Tik gimęs kūdikėlis sukelia milijonus klausimų šviežiems tėvams. Nerimo priežastys gali būti įvairiausios, bet dažnai labai panašios. Hiperaktyvumas, kitaip vadinamas veiklos ir dėmesio bei hiperkineziniu sutrikimu, yra pernelyg didelis, išskirtinis vaiko aktyvumas. Jis priskiriamas lėtiniams sutrikimams, prasidedantiems dar vaikystėje. Jau kūdikystės periodu hiperaktyvūs vaikai dažniausiai būna itin irzlūs, daugiau verkia, blogai miega.
Hiperaktyvumo požymiai ir priežastys
Statistika rodo, kad keturi iš penkių vaikų, kuriems patvirtinamas hiperaktyvumas, yra berniukai. Pernelyg didelis vaiko aktyvumas daro didelę žalą vaiko ir jo tėvų ar globėjų gyvenimui ir sukelia reikšmingų problemų ne tik namuose, bet ir lavinimo įstaigose ar bet kur kitur, kur lankosi hiperaktyvumo sutrikimų turintis vaikas.
Dažniausiai hiperaktyvius vaikus nesunku išskirti iš kitų vaikų - jų elgesys itin aktyvus ir iš karto atkreipiantis aplinkinių dėmesį. Pabrėžtina, kad tokie neramumu, išsiblaškymu, impulsyvumu ir kartais netgi įkyrumu pasižymintys vaikai ne tik sukelia sunkumų jiems besirūpinantiems asmenims, bet ir patys patiria nelaimingumo jausmą, nes jie nebaigia pradėtų užduočių, dažnai jaučiasi atstumti, nepilnaverčiai, kartais netgi nemylimi.
Hiperaktyvumo priežasčių yra daug ir jos labai įvairios. Pastebima, kad daug lemia genetika - jei bent vienas iš tėvų turėjo hiperaktyvumo sutrikimą, tai labai tikėtina, kad jis pasireikš ir vaikui. Taip pat kai kuriais atvejais pernelyg didelį vaiko aktyvumą lemia įvairūs smegenų pakitimai, atsiradę dėl priešlaikinio ar itin sunkaus gimdymo, pavojingų medžiagų vartojimo nėštumo metu ir kitų priežasčių.
Svarbų vaidmenį vaiko elgesiui turi netinkamas auklėjimas (dažnai pakeliamas balsas, psichologinio ir fizinio smurto naudojimas, vaiko poreikių nepaisymas) ir nesaugi namų aplinka, kurioje gausu konfliktų, propaguojami žalingi įpročiai, nesuteikiamas saugumo jausmas. Manoma, kad itin didelę įtaką turi vaiko mityba - jei vaiko valgomuose maisto produktuose gausu įvairių maisto priedų, konservantų, dažų, cukraus, saldiklių, tuomet tai neabejotinai gali sukelti sunkiai valdomą vaiko elgesį.
Elgesio požymiai, bylojantys apie galimą hiperaktyvumą
Hiperaktyvumą galima įtarti, jei būdinga didelė dalis toliau nurodytų vaiko elgesio požymių ir jie trunka ilgiau nei pusę metų (šešis mėnesius). Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, tačiau tėvai ir globėjai atsakingi už kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistą ir pagalbos suteikimą laiku ne tik dėl savo, bet ir dėl vaiko gerovės.
Hiperaktyviems vaikams būdingi elgesio požymiai:- Vaikas negali ramiai sėdėti net tuomet, kai to prašoma.
- Jis nenustygsta vietoje, nuolat aktyviai judina galūnes.
- Vaiko dėmesį labai lengvai nutraukia bet kokie aplinkos dirgikliai.
- Jis negali sukaupti dėmesio žaidžiant ar atliekant įvairias užduotis ir dažnai nutraukia dar nebaigtus užsiėmimus, imasi kelių veiklų vienu metu ir nei į vieną jų nesutelkia pilnaverčio dėmesio.
- Vaikas žaidžia pernelyg triukšmingai ar ypatingai daug kalba ir, atrodo, dažnai net negirdi, kas jam sakoma.
- Jis nutraukia kitų vaikų žaidimus arba negali kantriai sulaukti savo eilės; nesugeba tinkamai įsilieti į komandinius žaidimus.
- Vaikas elgiasi nesaugiai, pats to net nesuprasdamas ir dažnai sudaro savo gyvybei pavojingas situacijas - bėga link vandens telkinių, į judrią gatvę ar greitai kopia slidžiais laiptais.
- Jis pameta įvairius mokyklai skirtus daiktus, dėl tos priežasties dažnai ir karštligiškai jų ieško.
- Vaikas nesugeba ramiai bendrauti, atsakinėja į klausimus per anksti ir pertraukinėja pašnekovus.
Vaiko hiperaktyvumas kelia riziką jo ateičiai. Teigiama, kad hiperaktyvumas susijęs su didesne rizika ateityje pasiduoti alkoholiui, narkotikams, nusikalstamai veikai ir didina tikimybę susirgti sunkiomis psichinėmis ligomis. Svarbu suprasti ir tai, kad didesnis vaiko aktyvumas dar nerodo hiperkinezinio sutrikimo.
Reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas be sustojimo gali judėti dieną ir vakare, ir net naktį nuolat vartosi lovoje. Kai vaikas dažnai kažką užmiršta, yra išsiblaškęs, nesugeba pabaigti pradėto darbo iki galo, nepaiso to, kas sakoma. Mokyklinukas daro vadinamąsias „žioplumo“ klaidas. Jis stengiasi išvengti darbų, kur reikia įtemptai mąstyti, pavyzdžiui, nedaro sunkesnių namų darbų. Reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas atsako į klausimą dar nė nebaigus jo pateikti, jei nenustygsta laukdamas savo eilės, dažnai įsiterpia, trukdo kitiems. Paprastai hiperkineziniai sutrikimai pasireiškia iki septynerių metų, ir vaikai turi būti stebimi ne mažiau kaip šešis mėnesius.
Mat vaiko impulsyvumas, padidėjęs aktyvumas sunkina jo santykius su tėvais, bendraamžiais, mokytojais ir kitais aplinkiniais. Jei jau tenka pripažinti, kad vaikui gali būti būdingas hiperkinezinis sutrikimas, tai svarbiausia yra tėvų pagalba vaikui. Į konsultaciją atėję tėvai būna prisiskaitę įvairios literatūros ir jau sutrikę, nes informacija prieštaringa.
Ką daryti tėvams?
- Paskaityti literatūros apie hiperaktyvumą, ir ne tik. Simone Harland knygoje „Hiperaktyvus ar labai gabus“ aprašo hiperaktyvumo priežastis, tradicinius ir alternatyvius gydymo būdus, kaip elgtis su tokiais vaikais.
- Daugiau skatinti vaiką. Tėvai turėtų iš anksto numatyti, kaip paskatins gerą vaiko elgesį. Apie tai reikėtų pasikalbėti su vaiku. Pavyzdžiui, jei vaikas nepasikloja lovos, tenka su juo bartis dėl ėjimo ruošti pamokas ar kita, galima pradėti pildyti lentelę. Pavyzdžiui, jei vaikas minėtą veiklą atliko, tai žymėsime saulutę, jei ne - mėnulį. Už sutartą kiekį saulučių vaikas turi būti skatinamas - galime jam leisti vėliau eiti miegoti, kartu su mama kažkur važiuoti, duoti sveiką skanėstą ir pan.
- Nustatyti vaikams leistino elgesio ribas (iki 10 m.). Ribos - tai taisyklės, nurodymai, draudimai.
- Stebėkite vaiko elgesį ir savęs klauskite: „Ką vaikas jaučia?
- Tada pasakykite vaikui apie jo jausmus ir elgesį.
- Vaikui patinka, kad suaugusieji jį supranta. Tada tie žmonės jam tampa svarbūs ir reikšmingi. Jausmai susilpnėja.
- Dabar vaikui pasakykite aiškias ribas.
- Apribojimai turi būti išsakomi tvirtu, ramiu tonu, nesišypsant, neįsakančiai. Ribos nuolat turi būti pastovios.
- Pasakykite vaikui, kada jis taip gali taip elgtis. Pavyzdžiui: „Ant sienos piešti negalima.
- Pasakykite vaikui, kas bus, jei jis toliau netinkamai elgsis. Šis žingsnis - tai ultimatumo suradimas. Pavyzdžiai: „Jei tu nuspręsi dar piešti ant sienos, vadinasi, tu nusprendei daugiau nebepiešti su tais dažais.
- Labai dažnai vaikas pradeda isterikuoti, kandžiotis ar klykti. Tada jam pasakykite: „Aš matau, kad reikia tau nusiraminti.“ Reikalaukite, kad vaikas nueitų į nusiraminimo vietą, kurioje galėtų pabūti vienas. Nusiraminimo vieta gali būti kitas kambarys. Jei vaikas neina, galima jį nunešti. Suaugusieji labai greitai prieina prie ketvirtojo žingsnio. Todėl pirmuosius tris žingsnius reikia pakartoti du kartus ir tik tada veikti pagal ketvirtąjį žingsnį.
- Hiperaktyviems vaikams labai tinka aerobinio charakterio fiziniai pratimai, kurie gerina širdies, kraujotakos, kvėpavimo sistemos veiklą, lavina ištvermę. Tokie vaikai turėtų vengti sporto šakų, kur išgyvenama daug emocijų.
- Reikėtų sudaryti vaiko dienotvarkę. Paruoškite pasivaikščiojimų, valgymo, pratybų, žaidimų, kasdienių pareigų ir miego dienotvarkę. Bendradarbiaukite su vaiko ugdytojais. Aptarkite vaiko hiperaktyvumo problemą su vaiko auklėtoju, mokytoju. Paaiškinkite, kad vaikas mokydamasis bus trumpiau susikaupęs. Reikėtų tinkamai sutvarkyti vaiko darbo aplinką. Ant rašomojo stalo neturi būti pašalinių daiktų, kad neblaškytų vaiko dėmesio. Pratinkite vaiką daryti pertraukėles tarp darbų. Anot vaikų ir paauglių psichiatrės S. Lesinskienės, būtina atsižvelgti į tai, kiek laiko vaikas gali dirbti susikaupęs vienu metu, ir numatyti trumpas pertraukėles, nes dėmesys po tam tikro laiko vis tiek nukryps į šalį.
Taigi tam, kad galėtume atsakyti į klausimą, ar tikrai vaikas yra nedėmesingas, hiperaktyvus, reikia kreiptis į psichologą, kuris, jei reikės, nukreips pas vaikų psichiatrą. Labai svarbu, kad hiperaktyvaus vaiko etiketė nebūtų „klijuojama“ sveikam vaikui.
Dažniausi tėvų nerimai ir kaip elgtis
Štai keletas dažniausių mamų nerimų ir patarimų, kaip elgtis:
- „7 mėnesių dukrytė beveik nemiega naktį, keliasi kas pusvalandį. Jei išmiega valandą, visiems šventė. Bet jos miegas labai neramus: blaškosi, spardosi, regis, net aimanuoja. Kai buvo 1 mėnuo, keldavosi tik 2-3 kartus per naktį, bet kuo toliau, tuo blogiau."
Tai dažnas mamų nerimas. Vaikučių yra įvairių, skirtingi jų charakteriai, tad ir nemigos priežasčių gali būti daug ir įvairių. Jei vaikas gerai miega nuo gimimo ir toliau vienodai gerai miega arba jei nemiega nuo gimimo ir toliau taip prastai miega kūdikystėje ir pirmaisiais gyvenimo metais - dažniausiai toks jo miegojimo stilius yra įgimtas ir nieko labai nepakeis (nebent mamą nuramins) nei migdančios arbatėlės, nei mikstūros, nei valerijono vonelės. Reikia apsišarvuoti kantrybe ir nebijoti paprašyti pagalbos, nes naktimis nemiegančio vaiko mamai būtina pailsėti, pamiegoti dieną arba turėti su kuo pasikeisti naktį. Dažnai būna, kad vaikas kaip kėlėsi tris keturis kartus per naktį, taip ir tebesikelia, tačiau pervargusiai mamai, kuriai, kaip dažna sako, jau ir „stogas važiuoja“ gali atrodyti, kad jis išvis liovėsi miegojęs. Pervargusi mama negali adekvačiai vertinti vaiko būsenos, atliepti jo poreikių, neretai pyksta ant vaiko, o kartais ir smarkiai papurto.
Reikia žinoti, kad ir vaikų, ir suaugusiųjų miegas nėra lygus, vienodas. Išskiriamos dvi miego fazės - greitasis miegas, kurio metu pasąmonėje atsispindi dienos įvykiai, įspūdžiai, ir ramus miegas, kai atsipalaiduoja ir kūnas, ir smegenys. Tačiau jei paauglių ir suaugusiųjų greitojo miego fazė trunka tik ketvirtį viso miego laiko, tai naujagimių ir kūdikių greitojo miego fazė yra gerokai ilgesnė, užima daugiau nei pusę, o neišnešiotų kūdikių - net iki 80 proc. viso miego laiko. Be to, naujagimių miegas prasideda ne nuo ramaus, o nuo greitojo miego fazės, todėl mažiukai varto akeles, lyg mirksi, gali net miegoti pusiau atmerktomis akimis, vartosi, spardosi, nubunda. O kartais verkia, aimanuoja, bet nenubunda.
Ypač jautrus momentas - kai baigiasi viena ir prasideda kita miego fazė: kūdikis gali ne tik nubusti, bet ir surėkti, verkti. Jei vaikas dažniausiai miega gerai, bet štai naktį staiga nubudo, verkia, yra neramus, gali būti, kad jam kažką skauda. Gal ausytę (skausmas labai stiprus), gal dygsta dantukai (dieną dėmesį nuo skausmo nuvilioja žaidimai, o naktį skausmas suintensyvėja), gal pašutęs užpakaliukas (pasišlapinus labai skauda, iššutusią odelę šlapimas graužia, degina), gali būti, kad prasideda virusinė liga. Reikia išsiaiškinti priežastį.
Mamos kartais nerimauja, kad miegodamas vaikas lyg knarkia, stena, leidžia kitokius garsus. Tai nieko baisaus. Jei vaikas įpratęs miegoti lovytėje, išmokęs užmigti pats ir staiga naktį nubudęs pradeda verkti, nes dienos įspūdžiai neleidžia miegoti, nebūtina jo imti iš lovelės, migdyti ant rankų. Gulintį lovytėje galima paglostyti, nuraminti sakant: „Mama šalia, viskas gerai.“ Jei kaskart sukniurkusį kūdikį imsite ant rankų, nešiosite, jis nurims labai greitai, bet taip ir neišmoks nusiraminti pats.
- „Mūsų mažiukas gimė trimis savaitėmis anksčiau ir nuo pat gimimo jis labai ramus, daug miega, beveik neverkia. Net valgyti neprašo, turiu jį žadinti. Vos nuprausiu užpakaliuką, pakeičiu sauskelnes, aprengiu - jau ir snaudžia… Ir krūtį jam sunku įkišti, pažinda labai trumpai ir vėl snaudžia."
Visada geriau, kai vaikas yra aktyvus, o ne vangus, apsnūdęs. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kodėl tiek miega. Vangumas atsiranda, kai yra slopinama centrinė nervų sistema. Tai gana dažna neišnešiotiems naujagimiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais - jie daug miega, reikia žadinti, kad pavalgytų, žinda labai lėtai, neiščiulpia krūties, neauga ar prastai auga kūno svoris.
Kūdikis atrodo vangus, jei jo žemas raumenų tonusas, vaikutis tada būna suglebęs, nedaug spardosi, mažai mojuoja rankytėmis, vėluoja jo raida, pavyzdžiui, nenulaiko galvytės, neišlaiko rankytėse žaisliukų, nesėdi, pastatytas nesiremia kojytėmis. Bet kokiu atveju, jei kūdikis atrodo vangus, būtina kreiptis į vaikų ligų gydytoją ar neurologą. Kartais prireikia sudėtingesnių tyrimų, kuriuos atlikus paaiškėja, ar per nėštumą nebuvo sutrikusi kūdikio smegenų veikla, ar gimdant vaikučiui nepritrūko deguonies. Jei kūdikiui viskas buvo gerai ir jis staiga tapo vangus, tai dažniausiai yra prasidedančios bakterijų ar virusų sukeltos ligos požymis. Mieguistumą sukelia pakilusi temperatūra, tad pirmiausia ją ir pamatuokite.
- „Sūnui 5 mėnesiai. Jau kokias dvi savaites, gal net ilgiau, jis beveik visą laiką, kai nemiega, zirzia, keistai inkščia, cypsi. Tos kelios valandos, kai miega pietų, man tikra palaima. Nubudęs kurį laiką būna smagus, o paskui tiesiog pradeda zirzti, jei nekreipiu dėmesio - verkti. Imu ant rankų, kurį laiką padeda, bet netrukus ir vėl pradeda zirzti ir verkšlenti. Nepadeda nei sūpavimas sūpynėlėse, nei niekas kitas."
Neramumas gali būti vienas rachito požymių, tačiau tokiu atveju mažylis bus ne tik neramus, pastebėsite ir kitus požymius, pavyzdžiui, kad trina galvytę į pagalvę, prakaituoja delniukai. Taip pat labai tikėtina, kad zirziukui kalasi dantukai. Tačiau jei nėra (gydytojas taip pat neranda) jokios objektyvios priežasties, jei vaikutis sveikas, žvalus, reaguoja kalbinamas į žaislus, tai zirzimas, cypsėjimas, inkštimas greičiausiai nereiškia nieko bloga. Tai tiesiog neramus kūdikis ir nieko nepadarysi. Svarbu nepalikti jo zyziančio, užimti, nuolat pasiūlyti naujos veiklos, sudominti nauju žaisliuku, dainelėmis, švelnia muzikėle.
Ar reikalingi zirziukui tyrimai, sprendžia vaikučio gydytojas. Būna, kad neramumas, irzlumas yra ligos simptomas, bet tai gana reti atvejai ir tam yra rimtų priežasčių, pavyzdžiui, komplikacijos nėštumo ir periodo po gimdymo metu, persirgtos infekcinės ligos, nervų sistemos pažeidimai ir pan.
- „Mano mažytė pradėjo dažnai žagsėti ir žagsi labai baisiai, atrodo, kad jai skauda, nes pradeda verkti. Kodėl atsiranda toks žagsulys?"
Žagsėjimas - tai nevalingas, trumpas ir staigus įkvėpimas, susitraukus diafragmos raumeniui ir susiaurėjus balso stygų plyšiui, per kurį įeinantis oras ir sukelia žagsulį. Dažniausiai tai nutinka, kai suerzinami išsišakoję diafragmos nervai (nervo klajoklio šakos), sumažėjus kūno temperatūrai (sušalus ar prisivalgius per šalto maisto), stipriai susijaudinus, po juoko priepuolio, per greitai ryjant maistą ar skystį (prisirijus oro) ir pan. Kūdikiams žagsulį labai dažnai sukelia atsirūgimas pavalgius, atpiltas maistelis, pilvo pūtimas.
Žagsulys nekenkia vaikui, tačiau nėra malonus, gali išgąsdinti, o ilgiau užsitęsęs - išvarginti. Jeigu žagsulys nepertraukiamas, dėl jo tampa sunku kvėpuoti, tęsiasi ilgesnį laiką, reikėtų kreiptis į gydytoją.
- „Emiliui 3 dienos. Pavalgiusį panešiojame, jis atsirūgsta. Paskui miega 2-3 val., bet busdamas pradeda kažką burnoje daryti ir tarsi springti, žiaukčioti. Paimu ant rankų (vertikaliai), pradeda lyg ryti, gaudyti orą, akys išsigandusios."
Dažniausia tokio springimo, žiaukčiojimo priežastis - kad kūdikis atpila pienuko. Taip gali nutikti ir praėjus trims valandoms po maitinimo. Ypač kai nubudęs kūdikis pradeda aktyviai judėti - tai paskatina atpylimą. Kai kūdikėliai atpila gulėdami, gali pradėti žiaukčioti, springti - juk iš skranduko grįžusio pienelio išspjauti jie dar nemoka. Po maitinimo vaikutį reikia panešioti stačią, o lovelėje ar vežimėlyje guldyti ant šonelio ir maždaug trisdešimties laipsnių kampu pakeltu galvūgaliu - taip sumažinama rizika, kad atpylęs užsprings.
Kūdikis gali atpylinėti iki pusės metų, tai vadinama fiziologiniu refliuksu. Neišnešioti naujagimiai ne visada moka suderinti rijimą ir kvėpavimą, todėl dažnai springsta dar maitinimo metu - ryja ryja, pamiršta kvėpuoti, kartais net mėlynuoja. Dažna atpylimo priežastis ta, kad, godžiai žįsdami ar gerdami mišinuką, kūdikiai prisiryja daug oro, skrandukas prisipildo ne tik pienuko, bet ir, vaizdžiai tariant, oro burbulų. Gali padėti vaistukai nuo pilvo pūtimo - sumažina oro burbuliukų ne tik žarnytėse, bet ir skranduke.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Siūlų išėmimas po cezario: kaip išvengti komplikacijų ir greitai atsigauti
- Geriausi Gimtadienio Sveikinimai: Nuoširdžiausi Palinkėjimai Šventės Proga