Jeigu kūdikį dažnai vargina virškinimo sutrikimai - viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pykinimas ar vėmimas, pilvo pūtimas ir skausmas, reikėtų suklusti, nes tai gali būti žarnyno disbakteriozės požymiai.
Jei vaikas dar ir nepakankamai priauga svorio bei ūgio, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Disbakterioze vadinama būklė, kai pakinta normali žarnyne gyvenančių bakterijų sudėtis ir pusiausvyra, sumažėja gerųjų bakterijų įvairovė.
Iš viso jame yra 1-3 kilogramo vadinamųjų gerųjų ir blogųjų bakterijų, nuo 300 iki 1 tūkst. rūšių.
Sveikatai palankiausia, kai gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc.
Gerosios bakterijos padeda ląstelėms apsisaugoti nuo patogenų, dalyvauja vitaminų sintezėje, šalinant toksinus, kontroliuojant medžiagų apykaitą.
Taip pat jos neleidžia daugintis blogosioms bakterijoms, kurios sukelia įvairias ligas, sveikatos sutrikimus.
Bakterijų pusiausvyra gali sutrikti dėl skirtingų priežasčių.
Tai gali būti susiję su vaistų vartojimu, dažniausiai antibiotikų, arba neseniai prasirgta žarnyno infekcija.
Susirgęs vaikas gana greitai pasveiksta, tačiau jo žarnyno mikroflora yra pažeidžiama.
Didelę įtaką turi ir mityba.
Nustatyta, kad jei valgiaraštyje trūksta skaidulų, mažėja žarnyno bakterijų įvairovė.
Disbakteriozės riziką didina tam tikrų genų mutacijos.
Ką tik pasaulį išvydusiam naujagimiui disbakteriozė gali atsirasti dėl to, kad jis gimė neišnešiotas, tokiais atvejais kūdikio žarnyne dominuoja patogeninės bakterijos.
Be to, jų mikrofloros formavimasis vėluoja.
Dėl to gali būti kaltos ligos, kuriomis nėštumo metu sirgo mama, nėštumo metu jos naudoti vaistai, netinkama būsimos mamos mityba, stresas, įtampa.
Kelių mėnesių amžiaus mėnesių kūdikiui žarnyno bakterijų pusiausvyra gali sutrikti dėl vėlai pradėto žindymo.
Be jau minėtų apie disbakteriozę dažniausiai pranešančių požymių reikėtų atkreipti dėmesį ir į išmatų išvaizdą, neretai jose atsiranda gleivių priemaišų, kartais būna kraujo pėdsakų, gali pasikeisti išmatų spalva - jos gali pasidaryti žalsvo atspalvio.
Be to, kūdikis ima tuštintis dažniau, atsiranda specifinis kvapas.
Kiti mažiau specifiniai disbakteriozės požymiai yra nemalonus burnos kvapas, išsausėjusi vaiko oda, atsiradę bėrimai, padidėjęs seilėjimasis, prasidėjęs stomatitas.
Vaisiaus vandenyse, virkštelės kraujyje ir placentoje yra įvairiausių mikroorganizmų, kurie, kaip rodo kai kurie tyrimai, palaipsniui pasisėja ir vaisiaus žarnyne per paskutinius nėštumo mėnesius.
Gimdymo metu kūdikio žarnyną palaipsniui ima kolonizuoti mamos organizme ir žarnyne gyvenantys mikroorganizmai, iš karto po gimimo ir tie mikroorganizmai, kurie gyvena ligoninės, o po to namų aplinkoje, lauke ar kitur, kur jis praleidžia daugiau laiko.
Įtariant disbakteriozę, galima atlikti bakteriologinius tyrimus žarnyno mikrofloros (mikrobiotos) sudėčiai nustatyti.
Jų metu gali būti įvertinama ir gerųjų bei blogųjų bakterijų pusiausvyra.
Tai ne tik leis gydytojui nustatyti tikslią diagnozę, bet ir skirti efektyviausią gydymą.
Žarnyno bakterijų pusiausvyros atstatymui paprastai išrašomi probiotikai, taip vadinamos gerosios bakterijos, kurios papildo išsekusias jų atsargas.
Jeigu kūdikis, kuriam nustatyta disbakteriozė jau yra primaitinamas, reikia kartu su gydytoju labai kruopščiai jam sudėlioti individualų valgiaraštį.
Rekomenduojama vengti cukraus, kviečių, ypač perdirbtų miltų gaminių, mielių turinčių maisto produktų, sočiųjų riebalų.
Naudoti daug viso grūdo kruopų ir duonos gaminių, vaisių, daržovių, kurių sudėtyje yra daug skaidulų.
Kai neišnešiotas naujagimis patenka į reanimacijos skyrių, jo organizme vyrauja Escherichia coli, Enterococcus faecalis, Enterobacter cloacae, Klebsiella pneumoniae, Staphylococcus epidermidis ir Staphylococcus haemolyticus.
Kuo mažesnio svorio gimsta neišnešiotas kūdikis, tuo mažiau jo žarnyne bifidobakterijų.
Žiemos periodas ypatingas tuo, kad padaugėja ne tik virusinių ligų, kurios sukelia tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų pažeidimus, bet ir virusines žarnyno infekcijas.
Pastarosioms infekcijoms būdingas ir sezoniškumas.
Dažniausi žarnyno infekciją sukeliantys virusai vaikams:
- Rotavirusas
- Norovirusas
- Adenovirusai
Dažniausi žarnyno infekcijos simptomai yra viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas.
Žarnyno infekcijos gali būti perduodamos per užkrėstą maistą ar vandenį, taip pat tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.
Viduriavimas ir vėmimas gali greitai sukelti dehidrataciją.
Svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač vandens ir elektrolitų balansą atstatančius preparatus.
Jei simptomai yra intensyvūs arba trunka ilgiau nei kelias dienas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
- Suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais.
- Sergančio vaiko nevesti į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl, jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas.
- Ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.
Viduriavimas kūdikiams yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams, tačiau daugeliu atvejų jis nėra rimtos sveikatos problemos požymis.
Kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, todėl jų išmatų konsistencija ir dažnumas gali labai skirtis, priklausomai nuo mitybos tipo (motinos pieno ar mišinio) ir kitų veiksnių.
Tačiau svarbu atskirti įprastus virškinimo pokyčius nuo tikrojo viduriavimo, kuris pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą.
Kūdikių viduriavimo priežastys
Viduriavimas kūdikiams gali kilti dėl daugybės skirtingų priežasčių.
Kartais jis gali būti trumpalaikis ir susijęs su paprastais virškinimo pokyčiais, tačiau kitais atvejais viduriavimas gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Infekcijos
Infekcijos yra viena dažniausių kūdikių viduriavimo priežasčių.
Dažniausiai jas sukelia virusai, bakterijos ar parazitai.
Virusiniai susirgimai, tokie kaip rotavirusas ar norovirusas, yra labai paplitę tarp mažų vaikų ir kūdikių.
Rotavirusas sukelia ypač ūmų viduriavimą kūdikiams, dažnai kartu su vėmimu, karščiavimu ir pilvo skausmu.
Dėl rotaviruso gali kilti dehidratacija, todėl svarbu stebėti ir kūdikiui girdyti pakankamai skysčių.
Bakterinės infekcijos, tokios kaip salmonelės, Escherichia coli (E. coli) ar Campylobacter, taip pat gali sukelti viduriavimą.
Tačiau bakterijų sukeltas viduriavimas dažnai yra sunkesnis nei virusų, ir jis gali būti lydimas kraujo išmatose, stipraus pilvo skausmo bei karščiavimo.
O parazitinės infekcijos yra retesnės, bet taip pat gali sukelti ilgalaikį viduriavimą.
Mitybos pokyčiai
Staigūs pokyčiai kūdikio mityboje gali sukelti laikiną virškinimo sistemos disbalansą, dėl kurio atsiranda viduriavimas.
Pradedant kūdikį maitinti kietu maistu, jo virškinimo sistema turi prisitaikyti prie naujų maistinių medžiagų, kas gali sukelti virškinimo sutrikimų.
Pavyzdžiui, tam tikri vaisiai, daržovės ar pieno produktai gali sukelti viduriavimą.
Antibiotikų vartojimas
Antibiotikai gali paveikti kūdikio žarnyno mikroflorą, naikindami ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas.
Tai gali sukelti disbalansą žarnyne ir taip paskatinti viduriavimą.
Dažnai šio tipo viduriavimas nėra pavojingas ir praeina pasibaigus gydymo kursui, tačiau būtina stebėti kūdikio būklę ir užtikrinti tinkamą skysčių kiekį, kad būtų išvengta dehidratacijos.
Alergijos ir netolerancijos
Kūdikiai gali būti alergiški karvės pieno baltymams.
Alerginė reakcija gali sukelti viduriavimą, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip bėrimas, vėmimas ar pilvo pūtimas.
Šiuo atveju gydytojas gali rekomenduoti specialius hipoalerginius mišinius.
Be to, kai kurie vaikai gali netoleruoti laktozės.
Kaip ir alergijos pieno baltymams atveju, laktozės netoleravimas gali pasireikšti tokiais simptomais kaip vėmimas, viduriavimas ar pilvo diegliai.
Kaip suprasti ar kūdikio tuštinimosi dažnumas normalus?
Kūdikio tuštinimosi dažnumas ir išmatų konsistencija gali labai skirtis priklausomai nuo amžiaus, mitybos tipo ir individualios virškinimo sistemos ypatybių.
Pavyzdžiui, kūdikiai, kurie maitinami motinos pienu, dažnai tuštinasi minkštomis, geltonos spalvos išmatomis, kurios gali būti šiek tiek skystos.
Tuo tarpu mišinėliu maitinami kūdikiai dažniausiai tuštinasi tvirtesnėmis, gelsvai rudomis arba žalsvomis išmatomis.
Jauniesiems tėveliams gali atrodyti, kad kūdikis tuštinasi labai dažnai, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau tai normalu, kadangi kūdikis gali išsituštinti po kiekvieno maitinimo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvieno kūdikio tuštinimosi ritmas yra individualus, ir jis gali keistis, augant kūdikiui ar keičiant mitybą.
Kai kurie kūdikiai tuštinasi rečiau, net kartą per kelias dienas, tačiau jei išmatų konsistencija normali ir kūdikis jaučiasi gerai, tai taip pat laikoma norma.
Vis dėlto, jeigu kūdikio išmatos tampa labai vandeningos, itin dažnos ir stipriai blogo kvapo, tai jau gali būti viduriavimo požymis.
Taip pat verta paminėti, kad tam tikri veiksniai, kaip pavyzdžiui, naujų maisto produktų įvedimas į kūdikio racioną, gali paveikti išmatų konsistenciją ir tuštinimosi dažnumą, tačiau įprastai tai yra trumpalaikiai pokyčiai.
Jei kūdikis jaučiasi gerai - nėra priežasčių nerimauti.
Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta.
Pavyzdžiui, jei anksčiau jis tuštindavosi 1-2 kartus per dieną, viduriuojant gali būti, kad tuštinsis net iki 8-10 kartų per dieną.
Be to, viduriavimo metu išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, kuris yra žymiai stipresnis nei įprastai.
Tai gali būti susiję su žarnyno infekcijomis arba kitomis sveikatos problemomis.
Taip pat galite pastebėti išmatų spalvos pokyčius.
Viduriuojant, išmatos gali tapti šviesesnės nei įprastai.
Be viso to, viduriavimas dažnai lydimas ir kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors viduriavimas kūdikiams dažnai praeina savaime ir nėra pavojingas, tam tikrais atvejais gali kilti rimtesnių komplikacijų, ypač jei viduriavimas užsitęsia arba pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais.
Taigi, kada būtina konsultuotis su gydytoju?
- Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai.
- Jei išmatose matomas kraujas.
- Jei viduriavimas užsitęsia.
- Jei vaikas karščiuoja.
- Jei vaikas vemia.
- Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas.
- Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.
Kaip padėti kūdikiui namuose?
Kai kūdikis viduriuoja, tėvams svarbu žinoti, kaip tinkamai juo pasirūpinti, kad sumažinti komplikacijų riziką ir padėti greičiau atsistatyti.
Nors kai kuriais atvejais gali prireikti gydytojo pagalbos, dauguma viduriavimo atvejų gali būti valdomi namuose, ypač jei nėra rimtų požymių, kaip dehidratacija ar aukšta temperatūra.
Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį
Viena svarbiausių užduočių, kai kūdikis viduriuoja, yra užtikrinti, kad jis neprarastų per daug skysčių.
Mitybos pakeitimai viduriavimo metu
Kai kūdikis viduriuoja, svarbu atidžiai stebėti jo mitybą.
Kai kuriuos maisto produktus reikia laikinai pašalinti iš kūdikio raciono, o kitus - pridėti, kad neapkrauti virškinimo sistemos.
Jei kūdikis jau valgo papildomą maistą, tam tikrus maisto produktus reikia laikinai pašalinti.
Venkite vaisių sulčių, kurios turi daug cukraus, taip pat venkite riebaus maisto ir produktų, kurie turi daug skaidulų.
Verčiau rinktinės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą.
Tinkama higiena
Po kiekvieno sauskelnių keitimo būtina kruopščiai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu.
Taip pat svarbu kuo dažniau keisti sauskelnes, kad būtų išvengta odos sudirgimo.
Dėl viduriavimo kūdikio oda gali tapti jautri, todėl rekomenduojama naudoti apsauginius kremus, kurie apsaugo odą nuo sudirgimo ir iššutimų.
Taip pat svarbu reguliariai sterilizuoti maitinimo buteliukus ir žindukus.
Žaislai, kuriuos kūdikis gali imti į burną taip pat turi būti švarūs.
Maitinimo buteliukų higiena ir priežiūra
Maitinimo buteliukų higiena ir priežiūra yra labai svarbi, siekiant užtikrinti kūdikio sveikatą ir išvengti infekcijų.
Po kiekvieno naudojimo buteliukai kūdikiams turi būti kruopščiai išplauti šiltu vandeniu ir švelniu plovikliu, kad būtų pašalinti maisto likučiai.
Taip pat rekomenduojama naudoti specialų šepetėlį, skirtą buteliukų valymui, kad gerai išvalytumėte visas sunkiai pasiekiamas vietas.
Ne mažiau svarbu buteliukus sterilizuoti - tam galima naudoti specialius sterilizatorius, virinti juos ar sterilizuoti mikrobangų krosnelėje.
Reguliarus sterilizavimas padeda apsaugoti kūdikį nuo bakterijų ir užtikrinti, kad maitinimo indai būtų švarūs ir saugūs naudoti.
Taip pat būtina reguliariai tikrinti žindukus, ar nėra įtrūkimų ar kitų pažeidimų, ir, esant reikalui, juos pakeisti.
Kokius maitinimo buteliukus rinktis?
Renkantis maitinimo buteliukus svarbu atsižvelgti į tai, kad jie būtų patogūs naudoti ir saugūs kūdikiui.
Visų pirma, reikia atsižvelgti į buteliuko medžiagą - buteliukai gali būti pagaminti iš stiklo arba plastiko.
Stikliniai buteliukai yra lengvai valomi, ilgaamžiai ir nesugeria kvapų, tačiau yra sunkesni ir lengviau dūžtantys.
Plastikiniai buteliukai, yra lengvesni ir patvaresni, tačiau svarbu pasirinkti tuos, kurie neturi BPA (bisfenolio A).
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į buteliuko žinduką - jis turėtų būti minkštas, pagamintas iš silikono ar latekso, o žinduko forma turi būti tokia, kuri imituotų natūralų žindimą.
Taip pat reikia pasirinkti tinkamą žinduko tėkmės greitį pagal kūdikio amžių - mažiems kūdikiams tinka lėtesnė tėkmė, o vyresniems - greitesnė.
Buteliuko forma taip pat svarbi: buteliukai kūdikiams su platesniu kakleliu lengviau valomi ir juos lengviau užpildyti, o siauresni gali būti patogesni laikyti.
Kai kurie buteliukai naujagimiams yra specialiai sukurti taip, kad padėtų išvengti oro patekimo į kūdikio žarnyną, kas gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą.
Pavyzdžiui, Avent buteliukai turi specialius vožtuvus, kurie reguliuoja oro srautą, todėl kūdikis mažiau praryja oro, o tai sumažina virškinimo sutrikimų riziką.
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai).
Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų.
Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai.
Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi.
Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (Idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami.
1 lentelė. Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį (sveikam vaikui)
| Svoris | Skysčių kiekis |
|---|---|
| Iki 10 kg | 100 ml/kg |
| 10-20 kg | 1000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg |
| Virš 20 kg | 1500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg |
Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.
Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.
Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo.
Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt.
Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.
Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.
Jei auginate darželinuką reikia būt pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekciją jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.
Pavyzdžiui turime vaiką, kurio svoris 16 kilogramų, jis naktį pradėjo vemti (vėmė per parą 3 kartus) ir viduriuoti (viduriavo 4 kartus per parą) .
16 kilogramų vaikas per dieną turi išgerti (žr. lentelėje) 1300 ml skysčių (visi įprasti ir mėgstami vaiko skysčiai, tik netinka sultys, vaisvandeniai, pienas ir jo produktai), po kiekvieno vėmimo, praėjus dviem valandoms, vaikas po truputį turi išgerti po 5 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 5 ml= 80 ml), o po kiekvieno viduriavimo turi išgerti po 10 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 10 =160 ml).
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį.
Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas.
Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame.
Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas.
Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks.
Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Vaistai stabdantys viduriavimą ar vėmimą gali padaryti nemažai žalos.
Vienas dažniausių medikamentų naudojamas šiuo atveju - tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk.
Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.
Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa.
Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.
Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas.
Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą.
Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.
- Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
- Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
- Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.
Kas yra žarnyno uždegimas?
Žarnyno uždegimas, arba gastroenteritas, yra simptomų grupė, atsirandanti dėl žarnyno gleivinės uždegimo.
Dažniausiai pasitaikantys virusai, sukeliantys žarnyno uždegimą, yra rotavirusas.
Simptomai
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Ar Kūdikio Lizdelis Iš Tikrųjų Saugus? Sužinokite Visą Tiesą Dabar!
- Motinystės atostogos Lietuvoje: Visas Gidas apie Išmokas ir Svarbiausius Patarimus