Kūdikio miegas pirmaisiais mėnesiais: patarimai tėvams

Nėštumo pabaigoje nevisada gaunasi gerai išsimiegoti, tačiau tikras kantrybės išbandymas bus pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais. Gera žinia ta, kad visa tai normalu ir praeis. Kalbant apie naujagimio miegą, vienas dažniausių rūpesčių yra ar mažylis gerai miegos, ar tėvai galės pailsėti, ir ar naktys nevirs dienomis.

Saugus miegas - svarbiausia

Tačiau, kad miegas būtų geras, pirmiausia jis turėtų būti saugus. Saugios miego aplinkos užtikrinimas būsimiesiems tėvams turi tapti vienu iš svarbiausių rūpestėlių besiruošiant mažylio atkeliavimui. Kur miegos naujagimis? Kaip sukurti jam saugią aplinką? Kas geriau - lovytė ar tėvų lova? Koks turėtų būti čiužinukas ir kuo užkloti naujagimį?

Saugus miegas lovytėje

• Miegas tame pačiame kambaryje su tėvais rekomenduojamas bent iki 6 mėnesių amžiaus.
• Lovelė turi būti „kvėpuojančiu” dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos salygos veistis pelėsiui, grybeliui.
• Renkantis lovelę svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Lovelė negali turėti aštrių kampų, medžio atplaišų, „negražių“ sujungimų, atvirų varžtų ar vinių, būti netvirta ar padengta netinkamomis medžiagomis.
• Atkreipkite dėmesį į galimybę pritaikyti lovelę pagal poreikius. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos - tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Tai ypač patogu žindant, norint patenkinti naujagimio ar kūdikio artumo poreikį ar trūkstant vietos komfortiškai miegoti vienoje, tėvų lovoje.
• Taip pat atkreipkite dėmesį į reguliuojamas lovelės aukščio padėtis - kuo daugiau padėčių, tuo geresnis pritaikymas. Miegant atskirai ir augant mažyliui lovelės apačia turėtų būti vis labiau nuleidžiama - saugant nuo iškritimo persisveriant.

Čiužinukas

• Čiužinys turi atitikti lovelės dydį. Neturėtų būti jokių tarpų.
• Čiužinys turi būti kietas. Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai, ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna iš lėto, vadinasi yra netinkamas.
• Koks tinkamiausias - spyruoklinis, putų poliuretano ar natūralus? Patvariausi ir kiečiausi yra spyruokliniai čiužiniai, jie taip pat yra ir sunkesni (sunkiau pakelti, norint užkišti paklodės kraštus ir tt).
• Norint putų poliuretano čiužinuko geriausia jį rinktis kuo įmanoma kietesnį ir būtinai turintį sertifikatus. Putų poliuretano čiužiniai ilgą laiką buvo pirmas pasirinkimas naujagimiams, visgi, jų saugumas pradėtas svarstyti dėl daugelio cheminių priedų.
• Na, o norint natūralaus čiužinuko - su kokoso pluoštu, grikių užpildais, vilna ir kt. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad šis būtų tikrai itin kokybiškas, atitinkantis patvirtintus standartus. Natūraliose medžiagose greičiau „veisiasi“ mikroorganizmai, erkutės.
• Čiužinukas turi būti tinkamai užvilktas. Jei paklodėlė be gumų, kraštai turi būti standžiai pakišti po čiužiniu, neturėtų būti raukšlių ar laisvų kraštų. Čiužinio užvalkalą vertėtų rinktis pasiūtą iš kokybiškų natūralių medžiagų - medvilnės, lino.

Lopšys - lovytės alternatyva naujagimiams

Pradžioje vietoje lovelės galima naudoti lopšį. Lopšiai yra mažesnių matmenų nei lovelės ir yra tinkami trumpam laikui, dažniausiai iki tol, kol kūdikis pradeda aktyviai vartytis. Daugelis lopšių turi ratukus lengvam transportavimui ir nuleidžiamus medinius ar medžiaginius “kvėpuojančius” šonus, bei saugiai tvirtinasi prie tėvų lovos. Kaip ir lovytė, lopšys turi būti tvirtas, kokybiškas, čiužinys turi atitikti dydį bei būti kietas, tinkamas naujagimiui ir kūdikiui. Jame taip pat nereikia naudoti jokių užklotų, apsaugėlių, tik tvirtai užkištą/su guma paklodę. Lopšelis, jei kraštas nuleistas ir pristumtas prie lovos, turi tvirtintis stabiliai ir patikimai, tarpo tarp tėvų lovos ir lopšelio čiužinių neturi būti.

Pagalvės - nereikalingos

• Pagalvė nereikalinga todėl, kad naujagimio\kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios, nei suaugusių žmonių. Jų galvos lyginant su kūneliu yra santykinai didelės, o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį.
• Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos.
• Pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant. Kūdikiai pirmaisiais mėnesiais nėra labai mobilūs. Net išmokę apsiversti ant pilvo dar kurį laiką negali atsiversti atgal ant nugaros. Tad „įsikniaubimas“ į pagalvę yra itin pavojingas.
• Pediatrai rekomenduoja pagalvę pradėti naudoti sulaukus maždaug dviejų metų. Tačiau ir tada svarbu labai atidžiai pasirinkti - ji turi būti plona, nedidelė, skirta specialiai mažam vaikui.

Minkšti lovelės priedai ir antklodė

• Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrigdyti mažylio kvėpavimą.
• Naujagimiai dar yra pakankamai silpni, kad prisipaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavo takus pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šali trugdį.
• Paaugę vaikai apsaugėles bei visus kitus minkštus priedus gali panaudoti kaip pagalbą išlipant iš lovelės ir susižeisti iškritę.

Lizdelis - netinkama vieta miegoti

• Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti - netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus.
• Dažnai lizdeliai naudojami net ne ant kieto pagrindo - pvz., tėvų lovoje. Kas patį lizdelio dugną ir pagrindą padaro dar nestabilesnius, lengviau „prispaudžiamus” prie naujagimio. Taip miegas su naujagimiu vienoje lovoje tampa nebesaugus.
• Pūkuotų apklotų plaukeliai, ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus.

Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido. Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamaišį. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegamaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą vystyklu - rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos. Naudojant miegmaišį svarbu atsižvelgti į aplinkos temperatūrą ir per šiltai neprirengti mažylio, kad šis neperkaistų.

Miego kambario aplinka ir naujagimio apranga

• Temperatūra miegamajame turėtų būti komfortiška (maždaug tarp 19 - 23 laipsnių). Miegas vėsesnėje aplinkoje yra kokybiškesnis, taip pat mažėja naujagimio perkaitimo ir SKMS tikimybė.
• Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %.
• Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna “sausas” - tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Ši šerpetoja, sausėja, naujagimio nosytė užsikemša, jam sunkiau kvėpuoti (dažnai gleivinės išsausėjimas dėl per mažos santykinės oro drėgmės maišomas su sloga).
• Kai santykinė oro drėgmė ilgą laiką būna didesnė nei 70 procentų didesnė tikimybė dauginti mikroorganizmams ir pelėsiui.

Kaip rengti naujagimį miegui?

• Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.
• Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos, nerekomenduojama dėti kombinezono ir vystyti.

Vystymas

Kartais vystymas jautresniems naujagimiams ir kūdikiams gali padėti nurimti ir greičiau užmigti. Ne visuomet šis būdas pasiteisina, tačiau kai kuriuos mažylius vystymas ramina ir jie miega ramiau nes „apgaubimo“ jausmas primena buvimą gimdoje, neišbudina refleksiniai rankyčių „mostai“.

• Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė - flanelė, linas ir pan.).
• Svarbu atsižvelgti į aprangą nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant.
• Ar naujagimiui ne per karšta reikia vis patikrinti paliečiant višutinę nugarytės dalį - ji turi būti šilta, bet ne karšta (karštomis dienomis, ar jeigu namuose yra itin šilta naujagimio vystyti nerekomenduojama).
• Vystyti reikėtų ne per tvirtai, kad nebūtų jaučiamas skausmas ar nepatogumas, bet ir ne pernelyg laisvai, kad mažylis galėtų „išsilaivinti“. Tinkamai suvyčius ir užkišus pirštus už ties krūtine esančio krašto jaučiamas tamprumas.
• Klubai ir kojytės suvysčius BŪTINAI turi likti laisvi, nes kojyčių ištiesimas ir vystymas veda į klubų displaziją.

Vystyti negalima, kai:

• Miegama vienoje lovoje šalia mamos - didėja perkaitimo tikimybė.
• Kūdikis pradeda bandyti apsiversti.
• Taip pat kai yra žindymo sunkumų, naujagimį sunku prižadinti žįsti - suvystytas naujagimis gali tiesiog „pramiegoti“ žindymą, miegoti ilgesniais laiko tarpais.
• Ne visiems naujagimiams vystymas patinka (ypač, kai vystomi tuo metu, kada būna pervargę, išalkę), todėl geriausia stebėti savo mažylį ir nevystyti, jeigu jis stipriai verkia parodydamas, kad šis raminimo būdas jam netinka.
• Kai naujagimis būdrauja, ar žinda. Žindant krūties lietimas rankytėmis yra naudingas laktacijai.

Mažyliai turi miegoti ant nugaros.

Miegas tėvų lovoje

Labai dažnai miegas kartu tampa sprendimu norint visiems kokybiškai pailsėti, ypač kai naujagimis/kūdikis yra žindomas. Tačiau tam, kad tėvų lovoje miegoti būtų saugu reikia, kad ši būtų tam tinkamai paruošta:

• Tėvų lova neturi būti per siaura.
• Atviri lovos kraštai turi būti apsaugoti. Tam yra skirtos specialios apsaugos, saugančios nuo iškritimo. Jokių nesaugių improvizacijų, kaip pristumtos kėdės, pagalvės ir pan.
• Jeigu vienas lovos kraštas yra prie sienos reikia užtikrinti, kad nebūtų jokio tarpo, į kurį galėtų nusiridenti ir įstrigti naujagimis.
• Čiužinys turi būti kietas arba vidutinio kietumo. Minkšti, stipriai prie kūno linkių prisitaikantys čiužiniai nėra saugūs, nes esant įdubimui nuo šalia miegančio suaugusiojo svorio naujagimis gali nusiridenti ant pilvuko. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama su naujagimiu miegoti ant pvz., minkštos sofos.
• Paklodė turi būti tvirtai užkišta po čiužinio kraštais, negali būti laisvų kraštų į kuriuos galėtų įsipainioti naujagimis.
• Šalia naujagimio negali būti purios pagalvės ir antklodės. Pagalvės, antklodės, stori užklotai kelia SKMS (staigios kūdikio mirties sindromo ) riziką dėl uždusimo, perkaitimo. Ir nors skamba sudėtingai ar nepatogiai, tačiau siekiant saugiai miegoti kartu purią pagalvę turi pakeisti plonėsnė, kietesnė pagalvė arba tiesiog sulenkta ranka. Užsikloti geriausia iki klubų, kad užklotas nesiektų naujagimio.
• Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos.
• Tėvai, su kuriais miega naujagimis/kūdikis turi būti sveiki, nevartoti nervų sistemą veikiančių vaistų, alkoholio, psichotropinių medžiagų.
• Miegas ant mamos krūtinės nakties metu nėra saugu, užmigus mamai naujagimis gali nusiridenti. Naujagimis turi būti guldomas ir miegoti ant nugarytės.
• Jei mamos (arba tėčio 😉 ) plaukai ilgi, juos vertėtų susipinti/susirišti.

Žindanti, sveika, nepervargusi mama labai gerai jaučia savo naujagimį, ir natūraliai sudaro tokią „apsauginę” padėtį, kai jos ranka yra virš mažylio, o kūnas išsilenkia aplink, sudaroma lyg C forma. Tėčiai taip pat linkę jausti naujagimį, tačiau ne taip, kaip mamos. Todėl jei partneris linkęs aktyviai judėti miego metu, įminga labai giliai, ar turi sveikatos problemų geriau apsvarstyti variantą, kai mama su naujagimiu miega atskirai nuo partnerio, arba pasirinkti jau minėtą lopšelį.

Kad ir kur nuspręstumėte migdyti naujagimį - savo lovoje ar lovelėje, lopšelyje visuomet užtikrinkite, kad jo miego aplinka bus saugi. Taip ir jūs galėsite ramiau miegoti žinodami, kad apsaugojote naujagimį nuo galimų pavojų.

Sveikas dienos ritmas - rami naktis

Svarbiausia sveikas dienos ritmas, kai norite turėti ramią naktį. Tai apima ir kūdikio mitybą, kuri turi atitikti jo amžių. Jau per pirmuosius mažylio gyvenimo mėnesius galite nustatyti pastovų vakarienės patiekalą. Tai paskatins kūdikį laikytis natūralaus dienos/nakties ritmo. Dienos rutina ir vakariniai ritualai leidžia kūdikiui lengviau pasiruošti miegui. Geriausi ženklai kūdikiui: pastovus laikas ir ta pati vakaro programa. Veikla su daug naujų įspūdžių, žaidimai ar kita planuojama ankstyvą popietę. Vakarą praleiskite vartydami knygutes, paveiksliukus, glostydami kūdikį ar kt.

Kūdikio diena turi būti užimta ir įdomi. Jie nori valgyti, žiūrėti, griebti ir tyrinėti, klausytis, ropoti ir žaisti. Jeigu mažylis nėra aktyvus, žiovauja, trina akis - padarykite pertrauką. Daugeliui vaikų, kurie yra vyresni nei 6 mėn., reikia dviejų pogulių per dieną maždaug po 90 min. (ryte ir po pietų).

Patarimai, kaip nustatyti reguliarius intervalus tarp dienos miegų:

Tėvams, auginantiems pirmąjį vaikelį, dažnai sunku perprasti kūdikio būdravimo ir poilsio rėžimą. Sufleruoju - tai labai paprasta. Kūdikis užmiega tada, kai yra pavargęs, bet nepervargęs. Maži leliukai miega ir būdrauja labai tiksliais intervalais, kurie vaikui augant ilgėja.

Pvz. naujagimis (pirmąjį mėnesį) būdrauja 1val 15min - 1val 30min. Tai reiškia, kad nuo vieno miegelio pabaigos iki kito miegelio pradžios turėtų praeiti ne daugiau, kaip pusantros valandos. Pvz. Jei kūdikis užmigo 12val, prabudo 13.30, vadinasi sekantis mažylio miegelis turėtų prasidėti apie 14.45-15val. Tokiu metu kūdikis jau turėtų miegoti, reiškia, pradėti ruoštis migdymui Jums reikėtų 14.30. Labai paprasta matematika. Mažyliui sulaukus dviejų mėnesių, būdravimo intervalas bus apie 1 val.

• Trijų mėnesių laikykitės 2 val. būdravimo intervalų tarp miegų.
• Keturių mėnesių leliukai būdrauja apie 2 val. 15 min.
• Pusės metukų - 2 val. 30 min.

Nepamirškite, kad mažyliai yra skirtingi ir šis laikas gali nežymiai svyruoti. Nejauskite įtampos, jei mažylis būdrauja 5-10min. ilgiau, ar trumpiau, nei parašyta. (Žinau, skamba juokingai, bet 5 ar 10 min. mažo žmogaus dienotvarkėje yra labai daug. Kartais tiek laiko pakanka, kad vaikiukas pervargtų, o kartais 5min.) Kadangi naujagimio ir pirmų mėnesių kūdikio miegas nėra labai nuspėjamas (kartais miega 15min, kartais valandą - ir tai normalu) , tad jo „sprausti“ į labai stabilią dienotvarkę neverta. Pirmosios 6-8 gyvenimo savaitės yra skirtos susipažinimui su pasauliu, namais, tėvais, gyvenimiška tvarka, dienos - nakties pokyčiais. Taip pat šio laiko reikia tam, kad „užsivestų“ pieno gamyba, nusistovėtų natūralus maitinimo ritmas. Griežtai dienotvarkei dar anksti, tačiau Jūs jau galite dėti pamatus. Laikydamiesi šios reguliarių intervalų taisyklės visada būsite tikri, kad mažylis nepervargsta ir beveik niekada nepatirsite sunkumų migdydami kūdikį.

Stabili dienotvarkė atsiranda savaime maždaug trečią gyvenimo mėnesį. Leiskite mažyliui parodyti, kokia dienotvarkė jam tinka. Mano patirtis rodo, kad maždaug 70 proc. vaikučių “susidėlioja” labai gražią dienotvarkę patys. Jie tiesiog bunda ir minga kasdien panašiu laiku. Tai ir yra dienotvarkė. Jums tikrai nebūtina paranojiškai žiūrėti į laikrodį ir griaužtis, jei kažkas vyksta ne visiškai taip, kaip vakar ar užvakar. Žinoma, jei vaikutis ima miegoti netvarkingai pvz. nakčiai užminga 23val. ar keliasi 5val. ryte, reiškia, kažkas dienotvarkėje yra ne taip, kaip turėtų būti.

Supraskite kūdikio miegą

Naujagimio ir pirmų mėnesių kūdikėlio miegas nėra visiškai toks, kokį jį įsivaizduoja suaugę. Mes visi esame girdėję posakį „miega, kaip kūdikis“. Ir koks Jums vaizdinys dabar sukasi galvoje? Atviruko vertas paveikslėlis, kuriame mažas kūdikėlis, iškeltomis virš galvytės rankelėmis ramiausiai pučia į akį? Kol neturėjau vaikų, mane irgi aplankydavo toks vaizdinys. Kūdikio miegas yra aktyvus, su daugybe prabudimų, blaškymusi ir pan. Taip yra dėl to, kad kūdikio nervų sistema dar yra nebrandi. Dabar mažylis labai greitai auga, bręsta, vystosi, pažindinasi su pasauliu, kasdien patiria labai didelę stimuliaciją, nes jam viskas nauja. Taigi čia išplaukia logiška išvada, kad miegą sudaro dvi skirtingos miego fazės: aktyvus ir gilus. Aktyvusis miegas - įspūdžių apdorojimui, gilusis - visapusiškam (fiziniam ir emociniam) atsistatymui. Tyrimai rodo, kad pirmų mėnesių kūdikiai aktyvaus miego fazėje praleidžia maždaug 50-80proc. viso miego laiko. Tai pamirškite paveikslėlį su ramiai miegančiu angelėliu ir priimkite realybę tokią, kokia ji yra: kūdikis miega neramiai, blaškosi, muistosi, kartais krūpteli, kartais nusišypso, kvėpuoja nereguliariai.

Leiskite kūdikiui įmigti

Vienas dažniausių jaunų tėvų skundų yra apie tai, kad mažylis užmiega lengvai, tačiau bandant perdėti jį į lovelę ar tiesiog atsitraukti, jis iškart prabunda ir tuomet migdymo ritualas prasideda iš naujo. Ramiai. Čia ne liga ir ne sutrikimas. Ramus miegas įmanomas tik tada, kai žmogus jaučiasi saugus. Jūsų kūdikis jaučiasi saugus tuomet, kai Jūs esate šalia. Pirmosios 15-20min. nuo užmigimo yra vadinamosios paviršiniu miegu. Šiuo laiku kūdikis yra labai lengvai pažadinamas, tad menkiausias garsas, judesys, temperatūros pokytis ir pan. grąsina prabudimu ir ašaromis (nes juk miego tai norisi!). Kai mažylis užsnaudžia ant Jūsų rankų ar tiesiog šalia Jūsų, neskubėkite pasitraukti. Pabūkite šalia, kol kūdikis įmigs. Kai pastebėsite, kad mažylis kvėpuoja ramiai ir monotoniškai, jo kūnelis atsipalaidavo ir apsunko (tą labai lengva pajusti, jei migdote ant rankų), suspausti į kumštuką pirščiukai išsitiesė - tai yra ženklas, kad atėjo gilesnis ir ramesnis miegas ir Jūs galite kuriam laikui pasitraukti. Jei dedant į lovelę visgi įvyko koks trikdis, nepanikuokite.

Dar viena kūdikiško miego paslaptis yra ta, jog jei mažylis išsibudino po trumpo numigimo, na pvz. 5-10-15-20min. miego jam reikės labai didelių pastangų užmigti vėl. Kad būtų aiškiau, piešiu Jums paveikslėlį iš kasdienybės. Važiuojate automobiliu ir likus 5min. iki namų kūdikis užsnūsta autokėdutėje. Galvojate, kas čia tokio, nunešiu namo ir miegos toliau. (Prisiminkite, kiek kartų tikrai sėkmingai Jums pavyko įgyvendinti šį planą.) Benešant kūdikį namo, jis atsibunda. Jūs imate kūdikį ant rankų, supuojate, dainuojate, galbūt duodate krūtį ar čiulptuką, kad būtų lengviau nusiraminti ir tikitės geriausio (kad jis vėl užmigs). O, bet, tačiau jis neužmiega. Tik žiūri į Jus ir šypsosi (geru atveju) arba akivaizdžiai rodo nuovargio požymius, bet užmigti niekaip negali (dažnesnis variantas). Jūs sugaištate nuo 30min. iki 1,5 val. Prisiminkite apie paviršinį miegą. Jei kūdikis nebuvo įmigęs, normalu, kad jis išsibudino. Nesvarbu, kad pamiegojo tik 5min., po to išsibudinimo miego jis nebenorės. (Jau girdžiu Jus komentuojant, kad 5min. nėra pilnavertis miegas ir visiškai su Jumis sutinku!).

Dienos metu neplanuotai užsnūstate vos prigulusi ant sofos/ bežindant kūdikį/ beskaitant ar pan. Po kiek laiko sutrikusi pabundate ir dairotės kiek laiko miegojote. Laikrodis rodo, jog vos 5-15min. Kaip jaučiatės po tokio trumpo miego? Aš labai žvaliai! (Tam pritarė ir didžioji dauguma žmonių, kurių to klausiau). Taigi trumpas miegas yra panašus į klavišo REFRESH paspaudimą. Lygiai taip pat jaučiasi ir Jūsų kūdikis po trumpo nusnaudimo. Grįžkime prie miego autokėdutėje. Jei kartais taip nutiktų, kad mažylis užsnūstų automobilyje, palaukite 15-30min. (pavažinėkite po rajoną ar tiesiog palikite užvestą variklį ir pasedėkite kartu) ir palaukite, kol kūdikis įmigs arba numigs. Sutikite, pusvalandis miego skamba geriau, nei 5min. Bet šito varianto pernelyg nerekomenduoju.

Variantas, kurį rekomenduoju yra neleisti kūdikiui užmigti automobilyje, jei iki namų liko 5min. kelio. Kalbinkite jį, sustokite šalikelėje, parodykite žaisliuką, išimkite iš kėdutės ir pan. Padarykite, ką galite, kad bent trumpam nubaidyti beateinantį miegą. Grįšite namo ir užmigdysite mažylį taip, kaip visada. Mažiau vargo ir geresnis rezultatas.

Viso šio ilgo pasakojimo apibendrinimas ir moralas yra toks: jei kūdikis nusnaus 5min. (automobilyje, ant rankų, prie krūties, gultuke ir pan.) jam reikės laiko vėl pavargti, tam, kad jis užmigtų lengvai. Išlaukite tinkamą pagal amžių būdravimo intervalą iki sekančio miego ir neturėsite jokių problemų. Pvz. Jei trijų mėnesių kūdikis užmigo 12val., o atsibudo 12.05, Jums reikės išlaukti 2val. iki sekančio migdymo, nepriklausomai nuo to, kad miegas truko tik 5min. Tai yra auksinis patarimas iš miego konsultantės lūpų. Todėl, labai labai noriu Jums patarti neleisti kūdikiui…. šūdeliauti. Atsiprašau už žodį, bet kito, labiau tinkančio šiai situacijai nesugalvojau. Šūdeliauti, tai reiškia miegoti po 5min. bilekur. Jei leisite mažyliui snausti bet kur, bet kaip ir bet kada, niekada neprieisite prie tvarkingos dienotvarkės. Taigi, jei maitinant matote, kad kūdikis bando migdytis (nors dar nepraėjo pakankamas intervalas nuo paskutinio miego) - pakutenkite jam ausį, papypsenkite nosį ir pan. Jei bando snausti gultuke ar vibro kėdutėje, užuot palingavę jį, paimkite ant rankų ir parodykite debesis pro langą ir pan. Laikykitės būdravimo intervalų ir nematysite jokio vargo dėl vaiko miego ir prastos nuotaikos.

žymės: #Kudikio #Kudiki

Panašus:

• 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
• 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
• Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
• Marijampolės Vaikų Darželiai: Išsamūs Atlikti Vertinimai ir Tėvų Atsiliepimai
• Neįtikėtinas Globos Senelių Procesas Lietuvoje: Kaip Užtikrinti Asmens Gerovę Lengvai ir Greitai!