Šlapimo spalva - tai ne tik atsitiktinis kūno procesų rezultatas, bet ir svarbus sveikatos indikatorius. Ji priklauso nuo pigmento, vadinamo urochromu, kuris susidaro skaidant hemoglobiną - baltymą, pernešantį deguonį kraujyje. Šlapimo spalva gali svyruoti nuo šviesiai geltonos iki sodrios gintarinės, tačiau tam tikri pokyčiai gali signalizuoti apie sutrikimus organizme.
Normali šlapimo spalva
Šviesiai geltona iki gintarinė - tai įprasta šlapimo spalva. Spalva priklauso nuo hidratacijos lygio: kuo daugiau vandens geriate, tuo šlapimas šviesesnis. Šlapimo spalvą lemia pigmentas urochromas.
Specialūs atvejai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
- Skaidrus šlapimas: Jei jis nuolat skaidrus, o negeriate labai daug skysčių - tai gali būti cukrinio diabeto ar inkstų funkcijos sutrikimo požymis.
- Raudonas šlapimas: Hematurija (kraujo šlapime) gali būti nematoma plika akimi - mikrohematurija nustatoma tik tyrimų metu. Įmanoma dėl inkstų akmenų, traumų, infekcijų, vėžio.
- Oranžinis šlapimas: Gali būti dėl vaistų ar kepenų/tulžies ligų. Jei kartu išmatos šviesios arba atsiranda gelta - būtina gydytojo konsultacija.
- Putojantis ar burbuliuojantis šlapimas: Gali rodyti baltymų kiekio padidėjimą (proteinuriją), kuri yra inkstų pažeidimo požymis (pvz., sergant diabetine nefropatija).
Kada susirūpinti?
Jei šlapimas yra:
- raudonos,
- oranžinės,
- mėlynos,
- žalios,
- tamsiai rudos,
- drumzlinos spalvos,
Jei tai tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas, - pasikonsultuokite su gydytoju.
- Jei šlapime yra kraujo, nedelskite - reikalinga neatidėliotina diagnostika.
- Jei šlapimas putoja ar kvepia neįprastai, verta atlikti tyrimus dėl infekcijų ar inkstų pažeidimo.
Ar reikia profilaktiškai tirti vaikų šlapimą?
Taip. Tai reikėtų padaryti kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą, sako vaikų nefrologė prof. Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą.
Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis.
Į ką atkreipti dėmesį stebint vaiko šlapinimąsi?
Pirmiausia - į dažnį, koks jis. Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ypač berniukų tėvams, kokia yra vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų.
Sveiko žmogaus šlapimas yra intensyvios gelsvos - šiaudų - spalvos. Jei šlapimas tamsiai rudas, panašus į arbatą, irgi reikėtų kreiptis į vaikų inkstų ligų specialistą. Jei bespalvis, kaip vanduo, - irgi nelabai gerai. Tai rodo blogą šlapimo koncentraciją. Aišku, jei taip nutinka sergant, kai labai karšta ir gausiai geriama, - nieko tokio. Šiuo atveju gali būti inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimas - gana reta, bet labai rimta liga, dėl kurios gali išsivystyti inkstų nepakankamumas.
Kartais šlapimas būna baltos tarsi pienas spalvos. Tai rodo riebalų arba limfos apytakos sutrikimą organizme - labai reta, bet gana rimta būklė. Beje, pagal šlapimo spalvą net galima patikrinti, ar rūpestingai ligonis slaugomas, kitaip tariant, ar jam netrūksta skysčių. Jei ligonis geria nepakankamai, jo šlapimas bus labai tamsus, šlapinsis retai.
Jei tėvai pastebi, kad pakito šlapimo kvapas, tai ženklas, kad galbūt prasidėjo šlapimo takų uždegimas. Dažnai tai būna tarsi išmatų kvapas, nes šlapimo organų infekciją dažniausiai sukelia E. coli (žarnyno lazdelė). Kartais kvapas gali pakisti dėl suvalgyto maisto, vartojamų vaistų, apsinuodijus. Jei vaikas ilgai negauna maisto, vemia, yra intoksikuotas, geria mažai skysčių, šlapime atsiranda acetono.
Kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams atlikti?
Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje.
Šlapimo tyrimo rodikliai ir ką jie reiškia
Šlapimo tyrimas - tai įprasta medicinos praktika, kai asmens šlapimas tiriamas siekiant nustatyti ir diagnozuoti įvairias ligas ir sveikatos būklę. Komponentai, kurie paprastai tiriami atliekant šlapimo tyrimą (dar vadinamą UA arba šlapimo analize), skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: fizinės savybės, tokios kaip spalva, skaidrumas, pH, baltymų kiekis ir savitasis svoris, ir cheminės savybės, tokios kaip gliukozės, ketoninių kūnų, raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių, nitratų, karbamido azoto, kreatinino kiekis. Apskritai šlapimo tyrimą reikėtų atlikti, kai kyla įtarimas, kad vaikui gali būti pagrindinė sveikatos būklė arba ligos procesas, kurį reikia išsamiau ištirti.
Šlapimo pokyčiai paprastai rodo šlapimo organų sistemos bėdas. Būtina atminti, kad mažyliui pradėjus karščiuoti temperatūra gali pakilti ne tik dėl šaltojo sezono ligų. Temperatūra gali rodyti ir infekcinį šlapimo organų sistemos uždegimą.
Šiandien galima įsigyti specialių maišelių, skirtų šlapimui surinkti, tačiau juos naudojant šlapimo tyrimas paprastai nėra labai tikslus. Ogi tai, kad maišelis yra klijuojamas ant varputės (berniukams) ar lytinio plyšio (mergaitėms), į jį šlapimas teka jau liesdamasis su išorine aplinka, kitais audiniais: apyvarpe ar tarpvietės sritimi. Dėl šios priežasties į šlapimą gali labai lengvai patekti bakterijų, gleivių, epitelio ląstelių ar leukocitų. Taip iškraipomi tyrimų rezultatai. Šie gali būti blogi, nors pats šlapimas šlapimo pūslėje geras.
Kalbant apie vyresnius kūdikius, kurie jau „daro” į puoduką, jeigu šlapimas renkamas kaip tik infekcijai nustatyti, mums, gydytojams, reikia paimti šlapimo pasėlį, tai yra įvertinti bakterijų rūšį ir kiekį. Tokiu atveju „siusiukas” turi būti daromas būtinai tik į sterilų indelį, geriausias šlapimas iš šlapimo srovės vidurio. Puodukas, naujas ar švariai išplautas, niekada nebūna sterilus, nes bakterijų nuplauti nepavyksta, jų yra visur, tad pasėliui šlapimas iš puoduko netinka.
Šlapimo spalvos pokyčiai naujagimiams
Naujagimio šlapimas pirmąją gyvenimo savaitę gali būti neintensyviai rausvas - tai yra norma. Antrąją gyvenimo savaitę jis tampa geltonos spalvos. Koncentruotas šlapimas yra intensyvesnės geltonos spalvos. Toks jis būna tuomet, kai daug išprakaituojama ir mažai geriama. Maistas šlapimo spalvos nelemia.
Ką daryti gavus vaiko šlapimo tyrimo rezultatus?
Gavę vaiko UA tyrimo rezultatus, tėvai pirmiausia turėtų pasitarti su savo pediatru. Gydytojas, remdamasis gautais rezultatais, greičiausiai rekomenduos atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, ultragarso ar rentgeno tyrimus, kad patvirtintų bet kokius įtarimus dėl galimos vaiko organizmo sistemų patologijos. Tais atvejais, kai įtariama infekcija dėl padidėjusio (-ių) baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus, pastebėto mikroskopiškai vertinant mėginį (-ius), gydytojai paprastai skiria pasėlį (-ius) ir jautrumo antibiotikams bei atsparumo antibiotikams profilį (-ius). Tačiau daugeliu atvejų paprasti gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, didesnis vandens vartojimas per dieną, gali padėti pagerinti bendrą šlapimo takų būklę ir užkirsti kelią būsimoms infekcijos (-ų) sukeltoms problemoms. Galiausiai tėvams visada svarbu atvirai bendrauti su savo pediatru apie bet kokius jiems rūpimus klausimus, susijusius su vaiko šlapimo tyrimų rezultatais, kad prireikus jie kartu galėtų parengti specialiai jiems pritaikytą gydymo planą.
Svarbu
- Vaikai neturi būti mokomi sulaikyti šlapimą.
- Kai tik vaikas pripratinamas šlapintis į puoduką, jis turi būti įpratinamas prieš naktį pasišlapinti.
- Jei vaikas dieną nelaiko šlapimo, reikėtų pamokyti šlapintis su pertraukomis: pradėjus kelioms sekundėms sulaikyti šlapimą, paskui tęsti procesą vėl.
| Rodiklis | Norma | Galimos priežastys nukrypus nuo normos |
|---|---|---|
| Spalva | Šviesiai geltona iki gintarinės | Dehidratacija, vaistai, kepenų ligos, kraujas šlapime |
| Skaidrumas | Skaidrus | Infekcija, inkstų akmenys, didelis kiekis baltymų |
| Gliukozė | Nėra | Cukrinis diabetas, inkstų funkcijos sutrikimai |
| Leukocitai | Nėra arba labai mažai | Šlapimo takų infekcija, inkstų uždegimas |
| Baltymai | Nėra arba labai mažai | Inkstų ligos, karščiavimas, didelis fizinis krūvis |
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Kalvarijos Savivaldybės Šeimos Globos Namai – Išsamus Vadovas apie Veiklą ir Paslaugas
- Atraskite Vaikų Literatūros Skyriaus Bibliotekoje – Nepakeičiamos Funkcijos ir Magiškos Skaitymo Akimirkos!