Pirmojo vaiko gimimas sukelia ne tik džiaugsmą, bet ir nerimo, kaip pavyks susidoroti su naujai užklupusiais dar nepažįstamais tėvystės rūpesčiais. Keičiasi visas gyvenimas, o klausimų kyla daugiau nei atsakymų. Tačiau nesijaudinkite - prisitaikyti prie šių jausmų reikia laiko, o tam jo turite begalę. Visų pirma priimkime šį mažulėlį į savo gretas ir susitelkime į vieną praktinę būtinybę - apsaugą. O jausmai tegu skleidžiasi po truputį ir savaime.
Mes imame savo kūdikį ant rankų, švelniai glausdami prie savęs. Suteikiame jam šilumą, nešiojame, maitiname, o tada suprantame, kad nors šiam mažam žmogučiui tikrai reikia mūsų priežiūros ir apsaugos, jis taip pat jau daug ką gali pats. Kūdikis gali būti ne tik nešiojamas ant rankų, jaukiai apsuptas nešioklės ar suvystytas, bet ir apgaubtas visiškai nauju saugančiu sluoksniu - pirmaisiais drabužėliais. Tačiau kartu gali kilti ir klausimas - kaip tai padaryti? Ko mažyliui iš mūsų reikia per pirmąsias dienas, savaites ir mėnesius?
Kada ir kaip maudyti naujagimį?
Kada galiu pradėti maudyti naujagimį? Kaip dažnai reikėtų maudyti kūdikį? Kiek laiko turėtų trukti maudymas? Šie klausimai kyla daugeliui pirmojo vaiko susilaukusių tėvelių. Kiekvienas kūdikis skirtingai reaguoja į vandenį. Maudynėms tinka bet koks laikas ir beveik visada jos naudingos. Tai gali tapti atpalaiduojančiu ritualu kūdikiams ir mažiems vaikams.
Maudynės yra proga visai šeimai - tėveliams ir kūdikiui - atitrūkti nuo kasdienybės ir kartu nesiblaškant mėgautis švelniomis akimirkomis. Kūdikio maudynių laikas yra šeimos laikas. Buvimas kartu vandenyje - tai galimybė užmegzti ryšį, suaktyvinti pojūčius, patirti švelnų prisilietimą ir judėjimo džiaugsmą.
Postnatalinis laikotarpis, einantis iškart po kūdikio gimimo, iš esmės yra skirtas ryšiui su naujagimiu užmegzti. Glaudus odos kontaktas ir stebuklingas hormonų derinys užtikrina, kad tarp tėvelių ir mažylio užsimezga ryšys. Pirmąją valandą po gimimo naujagimis būna ypač neramus ir netrukus pradeda ieškoti mamos krūties. Jei ką tik gimęs kūdikis maudomas per anksti, nutrūksta mamos ir vaiko odos kontaktas, o tai gali turėti neigiamą poveikį besiformuojančiam žindymo įgūdžiui.
Tai taip pat gali sukelti hipotermiją, hipoglikemiją ar kvėpavimo sutrikimų. Todėl iš karto po gimimo naujagimių maudyti nerekomenduojama. Naujagimius pakanka kruopščiai sausai nušluostyti ir laikyti šiltai, išlaikant tiesioginį odos kontaktą su mama ar tėčiu. Varškinis dangalas, arba vernix caseosa, yra nuostabus maitinamasis ir apsauginis sluoksnis, kuris dengia visą arba beveik visą naujagimio odą. Jo nereikia nuplauti.
Po kelių dienų sausus varškinio dangalo likučius iš odos raukšlių reikia švelniai išvalyti su aliejumi, kad oda šiose vietose nesudirgtų. Po to jau galima pradėti maudyti kūdikį. Nereikia laukti, kol nukris bambos virkštelė. Tik po maudymo būtina atsargiai nušluostyti odą aplink bambą.
Kai kuriuos kūdikius maudynės vonelėje stimuliuoja ir jie tampa aktyvūs, todėl jiems po to sunkiau užmigti. Tokiu atveju patartina kūdikį maudyti ryte arba po popiečio miego. Pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais po gimimo tėveliai patys išsiaiškins, kada tinkamiausias laikas maudyti kūdikį - laikui bėgant, jie geriau pažins savo vaiką ir žinos, kas ir kada jiems visiems geriausia.
Prieš maudymą galima kūdikį pamaitinti (pažindyti), nes alkani kūdikiai retai būna atsipalaidavę. Maudymo metu kūdikis yra laikomas ir vartomas, todėl dėl jaudulio ir aktyvumo pilnas kūdikio skrandis gali „sukilti“ ir maudydamas mažylis gali atpilti šiek tiek pieno. Nesijaudinkite, tai nieko blogo!
- Kūdikius, kuriems patinka maudynės, galima maudyti dažnai, tačiau visiškai galima keletą dienų praleisti ir nemaudyti.
- O tų kūdikių, kurie visai nemėgsta būti maudomi, nereikia maudyti per dažnai.
- Tokiu atveju retkarčiais vis pabandykite.
Jei kūdikiui patinka maudytis, vandenyje jis gali išbūti 3-10 minučių. Vyresni vaikai gali būti ir ilgiau, nes jiems ne taip greitai pasidaro šalta. Vonios kambarys turi būti šiltas ir jaukus (ne mažiau kaip 24 °C). Pradinė vandens temperatūra vonelėje turi būti 37 °C. Ją išmatuokite vonios termometru, kurį galima įsigyti daugumoje vaistinių. Vandens vonelėje temperatūrą galime patikrinti jautria alkūnės oda. Įmerkite alkūnę giliai į vandenį. Jei jaučiate, kad vandens temperatūra maloni, ne per karšta ir ne per šalta, ji bus maloni ir jūsų kūdikiui.
Kūdikį geriau maudyti su vonios priemonėmis, specialiai pritaikytomis gležnai kūdikių odai, o ne vien švariame vandenyje. Specialios sukurtos kūdikių maudymo priemonės švelniai nuplauna sauskelnių kremo likučius ir ekskrementus. Vanduo be prausimo priemonių gali išsausinti gležną kūdikio odą. Nepatartina naudoti vonios putas. Geriausia naudoti švelnias prausimo priemonės, pavyzdžiui, kreminį pienelį su medetkomis, kurio sudėtyje yra maitinamųjų medžiagų (migdolų aliejaus) ir odą raminančių veikliųjų medžiagų (medetkų ir ramunėlių). Jei kūdikio oda labai sausa, į vonelę galima įpilti šiek tiek vaikiško bekvapio kūno aliejaus su medetkomis.
Turėkite galvoje, kad tuomet maudyti reikės labai atidžiai, nes vonelėje esantis aliejus padengia odą ir ji tampa slidi. Neramiems ir labai aktyviems vaikams puikiai tinka raminamasis prausiklis su medetkomis. Parduotuvėse galima įsigyti patogių kūdikiams skirtų vonelių, pagamintų iš lengvo plastiko ir su vandens išleidimo anga dugne. Bet naujagimį taip pat lengvai galima maudyti ir švariame praustuve. Geriau nenaudokite vonios pagalvėlių ir sėdynių, plūduriuojančių žiedų. Jie ne tik trukdo tiesioginiam vaikučio ir tėvų odos kontaktui, bet ir gali sukelti pagundą palikti kūdikį be priežiūros, net ir trumpam.
Daugeliui kūdikių buvimas vandenyje yra keistas potyris, nes jie dar nėra pripratę prie plūdrumo pojūčio ir beveik neribotos judėjimo laisvės. Kūdikį vonelėje reikia švelniai prilaikyti ir su meile jį prausti, tada mažylis jausis saugus ir išmoks mėgautis šia nauja stichija. Po maudynių naujagimius ir mažus vaikus reikia apgaubti rankšluosčiu ir kruopščiai, švelniai, bet greitai nušluostyti. Geriausiai tinka minkštas, purus, iš anksto pašildytas frotinis rankšluostis. Jei šalia nėra šildytuvo, rankšluostį galima iš anksto pašildyti priglaudus prie tėvelių kūno. Vaikiškas bekvapis kūno aliejus su medetkomis puoselėja ir saugo gležną jūsų kūdikio odą, jį galima naudoti ir tada, kai atliekamas raminamasis masažas.
Ką daryti, jei kūdikis po maudymo verkia? Galbūt jis išsigando, kad staiga pasibaigė malonus nesvarumo jausmas ir vietoj šilto vonelės vandens jis pajuto vėsesnį patalpų orą? O gal maudymasis sužadino apetitą.
Pirmas kartas lauke: patarimai tėveliams
Net ir mažiausiam vaikui pabūti lauke naudinga bet kuriuo metų laiku. Juk lauke jis kvėpuoja grynu oru, kuriame mažiau virusų ir bakterijų nei prastai vėdinamose patalpose. Grynas oras padeda stiprinti imunitetą, gerina miegą ir apetitą. Pirmą kartą su naujagimiu išeisite į lauką keliaudama namo iš gimdymo namų. Jei kūdikis gimė žiemą, jo pažintis su grynu oru prasidės net ir žvarbiausią dieną.
Tuomet neatsižvelgsime į oro temperatūrą: juk bet kokiu oru reikia kažkaip grįžti namo iš ligoninės. Todėl būtina pasirūpinti šiltais drabužiais mažyliui - pagal temperatūrą lauke. Pravartu iš anksto paruošti drabužėlius naujagimiui, kurie tiktų, jei vežant jį namo už lango temperatūra gerokai nukris. Pirmiausia rengiame marškinėliais ir šliaužtinuku, po kuriuo, žinoma, apmautos sauskelnės. Antram sluoksniui tiks šiltas kombinezonas su pirštinėmis ir uždengtomis kojytėmis. Reikės plonos kepurėlės, ant kurios uždėsime kitą - šiltesnę. Taip aprengtą kūdikį paguldykite į šiltą žieminį vokelį. Praktiškas viršutinis drabužis naujagimiui - vokelis-kombinezonas, t. y.
Sveiką naujagimį, grįžus iš gimdymo namų, gydytojai pataria į lauką išvežti jau kitą dieną. Tačiau žiemą turite atsižvelgti į orą. Kūdikį iki 6 mėnesių galite pavežioti lauke, kai temperatūra ne žemesnė kaip minus 5 laipsniai, nėra itin drėgna, nepučia stiprus vėjas. Su 6-12 mėnesių kūdikiu galite eiti į lauką, kai šaltis ne didesnis kaip 10 laipsnių. Pirmasis išėjimas į lauką gali trukti 5 minutes, kitą dieną galima pabūti 10 min. Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. O po savaitės lauke praleisti galėsite valandą. Įpratęs prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų.
Kitaip reikės elgtis, jeigu vaikelis gimė neišnešiotas arba mažo svorio. Kūdikį renkite keliais sluoksniais. Pirmam jų tinka medvilninis arba vilnonis siaustinukas, po to aprengiate šliaužtinuką, o esant šaltesniam orui dar reikės megztinio. Viršutiniam sluoksniui tinka vėjui atsparus kombinezonas su pirštinėmis, būtina šilta kepurėlė, galite pasiimti ir antklodę. Stebėkite, ar kūdikiui lauke ne per šalta ir ne per karšta. Kai mažyliui šalta, oda išbąla, pamėlynuoja, sukaitęs jis išrausta.
Pasivaikščiojimai lauke yra labai svarbi kūdikio dienotvarkės dalis bet kuriuo metų laiku. Tačiau žiemą situacija sudėtingesnė, ypač jeigu vaikelis gimė šį šalčiausią metų periodą. Kada pirmąkart naujagimį galima išvežti į lauką, kiek turėtų trukti pirmasis pasivaikščiojimas? Viskas priklauso nuo oro ir kūdikio sveikatos. Šaltuoju metų laiku einant pasivaikščioti su naujagimiu reikia būti atsargiems.
Dažniausiai, jei kūdikis visiškai sveikas, pirmą kartą žiemą pasivaikščioti lauke galima praėjus maždaug 2 savaitėms po gimimo, tačiau tada, kai oras nėra labai šaltas ir žvarbus. Į lauką einama tik tą dieną, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 laipsniai šalčio. O kai lauke temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio, nepatariama vežti į lauką visų kūdikių iki vienerių metų. Dar reikėtų atsižvelgti į tai, kad pagal temperatūrą ne visada galima spręsti apie oro sąlygas. Jeigu lauke drėgna, pučia stiprus vėjas ar siaučia pūga, nors ir termometras rodys 0 laipsnių, jausime gerokai didesnį šaltį.
Pratindami kūdikį prie lauko šaltuoju metų periodu, galite jį pamigdyti įstiklintame balkone arba šiltai aprengę palaikyti kambaryje atvėrę langus. Pirmasis pasivaikščiojimas su kūdikiu žiemą turi trukti ne ilgiau kaip 10-15 minučių. Vėliau šį laiką kasdien laipsniškai ilginkite dar po 5-10 minučių. Pasivaikščiojimams reikėtų rinktis ramias vietas, kuriose nedaug žmonių, toliau nuo kelių, kur oras nėra užterštas. Geriausia mažylį vežioti miške arba parke.
Žiemai naujagimiui reikia nusipirkti šiltą kombinezoną su pėdutėmis ir rankyčių movomis ar vokelį, po kuriais jį renkite laisvesniais kelių sluoksnių drabužiais. Ant medvilninio ar vilnonio siaustinuko užvilkite šliaužtinukus, jeigu oras šaltesnis - dar ir megztinį. Žvarbiu oru uždėkite mažyliui gerai prie galvos priglundančią šiltą kepurę, kakliuką apriškite šaliku. Tik neuždenkite juo veido, nes šiltas iškvepiamas oras sudrėkins audinį ir šalikas sušaldys vaiko veidelį.
Vaikštynės: mitai ir realybė
Apie vaikštynes sklando įvairūs mitai. Todėl jų prisiklausiusios bijome savo kūdikius į jas sodinti. Sako, baisu, kad vaikas nevaikščiotų pirštų galiukais, kad neiškryptų kojytės. O dar prie jų įpratęs pyplys pradės vėliau ir neteisingai vaikščioti.
Ko gero vaikutis pats geriausiai žino, kada jau yra pasiruošęs išbandyti šį ėjimo prietaisą. Kai jis pats atsistoja lovelėje, jau galima įsodinti į vaikštynes, mat šiaip ar taip jis vis tiek bandys eiti. O mamai bus mažiau rūpesčių, nes mažylis po namus saugiai judės išvengdamas ankstyvųjų gumbų. Kadangi vaikštynių apačia gana plati, vaikutis negali pasiekti pavojingų daiktų ir mama ramiau gali trumpam nuo jo nusisukti.
Gydytojas R.Žitkauskas sako, kad per anksti įstačius savo pypliuką į vaikštynes galime pakenkti jo kojyčių grožiui ir sveikatai. Mat kol kas kauliukai dar neprisitaikę išlaikyti viso kūnelio svorio ir, kai kūdikis atsistoja, yra per daug apkrauta jo centrinė nervų sistema, mažylis būna įsitempęs ir greitai pervargsta. O jeigu jis dar ir stambaus sudėjimo, nuo ankstyvo stovėjimo gali pradėti linkti jo blauzdos kauliukai.
Bijome vaikštynių, mat dažnai girdime, kad jose pypliai įpranta vaikščioti pasistiebę pirštų galiukais. Tačiau gydytojas R. Žitkauskas sako, kad vaikai, pradėdami vaikščioti išbando visus kojyčių statymo būdus. Tai jie eina piršteliais, tai atsukę pėdutes į vidų ar į išorę. Taigi pirmieji mažylio žingsneliai mums įvaro nemažai baimės. Tačiau žingsniavimas pirštų galiukais toli gražu ne visada reiškia ligą.
„Jeigu vaikas bėgioja pirštų galiukais, bet panorėjęs atsistoja visa pėdute, o pasisodinus jį ant kelių pėdutė lengvai pasikelia į viršų 120 laipsnių kampu, vadinasi nėra ko bijoti, kad mažylis serga neurologine liga, vadinama raumenų spastika“, - sako gydytojas R. Žitkauskas. Devyniasdešimt devyni procentai vaikų pradeda vaikščioti tarsi baleto šokėjėliai. Vaikštynės tikrai neugdo tokio įpročio.
Gydytojas R. Žitkauskas sako, kad vaikštynės skirtos tėvų patogumui ir jos nei kenkia, nei padeda sveiko mažylio vystymuisi. O pypliukui šis prietaisas greitai tampa toks reikalingas, kaip suaugusiajam automobilis, mat juo irdamasis mažylis gali tapti savarankiškas ir nueiti prie paslaptingo staliuko ar spintutės.
Įtupdytas į vaikštynes kūdikis eksperimentuoja ir iš pradžių pajuda atgal, paskui išmoksta atsispirti, o vėliau lakstyti kaip patrakęs po visus namus iš kambario į kambarį.
Gydytojas R. Žitkauskas sako, kad kartais kūdikiams pasitaiko apsiversti ir su vaikštynėmis. Tačiau neprisimena atvejo, kad judėdamas su šia priemone vaikas būtų susižalojęs smarkiai ar atsidūręs ligoninėje. Vaikštynės yra pakankamai saugios, bet vaiką vis vien reikia prižiūrėti, kad nenuvirstų nuo slenksčio ar nenudardėtų nuo laiptų. Mat jei jau mažylis griūna, paprastai atsitrenkia galvyte į žemę.
Kad kūdikiai galėtų saugiau judėti, reikia pareguliuoti vaikštynių aukštį taip, kad kūdikis nekabotų, o remtųsi pilna pėdute.
Esame girdėjusios, kad jei jau sodiname vaikutį į vaikštynes, būtinai turime apauti batukais, geriausiai oropediniais, kad neiškryptų kojytės. Gydytojas R. Žitkauskas paneigia ir šį mitą sakydamas, kad vaiko pėdutė geriausiai žemės paviršių jaučia ir išmoksta balansuoti basomis. Be to, kai vaikutis basas ar apautas kojinytėmis su ,,stabdžiais“ , dirba kiekvienas kojytės raumenukas. Pėdutės, „įmūrytos“ net į brangiausius ortopedinius batukus nesijaučia taip gerai kaip basos. Juk vaikučiui reikia ne tik išmokti vaikščioti, bet ir išmokti eiti su batukais. Kadangi batų paskirtis yra apsaugoti vaikutį nuo traumų ir šalčio, geriau kai namuose su vaikštynėmis ar be jų mažylis bėgios basas.
Ko gero tiesa, kad mažyliai įpratę prie vaikštynių, savarankiškai vaikščioti pradeda vėliau. „Manau, nėra jokio skirtumo, ar jie pradės žingsniuoti mėnesiu anksčiau ar vėliau“, - sako gydytojas R. Žitkauskas. Įpratę prie vaikštynių pypliai nemato reikalo savarankiškai judėti. Jeigu jie nori pasiekti savo numatytą tikslą, pavyzdžiui, nueiti iki spintelės, tai kam eiti savo netvirtomis kojytėmis, jeigu galima greitai it vėjas nuskrieti su vaikštyne? Bet tikrai nebus taip, kad vaikštynė kaip nors paveiks mažylį, kad jis apskritai nenorės vaikščioti.
Beje, vaikučiai vaikštynėse kartais įpranta pasispirti viena kojyte, kad galėtų pavažiuoti, tad ir pirmuosius žingsnelius kartais stato tokiu pat būdu: atsuka pėdutę į išorę.
Net ir sveikam kūdikiui nepatariama būti vaikštynėje daugiau nei valandą ar dvi be pertraukos, nors jie ir gali pavargę patogiai pasėdėti balnelyje. Paprastai vaikai patys patys parodo, kada jau nori iš jos išlipti. Vaikštynė - puiki pagalbininkė mamai, kai reikia paruošti pietus ar šiaip turėti dvi laisvas rankas.
R. Žitkauskas sako, kad vaikštynės netinka tiems kūdikiams, kurie turi įgimtą klubo sąnario patologiją. Vaikštynė nesukelia šios ligos, bet joje klubas gali greičiau išnirti ir mažylis pradės šlubuoti. Tačiau taip gali atsitikti ne tik vaikštynėje, bet ir kūdikiui savarankiškai atsistojus.
Ką svarbu turėti naujagimiui?
Svarbus ir telefono kroviklis Pirkiniais mažyliui tėvai paprastai pasirūpina dar likus keliems mėnesiams iki gimdymo, tačiau taip pat svarbu pasiruošti būtiniausius daiktus važiavimui į gimdymo namus bei pirmosioms savaitėms po to. Projekto „Kūdikio dėžutė“ vadovė vaistininkė Jovita Motiejaitienė pastebi, kad ruošdamiesi vaiko gimimui tėveliai turėtų nepamiršti ne tik pagrindinių rūbelių ar sauskelnių, bet ir apgalvoti, ko gali prireikti gimdymo namuose ar važiuojant į juos.
„Verta iš anksto susidaryti esminių daiktų sąrašą - ko gali prireikti važiuojant į gimdymo namus ir būnant juose, ko - mažylį vežantis namo ir vėliau, bent pirmosiomis savaitėmis. Važiuojant į gimdymo namus svarbu nepamiršti asmens dokumentų, nėščiosios kortelės, plaukų gumelės, patogių rūbų ir šlepečių. Gimdymas gali trukti nuo kelių iki 20 valandų, todėl moterį lydintis žmogus gali pasirūpinti ir muzikos grotuvu, knyga ar žurnalu, fotoaparatu, kurie padėtų malšinti laukimo nerimą. „Būsima mama į gimdymo krepšį turėtų įsidėti 3-4 naujagimio aprangos komplektus priklausomai nuo oro sąlygų buvimui ligoninėje ir dar bent vieną - kelionei namo. Svarbu nepamiršti kepurės kūdikiui ir antklodės. Taip pat priemonių kūdikio odelei prižiūrėti - specialaus kremo nuo iššutimų“, - rekomenduoja J. Jauni tėveliai neišvengiamai susiduria su naujagimio negalavimais.
„Pravartu turėti kūdikiams tinkamų preparatų nuo pilvuko pūtimo ir viduriavimo, fiziologinio tirpalo bambutei valyti, dezinfekcinio tirpalo. Kadangi naujagimiai labai greitai patiria iššutimus, anot J. Motiejaitienės, verta turėti kremą su cinku, taip pat, drėgnų servetėlių ir naujagimio odą drėkinančio aliejaus be konservantų.
Priemonės mamai
Gimus kūdikiui, tėvų dėmesys pirmiausia skiriamas jam. Tačiau projekto J. Motiejaitienė pažymi, kad ir mamos turėtų nepamiršti pasirūpinti ir savimi. „Prižiūrėti asmeninę higieną būtina kiekvienu gyvenimo laikotarpiu, tačiau ką tik pagimdžiusios moterys ja rūpintis turėtų ypač atsakingai. Pirmąsias 3 savaites po gimdymo moterims gali itin greitai prasidėti uždegimai ir infekcijos. Tai lemia įvairios priežastys: ne iki galo užsivėręs gimdos kaklelis, neišvengiami kūno pažeidimai, nėštumo metu nusilpęs imunitetas bei į šarminę pakitusi lytinių organų terpė. Neretai moterys, norėdamos išvengti nemalonaus kvapo ir nešvaros pojūčio griebiasi kvapniųjų muilų. Šiuo laikotarpiu rekomenduojami tik saugūs, silpnai rūgštiniai (pH 3,5 - 5,5) prausikliai“, - įspėja J.
Moteriai po gimdymo taip pat rekomenduojama su savimi turėti papildomas kelnaites, higieninius įklotus, rūbus grįžimui namo.
„Kūdikio kraitelio“ koncepcija
Kaip tinkamai pasiruošti naujagimio kraitelį pirmieji pradėjo kalbėti suomiai. Jie dar praėjusio amžiaus pirmoje pusėje sukūrė „Kūdikio kraitelio“ koncepciją ir sudarė svarbiausių daiktų, kurių reikia pirmosiomis mažylio gyvenimo savaitėmis, sąrašą. Beje, buvo naudojami ne tik kraitelio daiktai, bet ir pati dėžutė, į kurią jie sukrauti. Nors „Kūdikio kraitelio“ daiktų sąrašas kinta iki šiol, tradicija jį paruošti paplito daugelyje šalių, tačiau Lietuvoje šią iniciatyvą pirmą kartą pristatė viena vaistinė tik šių metų liepos 1 dieną. Iš anksto internetu užsiregistravę mamos ir tėčiai pasirinktoje šio tinklo vaistinėje galėjo nemokamai gauti „Kūdikio dėžutę“. Vos per keturias registracijos dienas mamoms buvo išdalinta 5 000 paruoštų dėžučių.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Populiariausios lietuviškos dainelės vaikams: žodžiai, reikšmė ir smagiausias dainavimas kartu!
- Kaip teisingai įrengti vaiko automobilinę kėdutę – svarbiausi patarimai saugumui užtikrinti!