Pasiimdami vaiką iš darželio, pirmiausia paklausiame, ką jis valgė. Pediatrai siūlo pridurti ir dar vieną klausimą: o kaip tą dieną vaikas tuštinosi? Iš tiesų - vaiko išmatos gali daug pasakyti apie jo sveikatą.
Išmatų spalva
Išmatų spalva gali daug pasakyti apie kūdikio sveikatą. Štai keletas pavyzdžių:
- Juodos išmatos gali būti tada, kai vaikui, įtariant apsinuodijimą vaistais ar buitine chemija, buvo duota keli gramai anglies tablečių. Jokie maisto produktai išmatų juodai nedažo.
- Vartojant geležies preparatus, išmatos būna labai tamsiai žalios, kurių spalva kartais traktuojama kaip juoda.
- Tamsesnės ir kietesnės išmatos 1-2 kartus gali pasirodyti, kai vaikas suvalgė daugiau mėlynių.
- Geltonos spalvos intensyvumas priklauso ir nuo tulžies išsiskyrimo, ir nuo valgomų daržovių. Pavyzdžiui, vaiko, suvalgiusio morkų, abrikosų ar persikų tyrelės, išmatos gali įgauti suvalgytų minėtų daržovių ir vaisių spalvos geltoną atspalvį.
- Rusvai žalios ar įvairaus atspalvio žalsvos išmatos gali laikinai atsirasti, kai vaikas daugiau suvalgė žalių lapinių daržovių. Natūrali tulžies spalva yra žalia.
- Labai šviesios, beveik baltos išmatos rodo, kad yra sutrikęs tulžies išsiskyrimas. Pastebėjus tokias išmatas būtina kreiptis į gydytoją, nes galima įtarti virusinės kilmės kepenų uždegimą. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
- Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“).
- Raudonos žele pavidalo išmatos.
Išmatų konsistencija
Kokia normali išmatų konsistencija? Teigti, kad vaikas viduriuoja, galima tik tada, kai jo tuštinimasis padažnėjo daugiau nei 2 kartus, lyginant su jam įprastu tuštinimosi dažniu, ir išmatų aiškiai pagausėjo, jos tapo vandeningesnės.
Manyti, kad užkietėjo viduriai, galima tik tada, kai vaiko tuštinimasis suretėjo, lyginant su jam įprastu tuštinimosi dažniu, pakito išmatų konsistencija: jos tapo kieta dešra - „stulpu“, atsirado „akmenukų“, „spiriukų“, o pats tuštinimosi procesas reikalauja daug vaiko pastangų arba be pagalbos jis negali pasituštinti.
Išmatų priedai
Ką rodo nesuvirškinti maisto gabaliukai išmatose, gleivės, kraujas? Ar visada tai ligos ženklai?
- Maisto gabaliukai. Ne visas maistas žarnyne taip pakinta, kad nebūtų įmanoma atskirti, koks buvo suvalgytas, todėl išmatose pastebima morkų, kopūstų, lapinių daržovių gabalėlių, uogų (pvz., įvairių serbentų, vynuogių, agrastų, slyvų) apvalkaliukų, ir tai natūralu. Nesuvirškinto maisto gabaliukų dažniau pasirodo, kai vaikas blogai sukramto maistą, nes žarnyne dantų nėra. Todėl mažų vaikų niekada neskubinkite valgyti, o leiskite pirmais metais išmokti maistą trinti dantenomis, o antrais - kramtyti. Kramtyti neišmoksta tie mažyliai, kurie, kad „greičiau pavalgytų“ pirmų metų pabaigoje ir antrais metais yra maitinami smulkiai sutrintu maistu.
- Gleivės. Nedaug gleivių būna beveik visuomet.
- Kirminai. Užsikrečiama ir per nepakankamai kruopščiai nuplautas daržoves, uogas, vaisius. Kirminai - organizmo parazitai. Jų pastebėjus, būtina kreiptis į gydytoją, kuris, priklausomai nuo kirminų rūšies, skirs gydymą.
- Kraujas. Kraujo siūliukai gleivėse rodo, kad žarnyne esama uždegimo. Kraujo taškučiai, vienas kitas lašelis gali pasirodyti, kai viduriai užkietėję. Išmatoms slenkant per išangę gali trūkti smulkiausia kraujagyslė (kapiliaras), ir dėl to pasirodo kraujo lašas ar taškučiai. Tai nepavojinga.
Išmatų kvapas
Išmatos gali būti natūralaus kvapo arba dvelkti puvėsiais. Kai žarnyno veikla normali, išmatų kvapas būna įprastas. Išmatas sudaro ne tik suvirškintas maistas, bet ir galybė žarnyno bakterijų. Kai pasikeičia bakterijų sudėtis, išmatų kvapas irgi pasikeičia - dvokia puvimu.
Tuštinimosi dažnumas
Tuštinimosi dažnis priklauso ir nuo to, ką vaikas valgo, kaip sukramto maistą. Tuštinimasis nebūna pagal programą ar pagal mamos norą. Per kiek laiko vaikas iškakoja suvalgytą kietą daiktą, pavyzdžiui, mamos žiedą?
Kai vaikas tuštinasi 1-3 kartus per parą, praryti neaštrūs, smulkūs daiktai išmatose pasirodo per 8-24 val.
Visi žmonės tuštinasi nevienodai dažnai, taip pat ir kūdikiai. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą.
Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos. Todėl neverta nerimauti, jei kūdikis tuštinasi rečiau ar dažniau, nei kelių Jūsų draugių ar kaimynių vaikai.
Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, kad neužakusi analinė anga). Pirmas dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos).
Naujagimis turėtų pasituštinti bent 2 kartus per parą. Jei visą dieną nesulaukiate “kakučio”, gali būti, kad vaikui trūksta pieno.
Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus.
Kaip padėti kūdikiui?
Vaikų ir suaugusiųjų žarnyne gyvena per 500 įvairių rūšių bakterijų. Gerųjų bakterijų vaikui duokite tiek, kiek rekomenduoja gamintojas. Ant pakuotės rasite aiškius nurodymus, kiek galite duoti, tad tų nurodymų ir laikykitės.
Optimaliausias gerųjų bakterijų kursas, priklausomai nuo situacijos, - iki 2-6 savaičių. Jei į organizmą patenka tinkamas kiekis gerųjų bakterijų, jos stabdo žarnyne žmogui pavojingų bakterijų (streptokokų, žarnyno lazdelės atskirų padermių, salmonelių, stafilokokų, pseudomonų, protėjų ir dizenterijos sukėlėjų šigelų) veiklą, nes išskiria jas naikinančias medžiagas acidofoliną ir acidoliną.
Be to, gerosios bakterijos stipriai prilimpa prie žarnų sienelių, taip atimdamos gyvybinę erdvę ir maisto medžiagas iš jau minėtų ligas sukeliančių bakterijų. Kai nuslopinamas blogųjų bakterijų augimas, pagerėja kalcio pasisavinimas, kas yra labai svarbu vaikams.
Kada pasitarti su gydytoju?
Jei viduriavimas neapsiriboja keliais kartais, tai gali pridaryti rimtų nemalonumų. Bene pirmiausia ir akivaizdžiausia problema - kad organizmas netenka daug skysčių. Užsitęsusi dehidratacija sutrikdo inkstų ir smegenų veiklą. Kartu su skysčiais organizmas netenka ir itin svarbių kalio druskų, chloro, natrio.
Jei viduriuojančio vaiko išmatose pastebite gleivių ar kraujo, skubiai kreipkitės į gydytoją. Taigi jį stabdydami jūs tikrai neišgydysite galbūt prasidėjusios ligos.
Vieną kartą vaikui suviduriavus kreiptis į gydytoją atrodo nelogiška. Todėl atidžiai stebėkite mažylio būklę, kad nepraleistumėte išryškėjusių kitų simptomų. Jei viduriavimas keletą kartų pasireiškė ir liovėsi, mažylis jaučiasi normaliai - tikriausiai viskas gerai, organizmas pats susitvarko su laikinais nesklandumais.
Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą.
Svarbu: dėl pieno mišiniais maitinamų kūdikių kakučių ir sysiukų teiraukitės Jūsų vaiką prižiūrinčio gydytojo.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Kaip Nustatyti Kūdikio Lytį: Patikimi Moksliški ir Liaudiški Metodai
- Atskleiskite Dainos "Mes Žemės Vaikai" Žodžius ir Gilią Prasmę!