Vis dažniau pastebite, kad vaikas kvėpuoja ne pro nosį, o pro burną? Gal tai nieko blogo? Pakalbėsime apie tai plačiau.
Kvėpavimas per burną: kada tai tampa problema?
Beveik visi kūdikiai kvėpuoja per nosį. Per burną jie gali kvėpuoti nebent tuomet, kai verkia. Nosis valo įkvepiamą orą nuo bakterijų, smulkių teršalų. Iš oro, įkvėpto per nosį, plaučiuose deguonis geriau rezorbuojamas, nei iš patekusio per burną.
Jau 1909 m. publikuotas straipsnis skelbė apie kvėpavimo per burną neigiamą poveikį vaiko miego kokybei, vystymuisi ir gebėjimui susikoncentruoti.
Priežastys, kodėl vaikas kvėpuoja išsižiojęs
Dažniausiai trečiais-penktais metais, nes būtent tada linkęs išvešėti limfoidinis audinys, kuris trukdo laisvai kvėpuoti per nosį. Būtent tuo laikotarpiu padažnėja ir viršutinių kvėpavimo takų ligos, nes vaikutis pradeda lankyti darželį. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tėveliai savo vaikutį apibūdina kaip linkusį būti išsižiojusį ir kvėpuoti per burną nuo pat mažumės. Ankstyvame amžiuje (3-5 metais) dažniau pasitaiko fiziologinių priežasčių, vėlesniame amžiuje, jei jos nepašalinamos, atsiranda įpročio problemų.
Dažnai nosies užsikimšimą sukelia lėtinės alergijos, taip pat padidėję adenoidai ar tonzilės. Padidėję adenoidai dažniausia stebimi 2-7 m. Tačiau įprotį kvėpuoti per burną gali lemti ir genetiniai bei aplinkos veiksniai, tokie kaip per trumpas liežuvio pasaitėlis ar labai maža nosis. Įtakos taip pat turi ilgai užtrukęs maitinimas buteliuku, nykščio arba pirštų čiulpimas, ilgai trunkantis ir dažnas čiulptuko naudojimas, netgi dažnas persivalgymas ar per šilta aplinka.
Gydytoja otorinolaringologė Bernadeta Zykienė pasakoja, kad pernai mažųjų pacientų skaičius buvo sumažėjęs, o šiemet jis pradėjo augti: „Vaikus tėveliai dažnai atveda dėl ausų uždegimų, sutrikusio kvėpavimo per nosį, ilgai besitęsiančių slogų. Neretai pasitaikanti problema - išvešėję adenoidai. Ši liga paprastai užklumpa darželinukus. Adenoidai - limfoidinis audinys, esantis nosiaryklėje, kuris paauglystėje nunyksta. Tai imuninės sistemos dalis, sauganti organizmą nuo įkvepiamų virusų ir bakterijų. Jei vaikas nuolat serga, šis audinys gali išvešėti ir sutrikdyti vaiko kvėpavimą bei sukelti klausos problemų.“
Kaip atpažinti, kad vaikui yra kvėpavimo problemų?
Adenoidų problemas gali išduoti įvairūs simptomai: tėveliai pradeda pastebėti, jog jų vaikas dienos metu nuolat kvėpuoja išsižiojęs, miegodamas knarkia, negali išsipūsti nosies, dažnai kartojasi ausų uždegimai arba mažylis prasčiau girdi, vis perklausia „ką sakei?“.
Stebėkite ir įvertinkite, ar vaikas kvėpuoja per burną, tai nesunkiai pastebima, kai vaikas yra susikoncentravęs į kokią nors veiklą, pavyzdžiui atlieka namų darbus, žiūri televizorių ar žaidžia. Taip pat reikia pastebėti kaip miego metu vaikas kvėpuoja - per burną ar pro nosį, knarkia ar ne. Jeigu dieną vaikas 40 proc. ar daugiau laiko kvėpuoja per burną, tai jau yra ženklas, jog šį įprotį būtina keisti, ieškant priežasčių. Ar vaikas miego metu daug juda ir sukinėjasi? Jeigu bent į kelis šiuos klausimus atsakėte TAIP, reikėtų kreiptis pagalbos, ištyrimui. Dažnai problemos jau būna išspręstos, o netinkami įpročiai pasilikę.
Vaikams, kurie miega išsižioję, būdingas knarkimas, neramus miegas, jie miega atlošę galvą ir atkišę smakrą, kvėpavimas neritmingas, tarsi su pauzėmis, lūpos ir burna sausi, dėl liežuvio stūmimo prie priekinių dantų gali sutrikti kalbos raida.
2012 m. atliktas tyrimas nustatė, jog vaikai, kurie miego metu kvėpuoja per burną, ryte atsikelia pavargę, dėl to negeba susikoncentruoti. Taip pat dėl kvėpavimo per burną miego metu vaikas gali knarkti, o dėl netaisyklingos liežuvio padėties burnoje gali atsirasti miego apnėja.
Kokios pasekmės, jei vaikas nuolat kvėpuoja per burną?
E. Vitaitė pabrėžia, kad „Kvėpavimas per burną reikalauja kompleksinio gydymo. Pradžioje turi būti šalinamos priežastys, neleidžiančios kvėpuoti per nosį. Tai gali būti, pavyzdžiui, lėtinės alergijos gydymas.
Gydytoja pabrėžia, kad negydant išvešėjusių adenoidų pasekmės gali būti ilgalaikės: „Ignoruojant šią problemą vaikas gali kentėti nuo nuolatinių ausų uždegimų - otitų, blogėja miego kokybė, didėja nuovargis. Dėl kvėpavimo išsižiojus formuojasi netaisyklingas sąkandis ar net „adenoidinis veidas“, kurio požymiai - siaura ir pailga veido forma, atsikišę priekiniai dantys, aukštas gomurio lankas, žema liežuvio padėtis, siauras viršutinis žandikaulis, trumpa viršutinė lūpa“, - teigia specialistė.
Vaikų odontologė Eglė Vitaitė pasakoja, kad „Nuolatinis kvėpavimas per burną miegant lemia atviro sąkandžio ir siauro viršutinio žandikaulio formavimąsi, dantų susigrūdimą, veidas tampa pailgas, šypsantis matosi viršutinės dantenos. Vaikui bandant susičiaupti, veido raumenys nenatūraliai įsitempia, o besistengiant padidinti kvėpavimo takų praeinamumą, galva palinksta į priekį ir formuojasi ydinga laikysena.“
Vienas straipsnio autorių išskyrė veido bruožus, kurie būdingi vaikams, kvėpuojantiems per burną. Tokie vaikai pasižymi mažesniu apatiniu žandikauliu, neišraiškingu smakru, siauru ir aukštu gomuriu, kartais ilga ir kumpa nosimi, dažniau nei bendraamžiams gendančiais dantimis.
Naktį kvėpuojant per burną dantys labiau išdžiūsta, o „Esant burnos sausumui, seilių nedrėkinamoje burnoje aktyvesni tampa dantų ėduonies ir dantenų uždegimo sukėlėjai. Dantenų uždegimas dažniausiai pasireiškia priekinių dantų grupėje.
Ką daryti, jei vaikas kvėpuoja per burną?
Jei įtariate, kad naktį jūs ar jūsų vaikas kvėpuoja per burną, visų pirma reikėtų ieškoti priežasties, kodėl taip yra. Taigi visų pirma reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas LOR ar kitą reikiamą specialistą. Tėvams patariu visų pirma kuo greičiau kreiptis į LOR gydytoją, kad būtų sprendžiamos fiziologinės problemos, trukdančios laisvai kvėpuoti per nosį. Auginant alergiškus vaikus, reikėtų periodiškai konsultuotis su alergologu, kad būtų valdomos alerginės slogos ir reakcijos į įkvepiamus alergenus.
Esant nedidelių pakitimų, gali būti skiriami į nosį purškiami vaistai. Tačiau, jei adenoidai stipriai išvešėję, gali prireikti operacijos, kuri atliekama taikant pilną narkozę, o mažasis pacientas dar tą pačią dieną gali keliauti namo. „Po operacijos vaikai pradeda mažiau sirgti, o jei suserga, greičiau pasveiksta. Vieni pašalinus adenoidus pradeda iš karto kvėpuoti užsičiaupę, kitiems prireikia laiko atsikratyti įpročio kvėpuoti per burną.
Jeigu LOR ir alerginių problemų nėra, patariu kreiptis į miofunkcinės terapijos specialistą, jis padės įveikti įprotį kvėpuoti per burną. Miofunkcinė terapija taikoma vaikams nuo 5-6 metų amžiaus. Kai kurie įpročiai turi žalingos įtakos veido ir žandikaulio sistemai. Įpročio kvėpuoti per burną korekcija gali trukti apie 1 metus. Taikydama miofunkcinę terapiją pastebiu, kad suaugę pacientai turi daugiau motyvacijos ir puikius rezultatus pasiekia ir per pusę metų. Jie suinteresuoti spręsti savo sąkandžio problemas, todėl sistemingai dirba pagal miofunkcinės terapijos metodiką. Kaip greitai vaikas pasieks teigiamų rezultatų, nemažai priklauso nuo tėvų priežiūros, gebėjimo motyvuoti, nes korekcija pratimais gali trukti apie metus. Yra atvejų, kai vien miofunkcinės terapijos neužtenka, lygiagrečiai turi būti sprendžiamos ir atsiradusios ortodontinės problemos. Pavyzdžiui, labai gilus sąkandis ar aukštas, siauras gomurys gali fiziologiškai trukdyti patogiai užčiaupti lūpas ir patogiai laikyti liežuvį teisingoje padėtyje.
Gali būti ir taip, kad konkrečių medicininių priežasčių kvėpavimui per burną nėra, ir tai - tik įprotis. Tokiu atveju mūsų specialistė rekomenduoja kreiptis į miofunkcinę terapiją atliekantį specialistą. Viena iš populiarių naminių priemonių šiai problemai gydyti - burnos teipavimas nakčiai. Tačiau E. Vitaitė įspėja, jog „Svarbu prieš taikant tokį metodą būti tikram, kad kvėpuojama dėl įpročio, o ne dėl medicininės problemos. Dažniausiai burnos teipavimą paskiria specialistas, kuris specializuojasi miofunkcinėje terapijoje.
Prieš miegą išvalykite nosį. Kai nepadeda šios priemonės arba neramu, kreipkitės į vaiko gydytoją tam, kad vaikui nesusiformuotų įprotis miegoti pravira burna, būtų išvengta sauso kosulio, liežuvio ir dantenų uždegimo, nemalonaus kvapo iš burnos, dantų ėduonies, netaisyklingo sąkandžio bei veido pokyčių (siauro veido, didelio smakro) susiformavimo.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Gimdymo namuose Lietuvoje: Ar tai saugu ir įmanoma? Sužinokite viską čia!
- Sužinokite Svarbiausias Vaiko Pinigų ir Kitų Išmokų Mokėjimo Datas – Nepraleiskite Savo Pinigų!