juntančių skausmą) ir turi gebėjimą „atsistatyti“. Todėl neinfekcinės kepenų ligos pradžioje susirgęs žmogus nieko nejaučia arba ligos požymiai yra nedideli ir netipiški vien tik kepenų ligai (silpnumas, apetito stoka, pykinimas suvalgius riebesnio maisto).
Vaikas greičiau pavargsta, atsisako judrių žaidimų, tampa vangus, liūdnas. Kitaip tariant, kepenų ligos pradžioje nerandama tik jai būdingų požymių. Neretai kepenys pažeidžiamos ir dėl vaistų vartojimo, todėl reikia vengti be gydytojo skyrimo gydytis vaistais arba maisto papildais, vaistų duoti tik taip, kaip skyrė gydytojas. Vaikams, nepasitarus su gydytoju, negalima duoti jokių maisto papildų, atvežtų vaistažolių arbatų.
Įrodyta, kad dažnai valgant greitąjį maistą, ypač gruzdintas bulvytes, jau po mėnesio galima pastebėti kepenų funkcijos pakitimų. Bet kokio amžiaus vaikams nerekomenduotina mėsos ir/ar kaulų sultiniai („iš kubelių“ pagamintos sriubos, sausos sriubos iš pakelių), paukštienos odelės, mėsos subproduktai, pramoniniu būdu apdorota mėsa, rūkyti ir vytinti mėsos, žuvies produktai, dažnai riebi mėsa, bet kokios rūšies įtaigiai reklamuojamos dešrelės. Nereikėtų piktnaudžiauti morkų sultimis (per dieną priešmokyklinio amžiaus vaikui jų užtenka išgerti 100-150 ml).
Susirgus hepatitu A išmatos tampa šviesiai geltonos spalvos, beveik baltos. Kai kepenys yra labai pažeistos, išmatose gali atsirasti kraujo. Pastebėjus šviesiai geltonas išmatas arba kraują jose, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Hepatitas A
Kepenų uždegimai, vadinami hepatitais, dažniausiai yra infekcinės kilmės. Juos sukelia keli skirtingi virusai. Hepatitą A sukelia hepatito A virusas, kuris plinta per nešvarias rankas ir oro lašeliniu keliu. Hepatitu A užsikrečiama geriant virusu užkrėstą nevirintą vandenį ir per maistą, buitinio kontakto metu, pvz., naudojantis tais pačiais indais ir pan. Hepatitu A dažniausiai serga vaikai.
Ligos slaptasis periodas - 2-6 savaitės. Ligos požymiai: karščiavimas, silpnumas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, pageltusi oda ir akių obuoliai, šviesiai geltonos spalvos išmatos, tamsus šlapimas, sunkumo jutimas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Aptikus minėtus požymius, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Temperatūros Matavimas
Elektroninių termometrų tikslumas priklauso nuo jų baterijos išsikrovimo laipsnio (beje, baterijos išsikrauna ir tuomet, kai temperatūra nematuojama, todėl ir kelių elektroninių termometrų duomenys tuo pačiu metu matuojant toje pačioje vietoje gali skirtis) ir nuo pačių termometrų kokybės, t.y. kiekvieno termometro instrukcijoje turi būti parašyta, kokia paklaida numatyta.
Burnoje pamatuota temperatūra yra 0,2-0,3ºC didesnė nei odos raukšlėje, t.y. pažastyje. Išangėje pamatuota temperatūra būna 0,5-0,7ºC didesnė nei pažastyje. Už elektroninius termometrus tikslesni ir saugūs yra nekontaktiniai infraraudonųjų spindulių termometrai. Jie greitai (per 1-2 s) maždaug iš 5 cm atstumo nuo kūno paviršiaus pamatuoja jo temperatūrą, turi atmintį (20-30 matavimų - priklausomai nuo modelio).
Ausų Uždegimas
Anksčiau kaip pirmoji pagalba nuo ausų skausmo buvo patariami spiritiniai kompresai. Dabar jų dėti nebepatariama, nes įrodytas menkas jų veiksmingumas ir gerokai didesnė žala, nei nauda. Spiritiniai kompresai išsausina vaiko odelę jų pridėjimo vietoje. Garuojantis spiritas vaikutį veikia neigiamai.
Kirkšnies Raukšlės
Į vaikutį žiūrint iš priekio kirkšnis yra vieta tarp šlaunies ir pilvo. Tuomet kai kirkšnies raukšlės yra gilios ir nesilaikoma asmens higienos, pvz., pasišlapinęs ar pasituštinęs kūdikis yra neapiplaunamas, o apiplautos vietos kruopščiai nenusausinamos, jose gali atsirasti iššutimas. Kai kūdikis prastai valgo, jam trūksta svorio, kirkšnyse matomas odos perteklius - oda būna su daug raukšlyčių. Kirkšnių raukšlės nėra požymis, pagal kurį nustatoma klubo sąnarių būklė.
Lytinių Organų Krapštymas
Tokį mergaitės elgesį galima vertinti kaip vieną iš būdų atkreipti į save dėmesį. Svarbiausia mergaitės dėmesį nukreipti į kitą ją dominančią veiklą, ir tai daryti nuolat, vien draudimu - rankų atitraukinėjimu - aprašytą įprotį įveikti sunkiai pavyks.
Įprotis kišti rankas į lytinius organus galbūt atsirado dėl to, kad kelis kartus tai padariusi mergaitė pajuto malonių jutimų. Dėl to kilo noras veiksmą kartoti. Kūdikis ar mažas vaikas gali spausti šlaunis ir trinti viena į kitą, trintis ant kėdės. Mažas vaikas dirginasi lytinius organus impulsyviai, kaskart vos pajutęs norą. Atsikratyti malonumo mažyliui nepakanka valios. Dėl to nerūstaukite, nepersekiokite, negąsdinkite, nes tuo tik skatinsite masturbaciją. Reikia ramybės, kantrybės.
Noras kišti rankas į lytinius organus gali kilti ir dėl jų niežėjimo. Keičiant sauskelnes mergaitę derėtų gerai apžiūrėti. Gal mergaitei yra išorinių lytinių organų uždegimas (vulvitas)?
Ilgalaikis Sirgimas ir Antibiotikai
Antibiotikų gydytojas skiria, kai įtaria, kad liga gali komplikuotis bakteriniu uždegimu. Lengvos eigos peršalimo ligai gydyti, pasireiškiančiai kosuliu ir sloga, gydytojai antibiotikų paprastai neskiria. Karščiavimas rodo, kad organizmas pakilo į kovą su ligos sukėlėju, nesvarbu, ar tai būtų virusai, ar bakterijos. Kai organizmas nusilpęs, karščiavimo gali nebūti arba jis būna nežymus. Jeigu gydytojas skyrė antibiotikų, matyt, jis matė priežastį.
Pagal ūminės ligos požymius dažniausiai neįmanoma spręsti kas - virusas ar bakterija - sukėlė ligą, nes abiem atvejais dažniausiai ligos požymiai labai panašūs. Pirmą kartą skirti antibiotikai galėjo būti neefektyvūs, jei ligą buvo sukėlęs vienas iš virusų (o jų, galinčių sukelti ūmines kvėpavimo organų ligas, yra per 230). Gydytojas darė viską, ką galėjo, kad atskirtų, kas - virusai ar bakterijos -sukėlė ligą: darė kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą.
Kita priežastis, kodėl gydytojas skyrė vieną po kito antibiotikus - jis norėjo išvengti ūminės ligos komplikacijų. Jas dažniausia sukelia bakterijos, tuomet kai virusai silpnina organizmo gebėjimą kovoti su ligos sukėlėjais. Imunitetui susilpnėjus, bet kurio amžiaus vaikas lengviau pasigauna kitą sukėlėją ir vėl labai greitai suserga.
Išsikišęs Liežuvis
Nedaug išsikišęs liežuvis (matomas tik jo galiukas) ir prasižiojimas yra įgimto žindimo reflekso dalis. Kūdikiui augant, ypač kai jis pradedamas maitinti iš šaukštelio, liežuvis pasislepia burnoje ir jo nebematyti. Liežuvio dalies išlindimo priežasčių gali būti ir kitų, tačiau jų pasitaiko retai. Tada kartu su liežuvio išsikišimu pastebimi ir kiti kūdikio pokyčiai.
Liežuvis gali būti šiek tiek išlindęs ir burnos, kai sumažėjęs viso kūno raumenų tonusas, mažylis dažnai būna suglebęs, „guli kaip mazgotė“. Raumenų tonusą įvertina vaikų neurologai. Padeda viso kūno masažas, mankšta. Kita išsikišusio liežuvio „laikina“ priežastis yra kvėpavimas per burną, kai nosis užsikimšusi (susirgus sloga arba dėl nosies gleivinės paburkimo). Slogai nykstant, liežuvis pasislepia burnoje.
Kitos retos liežuvio iš burnos išsikišimo priežastys yra stambus, didelis liežuvis, įgimtos ligos, dauno sindromas, skydliaukės funkcijos nepakankamumas. Kai liežuvio išsikišimo priežastis yra įgimtos ligos, visuomet pastebimi ir kiti ligos požymiai.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Ar nėštumo testas gali rodyti klaidingai teigiamą rezultatą? Sužinokite tiesą dabar!
- Neįtikėtina kriaušių nauda nėštumo metu – sužinokite, kodėl jos būtinos kiekvienai būsimoje mamai!