2022 m. spalio mėn.
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
« Geg
	1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
31

Mobiliųjų telefonų ir kitų prietaisų poveikis vaikams

Paskelbta 2025-09-13 | admin

Žmogaus aplinkoje yra tiek dirbtinių, tiek gamtinės kilmės elektromagnetinių laukų. Tobulėjant bevielėms technologijoms ir joms reikalaujant vis daugiau elektros energijos bei dėl pasikeitusių visuomenės socialinio gyvenimo sąlygų elektromagnetines bangas skleidžiančių prietaisų vis daugėja, todėl nuo elektromagnetinių laukų poveikio nepabėgsime nei namuose, nei lauke. Kalbant apie galimą poveikį sveikatai, jautriausia visuomenės grupe laikomi vaikai, bet ne tik dėl galimo elektromagnetinių bangų poveikio, bet daugiau dėl jų priklausomybės nuo mobiliųjų telefonų.

Priklausomybė nuo mobiliųjų telefonų

Psichologai teigia, kad vaikui intensyviai naudojantis telefonu jis gali susirgti liga, kurios pagrindinis požymis - vadinamasis „suerzinto silpnumo sindromas“. Mažiems vaikams šis sindromas pasireiškia nuolatiniu kaprizingumu, o vyresniems - emocijų nevaldymu ir nuotaikų kaita. Vėliau atsiranda nemiga, miegas tampa neramus, atsibudus ryte gali pykinti, dažnai skauda galvą. Mokyklinio amžiaus vaikams iškyla sunkumų mokantis (dėl sutrikusio gebėjimo sutelkti dėmesį). Ši liga - ne elektromagnetinių bangų poveikio pasekmė, o priklausomybės nuo mobiliojo telefono požymis.

Vaikai, kurie turi priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų, kaip ir nuo kompiuterinių žaidimų (nepaleidžia telefono iš rankų, miega su juo, niekuo nesidomi, jam skiria visą laisvalaikį), dažnai tampa irzlūs ir uždari. Priklausomybė nuo mobiliojo telefono ateityje gali tapti didele problema. Lietuvoje nėra nustatyta, nuo kada vaikui galima naudotis mobiliuoju telefonu, todėl tai sprendžia tėvai. Tad jei jie rūpinasi savo vaikų sveikata, turi ne tik kuo vėliau jiems nupirkti mobilųjį telefoną, bet ir rekomenduoti laikytis paprastų mobiliųjų telefonų naudojimo taisyklių.

Tyrimai ir statistika

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2012 m. atliko moksleivių (4, 8 ir 11 klasių), naudojančių mobiliuosius telefonus, elgsenos tyrimą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 98,6 proc. Lietuvos mokinių turi ir naudojasi mobiliaisiais telefonais, 0,6 proc. mokinių neturi mobiliojo telefono, nes jiems jis nereikalingas, ir 0,8 proc. mokinių neturi mobiliojo telefono, bet norėtų turėti. Mokiniai mokyklose apie galimą neigiamą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai informuojami dažniausiai klasės valandėlių metu, ši tema integruojama į įvairių dalykų pamokas, jie taip pat supažindinami su Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos mobiliųjų telefonų naudojimo rekomendacijomis. Dauguma pedagogų ir mokyklos vadovų įsitikinę, kad mobilusis telefonas yra kenksmingas sveikatai.

Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru dalyvavo mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais ypatumų tyrime. Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, kad 23 proc. ketvirtokų ir 18 proc. aštuntokų mobiliuosius telefonus turėjo jau darželyje, 76 proc. - juos įsigijo pradinėse klasėse. Didesnė dalis (56 proc.) 11-okų telefonus įsigijo būdami vyresnėse klasėse. 4-ų klasių mokiniams (100 proc.) telefonas reikalingas dėl šių priežasčių: kad neišsiskirtų iš kitų, būtų lengvai pasiekiami, žaidimams ir naršymui internete. Aštuntokams mobilieji reikalingi dėl lengvo jų pasiekimo (100 proc.), SMS siuntimo (94 proc.), skambinimo (82 proc.), muzikos klausimosi (65 proc.). 83 proc. vienuoliktokų mobiliuosius telefonus naudoja skambinimui, 78 proc. - SMS siuntimui bei 72 proc. - kad būtų lengvai pasiekiami.

Tyrimas parodė, kad kas antras mokinys jaučia nerimą ir/ar susierzinimą, kai su savimi neturi mobiliojo telefono. Pamokų metu vienuoliktokai dažniau naudojasi telefonu nei aštuntokai, atitinkamai 67 proc. ir 41 proc. Ketvirtų klasių mokiniai dažniausiai (94 proc.) nesinaudoja telefonu per pamokas. 76 proc. ketvirtokų, 94 proc. aštuntokų ir 61 proc.

Aut. Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ tyrimas parodė, kad vaikai - sparčiausiai auganti mobilių vartotojų grupė. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Eurobarometro“ duomenimis, Europos Sąjungoje 70 proc. vaikų nuo 12-13 metų ir 23 proc. vaikų nuo 8-9 metų gyvenimo be mobiliojo telefono jau neįsivaizduoja. Būtent jie pirmiausia išbando naujųjų technologijų privalumus bei išmoko jais naudotis tėvus. Lietuvoje net 21 proc. apklaustųjų vaikai išmokė atsisiųsti naujų skambučio tonų, 7 proc. iš vaikų sužinojo, kaip gauti MMS.

Elektromagnetinė spinduliuotė ir vėžys

Ginčai apie potencialų mobiliojo ryšio pavojų tęsiasi iki šios dienos. Mokslininkai randa įrodymų apie mobiliojo ryšio sukeliamų magnetinių bangų žalą, tačiau tučtuojau atsiranda visų tų įrodymų paneigimo faktai. Dažniausiai teigiama, kad aparato skleidžiamos elektromagnetinės bangos sukelia smegenų vėžį. 39 proc. Kai kurių mokslininkų manymu, iki 2010 m. 300-500 tūkst. naujų vėžio atvejų bus priskiriama mobilių telefonų poveikiui.

Didžiausio iki šiol atlikto tarptautinio mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai tyrimo „Interphone“ rezultatai 2010 m. kovo mėn. paskelbti žurnale „International Journal of Epidemiology“. Tyrimas atskleidė, kad bent jau iki šiol mobiliųjų telefonų naudojimas nedidino rizikos susirgti smegenų vėžiu. Vis dėlto, Pasaulio sveikatos organizacija 2010 m. gegužės mėn. informavo, kad gliomos išsivystymo rizika vis dėlto 10 proc. didesnė vartotojams, kurie intensyviai naudoja mobiliuosius telefonus daugiau nei 10 metų.

Elektromagnetinė spinduliuotė, kurią skleidžia ir mobilieji telefonai, yra vienas stipriausių onkologinius susirgimus provokuojančių veiksnių. Bene visi medikai sutaria tik dėl vieno dalyko: vaikams elektromagnetinės bangos dar pavojingesnės nei suaugusiesiems. Prancūzų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad vaiko galvoje elektromagnetinė energija yra daug intensyvesnė nei suaugusiojo, nes vaiko galva mažesnė, o jo organizme yra daugiau vandens, todėl per jį energija sklinda lengviau ir toliau.

Tarptautinė vėžio federacija elektromagnetines bangas pripažino antros grupės kancerogenais. Antros grupės kancerogenai yra veiksniai, galintys sukelti vėžį. Jei žmogus mobiliuoju telefonu intensyviai naudojasi daugiau nei 10 metų, auglio rizika išauga 39 proc.

Rekomendacijos tėvams

Remdamiesi atlikto tyrimo rezultatais, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai rekomenduoja tėvams:

Kontroliuoti vaikų naudojimosi mobiliuoju telefonu trukmę.
Atkreipti dėmesį į vaikų naudojimosi mobiliuoju telefonu ypatumus.
Skatinti ir sudaryti vaikams sąlygas lankyti įvairius būrelius, sportuoti bei bendrauti su bendraamžiais.
Skirti daugiau laiko bendravimui su vaikais, kartu užsiimti jų mėgstama veikla.

Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, siekiant sumažinti galimą neigiamą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai, siūlytina laikytis bei rekomenduoti vaikams laikytis šių paprastų naudojimosi mobiliaisiais telefonais taisyklių:

Skambinti tik esant būtinybei, kalbėti mobiliuoju telefonu kuo trumpiau.
Jei yra laidinis telefonas, naudotis juo.
Naudoti laisvų rankų įrangą, ausines.
Laukiant sujungimo su pageidaujamu abonentu, nelaikyti mobiliojo telefono prie pat ausies.
Vietoj skambinimo funkcijos naudoti trumpųjų žinučių siuntimo funkciją.
Nenaudoti mobiliojo telefono dažnai žaidimams žaisti.
Mobilųjį telefoną laikyti toliau nuo savęs, laikyti jį įdėkle.
Naktį nelaikyti įjungto mobiliojo telefono greta lovos.
Kai mobilusis telefonas nereikalingas, išjungti jį (pvz., pamokų metu, naktį).

Sveikatos apsaugos ministerija yra pasiūliusi mokykloms papildyti vidaus taisykles ir per pamokas uždrausti naudotis mobiliojo ryšio telefonais. Rekomenduojama reikalauti, kad mokiniai per pamokas ne tik nutildytų telefonų garsą, bet juos apskritai išjungtų.

Silvinija Simonaitytė, „Ekoinstituto” vadovė, teigia, kad prieš pirkdami vaikui naują mobilųjį telefoną tėvai pirmiausia turi susimąstyti apie galimą neigiamą elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai. Tėvams rekomenduojama saugoti savo vaikus ir griežtai riboti jų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais: stebėti pokalbių trukmę, SMS žinučių siuntimo intensyvumą, skirti dėmesio ir paaiškinti, kad naudotis mobiliuoju telefonu reikia ne bet kada, o tik esant būtinybei.

Mokytojams ir švietimo įstaigų vadovams

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai rekomenduoja:

Pamokų metu taikyti komandinio darbo užduotis, skatinančias mokinių tarpusavio bendravimą.
Organizuoti mokykloje popamokinę veiklą: įvairius būrelius, konkursus, renginius.
Vykdyti mokinių švietimą sveikatos klausimais, pasikviesti visuomenės sveikatos specialistą ar lektorių, kuris papasakotų apie galimą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai.

Valstybių atsakas

Daugėjant mokslininkų išvadų, įrodančių, kad elektromagnetinė spinduliuotė gali kenkti, ne viena valstybė ėmėsi iniciatyvos riboti vaikų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais.

2008 m. Prancūzijos Vyriausybė viešai pasisakė, kad vaikai mobiliuoju telefonu turėtų kalbėti ne ilgiau 6 minučių, taip pat nenaudotų mobiliojo telefono, išskyrus ypatingos svarbos atvejus.
Rusijos sveikatos ministerija yra pateikusi rekomendaciją, kad vaikai bei jaunimas iki 18 metų išvis nesinaudotų mobiliaisiais telefonais.
2009 metų sausio mėnesį Suomijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnyba (STUK) rekomenduoja, kad vaikai kasdien naudotųsi mobiliuoju telefonu tik trumposioms žinutėms siųsti, kad tėvai ribotų skambučių trukmę ir kiekį.

Alternatyvūs požiūriai ir tyrimai

Mokslininkai iš Jeilio universiteto (JAV) palikdavo mobiliuosius telefonus narveliuose su nėščiomis pelėmis. Paaiškėjo, jog tų peliukų, kurie vystėsi šalia mobiliųjų telefonų, atmintis būdavo blogesnė, tačiau jie būdavo aktyvesni, energingiau bėgiodavo narvelyje ir elgdavosi ne taip atsargiai, kaip kontrolinė grupė. Visa tai mokslininkams priminė dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromą. Taigi jei nėščia moteris kiaurą dieną kalbės mobiliuoju telefonu, jos kūdikiui gali išsivystyti toks pat sindromas: jis turės dėmesio koncentracijos problemų, nieko neklausys ir apskritai kels daug problemų aplinkiniams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Europoje labiau jaudinamasi ir tuo pačiu tiriamas mobiliojo ryšio galimas ilgalaikis poveikis, kuris pasireiškia ne iš karto, o po tam tikro laiko, net po 10-20 metų. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai dar tebetęsia mokslinius tyrimus, kad galėtų atsakyti į klausimą, ar maža elektromagnetinė spinduliuotė, veikdama neribotą laiką, gali sukelti žmonių sveikatos sutrikimus ar ligą.

Naujausia mokslinė informacija 2014 m. gegužės 9 d. skelbiama specializuotame žurnale „Occupational and Environmental Medicine“. Neseniai publikuoto mokslinio tyrimo „Mobile phone use and brain tumours in the CERENAT case-control study“ duomenimis, žmonės, kurie mobiliuoju telefonu kalba ilgiau nei 15 valandų per mėnesį ir tai tęsiasi ilgiau nei penkerius metus, du tris kartus dažniau rizikuoja, kad jiems susiformuos smegenų auglys.

Kaip apsaugoti vaikus?

Reprezentatyvus nuomonių tyrimas parodė, kad dauguma (81 proc.) Lietuvos gyventojų stengtųsi išvengti elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai, jei žinotų kaip. „Ekoinstituto“ vadovė teigia, kad tai padaryti gana paprasta: tiesiog mobiliuoju telefonu reikia skambinti tik tada, kai išties būtina, ir kalbėti kuo trumpiau. Olegas Lapinas, psichiatras, psichoterapeutas teigia, kad vaikams mobilusis telefonas - tikrai ne būtinybė. Jo manymu, tai - daugiau tėvų nerimas ir vaiko prestižo siekis.

žymės: #Kudiki