Apie skiepus kalbama nuolatos. Pildomas skiepų kalendorius, rašoma apie epidemijų (dėl nebesiskiepijimo) protrūkius. Tėvai turi teisę atsisakyti skiepų, tačiau būna ir atvirkščiai - tėvai nori skiepyti, o gydytojai neleidžia.
Prieš kiekvieną skiepą vaiką turi apžiūrėti jo gydytojas ir patarti - skiepyti ar ne. Kitos, neaprašytos būklės, nėra priežastis vaiko neskiepyti. Jei vaiko dėl kokių nors priežasčių nepaskiepijo reikiamu laiku, jam sudaromas individualus skiepijimo planas.
Pavyzdžiui, kūdikiai kokliušu serga žymiai sunkiau nei vyresni vaikai. Tėvai, kurie skiepus atidėlioja ir laukia kol vaikelis paaugs, labai rizikuoja jo sveikata. Tarp skiepų turi būti 1,5-2 mėnesių pertraukos. Jos gali būti trumpesnės tik išimtiniais atvejais. Pertraukos tarp skiepų ilginti nedera, nes tai sutrikdo skiepų kalendorių.
Reakcijos į skiepus
Reakcija į skiepus būna pusei visų paskiepytų vaikų. Ši reakcija - tai normalus organizmo atsakas į vakcinose esančius antigenus ar kitas dalis.
Dažniausios reakcijos:
- patinimas ir paraudimas išlieka 1-3 paras, o guziukas (sutankėję audiniai) - dar ilgiau;
- iki 38,5 laipsnių C pakyla temperatūra;
- vaikas nenori valgyti, tampa neramus, irzlus, blogai miega. Tai praeis per 5-36 valandas.
- kartais po tymų vakcinacijos praėjus 7-30 dienų vaiką gali išberti panašiai, kaip sergant tymais. Bėrimas greitai išnyks be jokio gydymo.
- kartais paskiepijus nuo raudonukės, po 7-30 dienų vaiką gali išberti panašiai, kaip susirgus šia liga, gali pradėti skaudėti sąnarius. Tokios reakcijos pasitaiko labai retai.
Jei pastebėjote nors vieną iš čia paminėtų požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Visos vakcinos, kuriomis dabar skiepijami Lietuvos vaikai, yra aukštos kokybės, todėl komplikacijų po skiepų pasitaiko retai.
Kada reakcija į skiepą yra nebenormali?
- Blogai, jeigu tas skiepo vietoje atsiradęs guzelis ilgai laikosi. Paprastai tas guzelis laikosi kokias tris dienas. Po to jis minkštėja ir praeina. Jeigu jis laikosi ilgiau, reikėtų kreiptis į gydytoją.
- Taip pat reikėtų sunerimti, jeigu pasireiškė kažkokie supūliavimo požymiai, iš dūrio vietos skiriasi baltas ar skaidrus skystis, arba, jeigu skiepo vietoje atsiranda labai stiprus skausmas, kuris kamuoja net ir jos neliečiant. Tokiu atveju reikia žiūrėti, ar ta vieta nesupuliavo.
- Į gydytojus reikėtų kreiptis ir tada, jeigu skauda ne tik toje vietoje, kur buvo dūris, bet skausmas pereina ir į plaštaką. Tiesa, tokie atvejai yra labai reti.
Paprastai paraudimas ir patinimas ar audinių sustandėjimas, kurio skersmuo nėra didesnis nei du centimetrai, vertinama kaip įprasta reakcija, ji - neregistruojama.
Įskiepijus įvairias vakcinas gali pasireikšti ir bendras negalavimas, apetito sutrikimas, silpnumas, galvos skausmas. Dažniausiai šie požymiai nebūna sunkūs ir per 1-3 dienas išnyksta savaime.
Sunkioms bendrosioms nepageidaujamoms reakcijoms į skiepą priskiriami traukuliai, kurių trukmė esti labai įvairi: nuo kelių iki keliolikos minučių. Traukuliai paskiepytiems vaikams gali pasireikšti kartu su temperatūra arba be jos.
Literatūros šaltinių duomenimis, itin retais atvejais (maždaug vienam iš milijono paskiepytųjų), įskiepijus gyvąsias susilpnintas vakcinas gali pasireikšti nervų sistemos komplikacijos: ūmus galvos smegenų uždegimas, periferinės nervų sistemos uždegimai, ūmi neuždegiminė smegenų liga.
Alerginės reakcijos po vakcinų įskiepijimo yra labai retos. Alerginę reakciją dažniau sukelia sudėtinė vakcinos preparato dalis, pvz.: želatina, kiaušinio baltymas, lateksas ir kt., nei pats vakcinos antigenas.
Anafilaksija gali prasidėti praėjus kelioms minutėms ar net valandoms, kuomet ligonis suglemba, sutrinka jo sąmonė, išblykšta oda, atsiranda bėrimas, paskiepytasis užkimsta dėl gerklų ir antgerklio tinimo, atsiranda kvėpavimo sutrikimai, čiuopiamas dažnas, silpnas pulsas, sumažėja kraujospūdis.
Anafilaksinio šoko reakcijos - retos, teigiama, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose iš 235 milijonų atliekamų skiepijimų, tik viena dozė iš milijono sukelia anafilaksiją. Todėl dėl retų, tačiau galimų alerginių reakcijų kiekviename skiepijimų kabinete privalo būti anafilaksinio šoko gydymo priemonių rinkiniai.
Ką daryti, jei vaikui pakilo temperatūra po skiepų?
Jeigu temperatūra vaikui yra iki 38-38,5 ºC, dažniausiai nieko daryti nereikia. Tėveliai visada labai nerimauja, kai kūdikis karščiuoja, ir klausia, ar galima iš karto po skiepo sugirdyti vaistų nuo temperatūros. Taip elgtis tikrai nereikia, profilaktiškai temperatūra nėra reguliuojama. Taip galima tik pakenkti.
Vaistų nuo temperatūros rekomenduojama duoti tik tuomet, kai ji viršija 38-38,5 ºC. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą vaistą nuo temperatūros vaikams. Pavyzdžiui, yra duomenų, kad cheminiai vaistai gali sumažinti ne tik skausmą ir karščiavimą, bet ir skiepų veiksmingumą.
Ką daryti po skiepo?
- Nerekomenduojama intensyviai sportuoti, nes tada eikvojame daug energijos ir stipriai prakaituojame, todėl aplink skiepo vietą gali lengviau patekti infekcija.
- Pasiskiepijusiems vasarą nerekomenduojama maudytis atviruose telkiniuose vėlgi dėl infekcijos. Reikia suprasti, kad oda yra pažeista ir infekcijos patekimo kelias atviras.
- Nerekomenduočiau ir maudytis vonioje, ypač ilgai joje mirkti, kad paskiepyta vieta nesušlaptų, neišbrinktų. Reikėtų nenaudoti ir prausiklių, netrinti paskiepytos vietos.
- Viso to reikėtų laikytis vieną parą, kol oda pažeista, paskui tos, liaudiškai tariant, „skylutės“ odoje nelieka - ji užsitraukia, užrandėja.
Skiepijimas nuo meningokoko B tipo infekcijos
Nuo šių metų liepos 1 d. vaikai, gimę ne anksčiau nei gegužės mėnesį, nuo meningokoko B tipo infekcijos yra skiepijami valstybės lėšomis. Ši liga yra ypač pavojinga vaikams iki 5 metų.
Lietuvoje sergamumas meningokoko B tipo infekcija yra pats didžiausias Europoje. Niekas nežino, kodėl mes turime tiek daug sergančiųjų.
Pačios dažniausios nepageidaujamos reakcijos po skiepo yra paraudimas, skausmas skiepo vietoje, dirglumas ir karščiavimas. Jei kūdikio būklė po skiepijimo tėvams kelia nerimą, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju.
Pagal Lietuvos imunoprofilaktikos programą (skiepų kalendorių), numatyta įskiepyti tris vakcinos dozes, t.y. skiepyti 2, 4 ir 12-15 mėn. vaikus. Kadangi mažamečiai yra patys pažeidžiamiausi B tipo meningokoko infekcijos ir norint kuo anksčiau juos apsaugoti, svarbu neatidėlioti skiepijimo ir jį atlikti numatytu laiku.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Geriausios Gero Elgesio Taisyklės Vaikams – Patarimai, Kaip Auginti Mandagius Vaikus
- Pirmieji Nėštumo Požymiai ir Kaip Atpažinti Pienligę – Svarbiausi Patarimai