Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kūdikių ir vaikų oda yra itin jautri saulės skleidžiamiems ultravioletiniams spinduliams, todėl jai reikia ypatingos priežiūros. Vaistininkė Vaida Poškaitienė pabrėžia, kad mažyliams, ypač kūdikiams, tiesioginiai saulės spinduliai turėtų būti itin griežtai ribojami.

Saulės žala ir apsauga

Dienos metu tiesioginiai saulės spinduliai yra aktyviausi ir kenksmingiausi. Todėl ilgesnius pasivaikščiojimus lauke su vaikais reikėtų planuoti iki 10 val. Būnant saulėje žmogaus organizme gaminasi vitaminas D. Šio vitamino stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, ligomis ir kt.

„Net jei diena yra apniukusi, dar nereiškia, kad UV spinduliai nepasiekia vaiko odos. Tokiomis dienomis sumažėja saulės smūgio, bet ne odos pažeidimų rizika, - pabrėžia V. Poškaitienė. - Labai svarbu žinoti, kad saulės sukeltas odos paraudimas jau yra pirmo laipsnio nudegimas. Pagrindinis saulės keliamas pavojus - vėžiniai odos susirgimai. Net jei vaikas iš karto įdega rudai, susirgimų rizika nesumažėja.“

„Dažniausiai kūdikiai gimsta be apgamų, tad visi ant kūno atsirandantys apgamai ir pigmentinės dėmės paprastai yra įgyjami būnant saulėje. Todėl tėveliai turėtų atidžiai stebėti, ar pigmentinės dėmės neplinta, o apgamai ant vaikų kūno nekinta. Vis dėlto tik gydytojai gali patikimai įvertinti, ar pigmentinių dėmių ir apgamų pakitimai nekelia grėsmės. Jeigu žinote, kad vaiko odoje greitai atsiranda pigmentinių dėmių arba jis turi apgamų, apsaugos nuo saulės priemonėmis juos reikia tepti itin atidžiai ir dažnai. Melanoma yra viena agresyviausių vėžio formų, tačiau tinkama odos priežiūra nuo mažens gali padėti jos išvengti“, - įspėja V.

Tėvai, norintys apsaugoti vaikus nuo saulės spindulių pertekliaus, turėtų pasirūpinti galvos apdangalais, akiniais nuo saulės. Vaikams rekomenduojami kremai nuo saulės turėtų turėti ne mažesnį nei 50 SPF filtrą.

„Vaikų odos priežiūrai priemones geriausia rinktis iš vaikams pritaikytų produktų linijos. Tokiuose kremuose nėra arba beveik nėra konservantų, dažiklių ir kitų kenksmingų, kosmetikoje naudojamų, medžiagų. Kad priemonės tinkamai apsaugotų odą, svarbu žinoti, jog vaikus kremu ar losjonu rekomenduojama ištepti likus 15-30 minučių iki išėjimo į lauką. Taip pat reikia nepamiršti pakartotinai užtepti priemonės kas 2 val. ar kiekvienąkart, išlipus iš vandens. „Įsitikinkite, kad apsaugos priemonėmis padengėte visą vaiko atvirą odos plotą, nepamirškite kaklo, ausų, rankų ir net pėdučių“, - primena V.

Pirmieji nudegimo saulėje požymiai - ne tik paraudusi oda, bet ir pakilusi temperatūra, atsiradęs silpnumo jausmas, pykinimas. Patyrus nudegimą, specialistė pataria naudoti purškalus arba putas, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos dekspantenolio: „Tokių putų nereikia įtrinti, jos nejautrina odos, mažina skausmą ir uždegimą.

Saulėje perkaitusius arba nudegusius vaikus tėvai turėtų atidžiai stebėti - saulės sukelti simptomai gali pasireikšti tik dienos pabaigoje ar kitą rytą. „Jeigu temperatūrą pavyksta numušti ir vaikas noriai geria skysčius, po kelių ramiai praleistų dienų nudegimo simptomai turėtų praeiti. Tačiau jeigu mažylis stipriai karščiuoja, vemia ar atsisako gerti skysčius, būtina kreiptis į gydytojus ir atstatyti organizmo skysčių balansą“, - įspėja V.

Vaikų laikysenos sutrikimai

Vaikų laikysenos sutrikimai yra aktuali tema gydytojams ir tėvams. Įvairiais autorių duomenimis, netaisyklinga laikysena diagnozuojama nuo 12% iki 80% vaikų (Saniukas, 2004). Kūno laikysena pradeda formuotis vaikystėje ir susiformuoja augimo pabaigoje, nors ji turi tendenciją kisti visą gyvenimą. Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių taisyklingos laikysenos formavimo veiksnių. Dėl nejudrumo suglemba raumenys, nusilpsta kraujotaka ir kvėpavimo sistema.

Bet kokie fiziniai pratimai padeda harmoningai vystytis raumenų, o kartu ir nervų sistemoms. Vis dėlto sąlygos, kuriomis vaikas gyvena, labiausiai veikia jo organizmą. Judėjimo stoka, technikos pažanga, socialiniai ir genetiniai veiksniai lemia tai, kad ne visi vaikai auga ir vystosi tinkamai. Yra sėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterio. Dėl netaisyklingos pozos, yra didelė rizika laikysenos sutrikimams, o vėliau ir stuburo deformacijoms atsirasti.

Kifozė ir skoliozė

Paauglystėje, yra padidėjusi kifozė. Skirtingai nuo kifozinės laikysenos, sergant skolioze, rentgenogramoje būna matomi stuburo pakitimai, todėl skoliozės progresavimo prevencijoje labai svarbu yra ankstyva jos diagnostika. Ankstyva diagnostika ir savalaikis, adekvatus gydymas gali stabilizuoti ar pristabdyti stuburo deformacijos progresavimą. Vaikai, paaugliai, kuriems diagnozuojama kifozinė laikysena ar skoliozė, dažniausiai gydomi konservatyviuoju būdu, kurio pagrindą sudaro judesio korekcija. Dauguma mokslininkų savo darbuose nagrinėja paauglių stuburo iškrypimus paplitimą, diagnostiką, gydymo problemas. Tiek skoliozės, tiek kifozinės laikysenos simptomai, diagnozavimo metodai ir gydymas turi daug panašumų.

Esminiai žodžiai: kifozinė laikysena, skoliozė, judesio korekcija, stuburo stabilizavimas, raumenų jėgos ištvermė.

Tyrimo metodika ir rezultatai

Tyrimai ir judesio korekcijos eksperimentas vykdyti Šiaulių apskrities ligoninės Vaikų konsultacijos poliklinikoje nuo 2009 m. gegužės- 2009 m. spalio mėnesiais. Tiriamųjų imtį sudarė nuo trylikos iki septyniolikos metų amžiaus paauglių grupės, sudaryta netikimybinės tikslinės atrankos būdu, t.y. buvo tiriami visi paaugliai (sergantys skolioze ir turintys kifozinę laikyseną), kurie tuo metu lankėsi konsultacinėje poliklinikoje. Visi tiriamieji turėjo laikysenos sutrikimų. Kontrolinėje grupėje buvo paaugliai turintys kifozinę laikyseną, o eksperimentinėje grupėje buvo paaugliai sergantys skolioze.

Tyrimui atlikti pasirinkta eksperimento metodika. Kontrolinei ir eksperimentinei paauglių grupėms 22 užsiėmimus taikyta judesio korekcijos, t.y. stuburo stabilizavimo pratimų programa. Pasirinkto tyrimo instrumento validumas tikrinamas (pagal planą). Testavimas. Matematinė statistinė analizė. Testavimo būdu nustatyti šie tyrimo objekto priklausomi kintamieji: raumenų ištvermė, stuburo paslankumas, skausmo indeksas.

Apskaičiuotas atskirų testų rezultatas imties dydis (n), aritmetinis vidurkis (x), standartinis nuokrypis (Ã). Apskaičiuota aritmetinio vidurkio reprezentacinė paklaida (Sx). Pateikus rezultatus, nurodomas statistinis hipotezių reikšmingumas. Naudoti tokie statistinis hipotezių reikšmingumo lygiai: p > 0,05 - statistiškai nereikšminga (SN); p < 0,05 - statistiškai reikšminga (p*); p < 0,01 - statistiškai labai reikšminga (p**); p < 0,001 - itin reikšmingi statistiniai ryšiai (p***). Požymių vidurkiai lyginti taikant Studento kriterijų t testą. Apskaičiuotas Studento kriterijaus reikšmingumas (t). Vertinant rezultatų patikimumą, statistinėje analizėje remtasi p < 0,05 reikšmingumo lygmeniu.

Mokslinė reikšmė ir praktinis reikšmingumas yra paaugliams. Magistro darbo struktūrą sudaro: santrauka lietuvių kalba, įvadas, 2 skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas (84 šaltiniai), santrauka (reziumė) anglų kalba, priedai. Tyrimo duomenis iliustruoja 3 lentelės, 13 paveikslų. Apskaičiuotas atskirų testų rezultatas imties dydis (n), aritmetinis vidurkis (x), standartinis nuokrypis (Ã) ir aritmetinio vidurkio reprezentacinė paklaida (Sx).

Pagrindinės sąvokos

  • Fizinis aktyvumas - visuma aktyvių judesių, kuriuos per tam tikrą laiką ir tam tikru intensyvumu atlieka raumenys ir sąnariai (Kineziologijos pagrindai, 2004, p.
  • Fizinis išsivystymas - morfologinių ir fiziologinių organizmo savybių visuma, rodanti organizmo fizinio subrendimo būklę, fizinį pajėgumą bei harmoningumą (Kineziologijos pagrindai, 2004, p.
  • Kifozė - stuburo išlinkimas į užpakalį.
  • Skoliozė - Skoliozė (gr.
  • Stuburo stabilizavimas - stuburo stabilumas, ar kitaip tariant liemens stabilumas, lemia raumenų sinergistų ir antagonistų suderinta veikla ir pakankamas raumenų pajėgumas.

Stuburo sandara ir funkcijos

Stuburas (lot. Jis susideda iš trijų nevienodai judrių segmentų - kaklo, krūtininės ir juosmens, taip pat iš dviejų visai nejudrių - kryžkaulio ir stuburgalio (Hesas ir kt., 1997). Suaugusio žmogaus stuburas turi keturis linkius sagitaliojoje plokštumoje. Slanksteliai išsidėstę vienas virš kito. Tarp jų yra kremzlinės plokštelės, kurios vadinamos tarpslanksteliniais diskais. Minėti fiziologiniai linkiai susiformuoja jau 5-6 metų vaikams, o galutinai sutvirtėja - 17-20 metų jaunuoliams. K. Saniuko (2004) teigimu, stuburas labai greitai auga 2 kartus gyvenime. Iki 4-6 metų ir 11-14 metų periodu, o berniukų iki 6-8 ir 13-16 metų. Merginų stuburas nustoja augti ilgyn iki 18 metų, o vaikinų - po 20 metų. Ant vaikų stuburo slankstelių kūno viršutinio paviršiaus yra kremzlinės plokštelės, kurios vaikui esant 12-15 metų įgyja kaulinį apvadą, vadinamą slankstelio kūno epifize.

Stuburo slankstelių kūnai sudaryti iš akyto audinio. Tarpslanksteliniai diskai sujungia judinamuosius vienetus ir riboja jų judesius, kai stuburį veikia didelės išorinės jėgos. Jų metu tarpslanksteliniai diskai tolygiai paskirsto statinę krūvį, sumažina smūgius ir padidina stuburo lankstumą. Priekinis išilginis raištis varžo stuburo tiesimą, riboja juosmeninę ir kaklinę stuburo lordozę. Užpakalinis išilginis palaiko stuburo stabilumą, varžo stuburo lenkimą.

Pasak Muckaus (2006) stuburo judesiams daug įtakos turi šonkauliai, ribojantys krūtininės stuburo dalies judesius, ir dubuo, kuris padidina liemens judesius. Stuburui būdingos keturios judesių rūšys. Viso stuburo judesys apie skersinę ašį, t. y. lenkimas ir tiesimas, sudaro 170-250o. 75% viso stuburo lenkimo sudaro lenkimas juosmeninėje dalyje, o 70% juosmens dalies lenkimo sudaro kryžkaulinėje stuburo jungtyje vykstantis lenkimas. Laisviausias tiesimo judesys yra kaklo dalyje, o mažiausia amplitudė pasiekiama juosmeninėje dalyje. Šio šoninio lenkimo judesių amplitudė yra apie 110o laipsnių. Plačiausias judesys yra krūtininės, kaklo dalyje, o juosmens dalyje yra mažiausias. Lenkimo metu padidėja stuburo kifozė ir plokštėja lordozės, o tiesimo metu didėja lordozės ir plokštėja kifozė. Tačiau net ir maksimaliai ištiesus nugarą, kifozė visiškai neišsilygina.

Krūtininė stuburo dalis yra pati ilgiausia ir mažiausiai paslanki, o krūtininis linkis atgal mažai kinta kūnui esant įvairiose padėtyse. Krūtininės stuburo dalies judesius riboja krūtininė ląsta ir siauri tarpslanksteliniai diskai. Krūtininę ląstą sudaro tarpusavio jungtimis sujungti krūtininės stuburo dalies slanksteliai, šonkauliai ir krūtinkaulis. Krūtininės dalies slankstelių sąnariniai paviršiai beveik vertikalūs frontaliojoje plokštumoje ir šiek tiek pakrypę pirmyn į išorę, o keterinės ataugos pakrypusios žemyn. Šie turi kitą svarbią, su kvėpavimu susijusią, judėjimo funkciją. Šios su krūtinkauliu visi šonkaulių sąnariai yra derinami. Šias su jų kaklais, visi šonkauliai pakelia krūtinkaulį ir atitolina jį nuo stuburo. Labai padidėja krūtininės ląstos strėlinis matmuo ir tūris. Tokie veiksmai sudaro sąlygas įkvėpti. Priešingas judesys sumažina krūtininės ląstos apimtį ir sudaro sąlygas iškvėpti. Stuburui judėti padeda raumenys.

Laikysena ir jos sutrikimai

Tiriant laikyseną, įvertinami raumenų pusiausvyros sutrikimai, kurie atsiranda, kai raumenys agonistai tampa daug stipresni už antagonistus. Sutrikus kai kurių raumenų grupių veiklai, atsiranda netaisyklingas judesių stereotipas. Čia kiti, stipresni. Mojant koją atgal (bet kurio pratimo metu), padidėja juosmens lordozė. Šios tam tikrą kūno padėtį. Išlaikant ir valdant laikyseną, būtina raumenų ištvermė tam, kad stabilizuojantys raumenys nuolat prisitaikytų ir išlaikytų stabilų liemenį. Atliekant didelės amplitudės judesius, būtina valdyti raumenų aktyvumą. Kiekvieną kartą, kai raumuo pavargsta, svoris perkeliamas ant inertinių audinių, šitaip stuburas išlaikomas stabilus ir judesio pabaigoje.

Kūno laikysena yra skiriama į taisyklingą ir netaisyklingą (ydingą) kūno laikyseną. Šikšnienė, (1997); Preisas, (1972) ir daugelis kitų mokslininkų taisyklingą laikyseną apibūdina kaip įprastinę kūno padėtį, kada žmogus, neįtempdamas raumenų, sugeba tiesiai laikyti liemenį ir galvą. Konovalova (2000) charakterizuoja taisyklingą laikyseną kaip simetrišką kūno dalių padėtį stuburo atžvilgiu. Iš medicininės pusės fiziologiniai kūno linkiai sagitalinėje plokštumoje turi būti vienodo dydžio, o frontalinėje plokštumoje stuburas turi būti tiesus, be šoninių linkių ( Adomaitienė, 2003).

Taisyklinga laikysena nesukelia jokio diskomforto, nepasireiškia jokiais subjektyviais pojūčiais, pvz., jaučiamas skausmas ir varginimas. Vidaus organų veiklai sudaromos palankios sąlygos veikti, sąnariai apkraunami optimaliai, raumenys dirba ekonomiškai. Šioms struktūroms (sąnariams), be to, mažėja kūno pusiausvyros ekonomiškumas virš atramos pagrindo. Tai, darbo vieta, socialinės ir kultūrinės tradicijos. Netaisyklingos laikysenos priežastys yra kelios: visų pirma, silpnas vaiko raumenynas, antra, įvairūs neigiami faktoriai, tokie kaip netaisyklinga asimetrinė poza, miegojimas susirietus minkštoje, įgaubtoje lovoje, nepakankamas judėjimas, pervargimas. Yra nugara, pakumpusi nugara ir pan. Kifozinė laikysena ortopedijos praktikoje yra dažniausia padidėjusios krūtininės kifozės forma, dažniausiai atsirandanti mokykliniame amžiuje. Vienų mokslininkų nuomone, ji dažniau pasitaiko mergaitėms (Garoflid ir kt., 2000), kitų nuomone - berniukams (Poussa ir kt., 2005).

Ši laikysena geresnė dėl didesnio stuburo paslankumo. Yra ryškus 12-13 metų grupėje, lenkiant ir tiesiant stuburą. Šis slankstelių kūnuose nerandama. Klaus ir kt. (2005), kifozinės laikysenos priežastis yra blogos laikysenos įprotis. Šiai ir stuburas iškrypsta. Padidėjusi krūtininė kifozė labai susijusi su raumenų stiprumu. Mokslininkai nustatė, kad mokyklinio amžiaus laikotarpiu raumenys nėra stiprūs ir nepajėgia fiksuoti stuburo slankstelių ir tai turi įtakos kifozinei laikysenai atsirasti (Lewis ir kt.., 2005). Šis augimas atsilieka 1-2 metus, todėl vaikų augimo spartos metu jų raumenų jėga yra nepakankama (Saniukas, 2004). Mokslininkų ištirta, kad dešiniarankiams paprastai visada būna stipresni dešinės pusės raumenys, o tai gali būti asimetrinės, taip pat ir kifozinės, laikysenos priežastimi. Tai buvo pastebėta tarp 10,8-13,8 metų vaikų, o kifozės kampas buvo didesnis arba lygus 45 laipsniams (Nissinen ir kt., 1995). Šis juostos asimetrija yra normalus reiškinys. Šis pasėdėti tiesiai. Kifozinės laikysenos priežastimi dar gali būti kvėpavimo funkcijos sutrikimas, bendras silpnumas, per didelis svoris.

Padidėjusi kifozė dažnai lydima padidėjusios kaklo ir juosmens lordozės bei dubens kampo pasvirimo. Tarpslanksteliniai diskai priekyje labiau susispaudę nei užpakalyje. Dauguma atvejų krūtininės kifozės padidėjimas yra neskausmingas ir nepasižymi stuburo paslankumo sutrikimais (Garoflid ir kt., 2000). Tačiau laiku negydomas didelio laipsnio stuburo iškrypimas, bėgant laikui gali progresuoti. Šis talpą, sutrikdyti širdies veiklą. Šiai apvalūs, mentys atsikišusios. Paprastai būna įtempti priekinės krūtininės ląstos dalies, tarpošonkauliniai, didysis ir mažasis krūtininės, nugaros platusis, priekinis dantytasis, mentės keliamasis raumenys ir viršutinė trapecinio raumens dalis. Silpna ir įtempta būna nugaros raumenų krūtininė dalis ir mentės pritraukiamieji raumenys, t. y. Šis pritraukiamosiosios raumenų ir nugaros raumenų stiprinimui bei krūtininės raumenų tempimui (Lowe, 2002). Todėl Pizutillo (2004) kifozinės laikysenos koregavimui siūlo įtempti įsitempusius apatinės kūno dalies raumenis, o pilvo raumenis sustiprinti. Šios aplinkos ir padėties. Išlaikant vertikalią padėtį, raumenys turi harmoningai dirbti nugalėdami gravitacijos jėgas. Kifozinė laikysena, atsiradusi vaikystėje ar paauglystėje dėl netaisyklingos laikysenos, dėl sumažėjusio krūtinės ląstos paslankumo gali būti progresyvi ir tapti struktūrine.

Laikysenos sutrikimai ir jų priežastys
Sutrikimas Priežastys
Kifozė Bloga laikysena, silpni nugaros raumenys, krūtininės ląstos paslankumo sumažėjimas
Skoliozė Stuburo pakitimai, raumenų disbalansas

žymės: #Kudiki

Panašus: